CP v2

Tag: Paryžiaus susitarimas

  • Žemė šyla vis sparčiau: mokslininkai fiksuoja rekordinį tempą ir perspėja dėl 1,5 laipsnio ribos

    Naujausi klimato mokslininkų vertinimai rodo, kad pasaulinis atšilimas pastarąjį dešimtmetį įgavo neregėtą pagreitį. Tyrėjai teigia radę reikšmingų įrodymų, jog nuo maždaug 2015 metų vidutinė pasaulio temperatūra kyla greičiau nei ankstesniais dešimtmečiais.

    Pagrindinė išvada tokia: per pastaruosius 10 metų pasaulinė temperatūra vidutiniškai didėjo apie 0,35 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį. Palyginimui, 1970–2015 metų laikotarpiu augimas dažniausiai nesiekė 0,2 laipsnio per dešimtmetį.

    Tyrime naudoti keli nepriklausomi pasauliniai temperatūros duomenų rinkiniai, kuriuos kaupia NASA, NOAA, „HadCRUT“, „Berkeley Earth“ ir ERA5. Skirtingos institucijos taiko nevienodus metodus, tačiau visų jų duomenys rodo tą pačią kryptį: šilimas spartėja.

    Kad rezultatai atspindėtų ilgalaikę tendenciją, mokslininkai bandė atskirti natūralių svyravimų poveikį. Į analizę įtraukti tokie veiksniai kaip El Ninjo reiškinys, didesni vulkaniniai išsiveržimai ar Saulės aktyvumo pokyčiai, kurie trumpuoju laikotarpiu gali laikinai „pakelti“ arba „nuleisti“ temperatūrą.

    Tokiu būdu siekta sumažinti vadinamąjį klimato triukšmą ir aiškiau pamatyti, kas vyksta dėl ilgalaikių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų augimo. Tyrėjai nurodo, kad statistinis rezultatų patikimumas yra labai aukštas, todėl tikimybė, kad fiksuojamas pagreitėjimas yra atsitiktinis, laikoma maža.

    Pastarųjų metų stebėjimai šią tendenciją tik sustiprina: 2023 ir 2024 metai pasaulyje buvo vieni karščiausių per instrumentinių stebėjimų istoriją. Nors dalį šilumos galėjo „pridėti“ natūralūs procesai, mokslininkai pabrėžia, kad bendras fonas išlieka aiškus.

    Didžiausias praktinis klausimas susijęs su Paryžiaus susitarime įtvirtinta 1,5 laipsnio Celsijaus riba, skaičiuojama nuo ikiindustrinio laikotarpio. Jei dabartinis atšilimo tempas išsilaikys, ilgalaikis šios ribos viršijimas, tyrėjų vertinimu, gali tapti realus dar iki 2030 metų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tolesnė trajektorija priklausys nuo to, kaip sparčiai bus mažinamos iškastinio kuro naudojimo sukeliamos anglies dioksido emisijos. Kuo ilgiau išlieka aukštos emisijos, tuo didesnė tikimybė, kad ekstremalūs karščiai, sausros ir intensyvios liūtys taps dažnesni ir labiau alinantys infrastruktūrą bei sveikatos sistemas.

    Klimato mokslas kartu atkreipia dėmesį ir į adaptacijos ribas: kai kurios sistemos gali prisitaikyti, tačiau tik iki tam tikro taško. Todėl greitesnis šilimas reiškia ne tik didesnius ekonominius kaštus, bet ir didesnę riziką, kad dalis priemonių taps per lėtos arba nepakankamos.

    Tyrėjai pažymi, jog dabartiniai rezultatai dera su šiuolaikinių klimato modelių prognozėmis. Pagrindinė žinutė išlieka nuosekli: kiekvienas papildomas emisijų mažinimo žingsnis didina tikimybę pristabdyti atšilimo tempą ir sumažinti pavojingiausių padarinių mastą.

  • Tyrimas kelia klausimą dėl 1,5 laipsnio ribos: globalus atšilimas galėjo būti pasiektas jau 2020 metais

    Klimato mokslininkų diskusijas įplieskė naujas tyrimas, kuriame teigiama, kad pasaulis 1,5 laipsnio atšilimo ribą galėjo peržengti anksčiau, nei rodo įprastos skaičiavimo metodikos. Autoriai svarsto, kad reikšminga riba galėjo būti pasiekta jau 2020 metais.

    Tarptautinėje politikoje 1,5 laipsnio tikslas tapo orientyru po 2015 metais pasirašyto Paryžiaus susitarimo. Ši riba siejama su sparčiai augančia rizika ekosistemoms, pakrančių regionams, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai.

    Naujojo darbo autoriai rėmėsi netiesioginiais vandenynų temperatūros duomenimis, kuriuos gali išsaugoti labai lėtai augantys jūrų organizmai, kaupiantys cheminius „įrašus“ savo skelete. Tokie archyvai leidžia pažvelgti toliau į praeitį nei modernūs instrumentiniai matavimai.

    Kita vertus, IPCC vertinimuose atskaitos tašku dažniausiai laikomas 1850–1900 metų laikotarpis, nes nuo jo prasideda nuoseklesni stebėjimai ir geriau suderinti įvairūs duomenų šaltiniai. Jei ankstyvesnis laikotarpis buvo jau šiltesnis, o tikrasis atšilimo startas prasidėjo anksčiau, bendras pokytis gali atrodyti didesnis.

