CP v2

Tag: Pasaulio bankas

  • JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, baigdamas dviejų dienų vizitą Sirijoje, paragino nedelsiant panaikinti visas šaliai taikomas sankcijas. Damaske surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, kad dalinis ribojimų švelninimas jau atvėrė galimybių ekonomikos atsigavimui, tačiau to nepakanka.

    Vizito metu A. Guterresas susitiko su Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa, užsienio reikalų ministru Asaad al-Shaibani ir naujojo pereinamojo parlamento vadovu. JT vadovas taip pat kalbėjosi su pilietinės visuomenės atstovais, įvairių bendruomenių, moterų ir jaunimo organizacijomis.

    „Sveikinu žingsnius, kurie sušvelnino sankcijas ir atvėrė naujų galimybių ekonomikos atsigavimui, bet visas sankcijas būtina nedelsiant panaikinti“, – sakė António Guterresas.

    Pasak jo, Sirijai būtinos investicijos į žmones, ekonomiką ir institucijas, o tarptautinė parama reikalinga atkuriant esmines paslaugas, infrastruktūrą ir pragyvenimo šaltinius. A. Guterresas pabrėžė, kad svarbi ir pagalba užtikrinant saugų, savanorišką ir orų pabėgėlių bei šalies viduje perkeltųjų asmenų sugrįžimą.

    JT duomenimis, nuo ankstesnės valdžios nuvertimo į šalį jau sugrįžo apie 1,7 milijono pabėgėlių, tačiau maždaug 5,5 milijono žmonių vis dar yra perkelti šalies viduje, o dar apie 6 milijonai gyvena užsienyje. Šie skaičiai rodo, kad demografinė ir socialinė našta išlieka viena didžiausių po karo sprendžiamų problemų.

    Sankcijos Sirijai buvo įvestos per nuversto prezidento Basharo al-Assado valdymo laikotarpį, kai šalyje įsiplieskė karas ir kilo masiniai žmogaus teisių pažeidimų kaltinimai. Naujoji valdžia, perėmusi kontrolę 2024 metų gruodį, siekia atkurti ekonomiką ir valstybės institucijas po daugiau nei 13 metų trukusio konflikto.

    Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, yra paskelbusios apie sankcijų švelninimą, tačiau investuotojai, anot tarptautinių vertinimų, išlieka atsargūs dėl saugumo ir politinės rizikos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad pokarinės rekonstrukcijos kaina gali siekti apie 190 milijardų eurų, todėl be plataus tarptautinio finansavimo Sirijai būtų itin sunku greitai atstatyti infrastruktūrą.

    Įtampa Pietų Sirijoje

    Vizito metu Sirijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie naują Izraelio pajėgų įsiveržimą šalies pietuose, Daraa provincijos vakaruose. Teigta, kad buvo įrengtas kontrolės postas ir vietos gyventojams išmėtyti perspėjamieji lapeliai dėl kelių blokavimo ar trukdymo karinei technikai.

    Izraelis po 2024 metų gruodžio įvykių įvedė pajėgas į JT prižiūrimą buferinę zoną prie Golano aukštumų ir yra vykdęs smūgius bei įsiveržimus giliau į Sirijos teritoriją. Izraelio pareigūnai yra viešai kalbėję apie ketinimą išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje ir siekti platesnės demilitarizuotos teritorijos.

    „Sirijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimai yra nepriimtini ir turi liautis“, – sakė António Guterresas.

    JT vadovas taip pat pabrėžė, kad Golano aukštumos tarptautinės teisės požiūriu laikomos Sirijos teritorija. JT teigimu, organizacija išlieka įsipareigojusi Sirijos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui bei reiškia susirūpinimą dėl 1974 metų susitarimo pažeidimų.

    Ką reiškia raginimas dėl sankcijų

    A. Guterresso raginimas panaikinti visas sankcijas atspindi JT siekį greitinti humanitarinį ir ekonominį atsigavimą, tačiau realus sprendimas priklauso nuo sankcijas taikančių valstybių politikos. Daugelyje režimų taikomos išimtys humanitarinei pagalbai, bet verslo ir bankų sektorius dažnai vengia sandorių dėl teisinių ir reputacinių rizikų.

    Todėl net ir švelninant ribojimus atstatymo tempą lemia ne vien formalūs sprendimai, bet ir investuotojų pasitikėjimas, saugumo situacija bei aiškus valdžios planas dėl įtraukios politinės sistemos. Tarptautinė bendruomenė naująją Sirijos valdžią ragina užtikrinti valdymą, įtraukiant visus šalies daugiatautės ir daugiafunkcės visuomenės segmentus.

    Vizitas tapo simboliškas ir dėl istorinės perspektyvos: A. Guterresas yra pirmasis JT generalinis sekretorius, apsilankęs Sirijoje nuo 2009 metų, kai Damaske lankėsi jo pirmtakas Ban Ki-moonas. Netrukus po to prasidėjęs karas nusinešė daugiau nei pusės milijono žmonių gyvybes ir paliko ilgalaikes pasekmes visam regionui.

  • Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Kas pasikeitė per 30 dienų

    Praėjus 30 dienų po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, pareigūnai skelbia, kad patvirtintų žuvusiųjų skaičius viršijo 5 500, o sužeistųjų – 16 700. Abu smūgiai, kurių magnitudės siekė 7,2 ir 7,5, įvyko beveik vienu metu – juos skyrė mažiau nei minutė.

    Toks vadinamasis seismologinis dublis yra retas reiškinys, kai du panašaus stiprumo smūgiai seka vienas po kito labai trumpu intervalu. Būtent tai, ekspertų vertinimu, ir lėmė didesnę griūčių bei žmonių aukų riziką: dalis pastatų nespėjo „atlaikyti“ pirmojo smūgio, o antrasis užbaigė konstrukcijų irimą.

