Balearų salyne daugėja invazinių gyvačių, kurios vis dažniau nustelbia vietinę fauną ir keičia salų ekosistemas. Biologai didžiausią nerimą sieja su pasaginiu žalčiu (Hemorrhois hippocrepis) – rūšimi, kuri ypač sėkmingai prisitaikė Iboje.
Skaičiuojama, kad ši gyvatė jau aptinkama daugiau nei 90 proc. Ibizos teritorijos, o jos arealas toliau plečiasi. Tokia dinamika būdinga invazinėms rūšims, kai naujoje aplinkoje jos randa pakankamai grobio ir turi mažiau natūralių priešų.
Kaip gyvatės pateko į salas?
Specialistai vienu realiausių scenarijų laiko netyčinį įvežimą kartu su kroviniu iš žemyninės Ispanijos. Vienas dažniausiai minimas kelias – dekoratyvinių ir želdinimui skirtų alyvmedžių gabenimas, kai gyvatės galėjo pasislėpti šaknų gumuluose ar paletėse.
„Pirmosios pasaginės gyvatės, tikėtina, į salas pateko su jūrų kroviniu, kuriuo iš žemyninės Ispanijos į Ibizą buvo gabenami alyvmedžiai“, – sakė gamtosaugininkų atstovas biologas Pedro Alvesas.
Vėliau plitimas tapo savarankiškas: dalis gyvačių geba perplaukti nedidelius atstumus tarp salų, todėl jos fiksuojamos ir kituose Balearų taškuose. Pranešama apie radavietes Formenteroje bei mažesnėse Pitiūzų salų grupės salelėse.
Kokia didžiausia žala ekosistemai?
Didžiausia grėsmė siejama su vietinėmis, endeminėmis rūšimis, kurios evoliuciškai nebuvo prisitaikiusios prie naujų plėšrūnų spaudimo. Balearuose pažeidžiamiausia laikoma Pitiūzų driežų grupė, įskaitant Podarcis pityusensis, kurios populiacijos salose yra ribotos ir fragmentuotos.
Biologų vertinimu, augantis plėšrūnų skaičius gali greitai sumažinti vietinių driežų gausą, ypač mažose salelėse, kur buveinių plotas nedidelis, o atsikūrimo galimybės ribotos. Tokiose ekosistemose net vienas naujas plėšrūnas gali sukelti grandininį poveikį visai mitybos grandinei.
Situaciją sunkina tai, kad salyne fiksuojama ne viena atvežtinė gyvačių rūšis. Be pasaginio žalčio, minimos ir kitos invazinės rūšys, tarp jų vandens žaltys (Natrix maura), o kai kuriuose plotuose aptinkamas ir laiptinis žaltys (Zamenis scalaris).
Ką gali daryti vietos valdžia?
Ekspertai pabrėžia, kad efektyviausios priemonės invazijai suvaldyti paprastai yra ankstyvas aptikimas, greitas reagavimas ir prevencija uostuose bei logistikos grandinėse. Kai invazinė rūšis išplinta plačiai, jos išnaikinimas tampa praktiškai neįmanomas, o tikslas dažniausiai keičiasi į populiacijos kontrolę.
Balearuose vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti vietinių driežų apsaugos programas ir kartu mažinti invazinių plėšrūnų poveikį jautriausiose teritorijose. Toks derinys dažnai apima monitoringą, gaudymą, buveinių atkūrimą ir griežtesnę krovinių kontrolę.