    Ne visi tyrėjai sutinka, kad iš vieno regiono gauti paleoklimato duomenys gali paneigti globalias temperatūrų serijas. Kritikai pabrėžia, kad norint keisti plačiai taikomus vertinimus būtini nepriklausomi patvirtinimai iš skirtingų vandenynų baseinų ir kitų metodų.

    „Sunku manyti, kad instrumentiniai stebėjimai yra neteisingi vien pagal duomenis iš vieno regiono“, – sakė vienas mokslininkas, komentuodamas tyrimo išvadas.

    Net jei ginčas dėl tikslios datos tęsis, pagrindinė kryptis nesikeičia: pastaraisiais metais fiksuojamas spartus atšilimas, o 1,5 laipsnio riba tampa vis labiau tikėtina artimiausiu metu. IPCC pabrėžia, kad kuo ilgiau išliekantys dideli šiltnamio dujų išmetimai, tuo mažiau galimybių stabilizuoti klimatą be didesnių socialinių ir ekonominių sukrėtimų.

    Dėl to naujas tyrimas greičiau sustiprina esamą signalą nei jį paneigia: klimato tikslai priklauso ne tik nuo vieno skaičiaus, bet ir nuo realių sprendimų energetikoje, pramonėje bei transporto sektoriuje. Mokslininkai sutaria dėl vieno: emisijas reikia mažinti sparčiai, nes kiekviena papildoma laipsnio dalis didina ekstremalių reiškinių tikimybę.

  • COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    Šių metų Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP31 pagrindiniu akcentu gali tapti pasaulio elektrifikacija, siekiant sparčiau mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų. Tokį signalą po ministrų susitikimo Kopenhagoje pasiuntė Turkija ir Australija, kurios organizuoja lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Turkijos aplinkos ministras Muratas Kurumas, kuris eis COP31 pirmininko pareigas, teigė, kad elektrifikacija yra prioritetas, o jos stiprinimas leistų pereiti nuo iškastinio kuro ne tik deklaracijose, bet ir praktikoje. Australijos klimato ir energetikos ministras Chrisas Bowenas pabrėžė, kad atsinaujinančia elektra pagrįsta sistema valstybėms suteikia patikimesnį ir labiau savarankišką energijos pasirinkimą.

    Kas slepiasi už elektrifikacijos

    Elektrifikacija šiame kontekste reiškia platesnį elektros naudojimą ten, kur iki šiol dominavo iškastinis kuras: transporte, pastatų šildyme ir pramonėje. Tai apima elektromobilių plėtrą, šilumos siurblių diegimą, dalies pramonės procesų perkėlimą į elektrą ir elektros tinklų stiprinimą.

    Šios krypties argumentas paprastas: kai energija vis labiau gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, iškastinio kuro pakeitimas elektra mažina emisijas ir didina atsparumą kainų šuoliams. Kopenhagoje aptartas ir geopolitinis fonas: rinkos sukrėtimai dėl tiekimo rizikų vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą.

    Skaičiai, kuriuos siūlo IRENA

    Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra IRENA susitikime pristatė rekomendaciją dėl aiškesnių tikslų: elektros dalis pasauliniame energijos vartojime turėtų augti nuo maždaug 20 proc. dabar iki 35 proc. 2035 metais ir 50 proc. 2050 metais. Pasak agentūros, toks tempas būtų svarbus siekiant išlaikyti galimybę riboti atšilimą iki 1,5 laipsnio pagal Paryžiaus susitarimo tikslą.

    IRENA vadovas Francesco La Camera šią idėją prilygino ankstesniems COP28 susitarimo kryptiniams tikslams, kai valstybės įsipareigojo iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energijos gamybą ir padvigubinti energijos efektyvumo pastangas. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar COP31 organizatoriai sieks formalaus pasaulinio elektrifikacijos tikslo.

    Kurios temos gali konkuruoti

    Ne visi derybininkai nori, kad elektrifikacija užgožtų kitas darbotvarkės dalis. Mažųjų salų valstybių aljanso derybininkė Anne Rasmussen pabrėžė, kad tai gera iniciatyva, bet ją reikia derinti su kitais prioritetais, įskaitant finansavimą prisitaikymui prie klimato nelaimių ir klimato mokslo apsaugą.

    Klimato kampanijų atstovai elektrifikaciją vertina kaip būtina žingsnį, tačiau ragina ją sieti su aiškesniais sprendimais dėl iškastinio kuro atsisakymo. Jų argumentas, kad vien elektros vartojimo augimas be konkrečių pasitraukimo nuo iškastinio kuro planų gali neužtikrinti nei emisijų mažinimo tempo, nei ilgalaikio kainų stabilumo.

    Europos Komisijos vaidmuo

    Elektrifikacijos tema gali sutapti ir su Europos Komisijos planuojamais žingsniais, nes artimiausiu metu Briuselis ketina pristatyti elektrifikacijos tikslą Europos Sąjungai. Europos Komisijos pranešime apie susitikimą teigiama, kad Chrisas Bowenas ir už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas sutarė bendradarbiauti dėl naujos pasaulinės elektrifikacijos iniciatyvos.

    Artėjant COP31, diskusijų ašis, tikėtina, suksis apie tai, kaip elektrifikaciją paversti įgyvendinamais įsipareigojimais: nuo tinklų plėtros ir investicijų iki atsinaujinančios energijos integracijos bei pramonės transformacijos. Tai bus testas, ar politinė kryptis virs konkrečiais skaičiais, terminais ir finansavimo mechanizmais.