    Naujausius skaičius paskelbė Nacionalinės Asamblėjos vadovas Jorge Rodríguezas, pateikęs 5 546 žuvusiųjų ir 16 740 sužeistųjų suvestinę. Pastarosiomis savaitėmis sužeistųjų skaičiaus augimas lėtėja, tačiau žuvusiųjų kreivė vis dar kyla, kai gelbėtojai ir inžinieriai pasiekia anksčiau neprieinamas griuvėsių vietas.

    Dingusieji: oficialūs skaičiai nebejudinami

    Didžiausią klausimų dalį kelia dingusiųjų statistika: valdžia jos nebeatnaujina nuo birželio 25 dienos, kai buvo skelbta apie 157 dingusius žmones. Toks informacijos vakuumas didina artimųjų įtampą ir apsunkina paieškos bei identifikavimo procesus.

    Šalia oficialių pranešimų atsirado pilietinė iniciatyva, kaupianti artimųjų pranešimus ir registruojanti žmones, kurių buvimo vieta įvardijama kaip nežinoma. Skelbiamas įrašų skaičius – beveik 29 500 – smarkiai skiriasi nuo paskutinio oficialaus rodiklio, tačiau šis skirtumas nebūtinai reiškia tiek pat realiai dingusių: dalis įrašų gali dubliuotis, dalis – būti laikini, kol šeimos nariai atkuria ryšį po ryšių sutrikimų ar evakuacijos.

    Vis dėlto pats faktas, kad valstybė nebeskelbia atnaujintų duomenų, tampa vienu labiausiai kritikuojamų krizės valdymo aspektų. Humanitarinių operacijų praktikoje dingusiųjų apskaita yra esminė, nes nuo jos priklauso paieškos prioritetai, teismo medicinos pajėgų planavimas ir paramos šeimoms mechanizmai.

    Žala ir žmonių perkėlimas: sąskaita artėja prie 18 mlrd. eurų

    Be žmonių aukų, nelaimė paliko didžiulę ekonominę žaizdą. Pasaulio banko vertinimu, tiesioginė fizinė žala siekia apie 19,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 18 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 9,3 mlrd. JAV dolerių, arba apie 8,6 mlrd. eurų, siejama su sugriautais ar smarkiai apgadintais būstais. Dar apie 5,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,8 mlrd. eurų, tenka viešajai infrastruktūrai, įskaitant ligonines, mokyklas ir kitus gyvybiškai svarbius objektus, o beveik 5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,6 mlrd. eurų, priskiriama komerciniams ir pramoniniams pastatams.

    Oficialiais duomenimis, apgadinti 856 pastatai, iš jų 190 sugriuvo visiškai. Be būsto liko 17 907 šeimos, o 23 122 žmonės buvo apgyvendinti 107 laikinosiose vietose, įrengtose Karakase ir La Guairoje.

    Požeminiai smūgiai tęsiasi, atstatymas užtruks

    Po pagrindinių smūgių užfiksuota 1 405 pakartotiniai drebėjimai, dalis jų buvo pakankamai stiprūs, kad apsunkintų gelbėjimo ir griuvėsių šalinimo darbus. Požeminių smūgių fonas ypač pavojingas pastatams, kurių konstrukcijos jau pažeistos, ir komandoms, dirbančioms nestabiliuose griuvėsiuose.

    Venesuelos institucijos pripažįsta, kad perėjimas nuo paieškos ir gelbėjimo prie didelio masto atstatymo truks mėnesius ar net metus. Kai kuriose La Guairos vietose elektra atkurta maždaug po dviejų savaičių, tačiau pilnas paslaugų normalizavimas išlieka dalinis, ypač rajonuose, kuriuose smarkiai nukentėjo vandentiekio, ryšių ir kelių infrastruktūra.

    Prie sveikatos priežiūros užtikrinimo prisideda ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip „Médecins Sans Frontières“, palaikančios mobiliųjų klinikų darbą labiausiai paveiktose teritorijose. Tai tampa svarbu dėl to, kad viešasis sveikatos sektorius, kaip pripažįsta patys humanitarinės pagalbos teikėjai, ir iki katastrofos turėjo pajėgumų trūkumų.

    Katastrofa ištiko politiškai jautriu laikotarpiu: šalyje vyksta pereinamasis procesas po buvusio prezidento Nicolás Maduro sulaikymo metų pradžioje, o laikinoji vyriausybė, vadovaujama Delcy Rodríguez, dar nėra paskelbusi rinkimų datos. Tuo pat metu vis daugiau dėmesio skiriama tarptautinės pagalbos koordinavimui ir finansinių išteklių atblokavimo klausimams, kurie gali nulemti, kaip greitai bus pereita nuo laikino apgyvendinimo prie realaus atstatymo.

  • Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio banko grupė skelbia, kad birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtę žemės drebėjimai galėjo padaryti apie 17,2 mlrd. eurų tiesioginės fizinės žalos. Toks mastas, anot ekspertų, reiškia, kad šaliai teks spręsti ne tik griuvėsių šalinimo, bet ir ilgalaikio ekonomikos atsigavimo klausimą.

    Vertinimas pateiktas greitojoje pasaulinėje žalos įvertinimo ataskaitoje GRADE, kuri skirta anksti, dar pirmaisiais savaitėmis po stichijos, pateikti orientacinį nuostolių vaizdą. Tokie skaičiavimai padeda valdžiai ir tarptautiniams partneriams greičiau suplanuoti prioritetus: nuo būsto iki kritinės infrastruktūros atstatymo.

    Didžiausias smūgis – būstui

    Pasaulio banko skaičiavimu, 47 proc. visos žalos teko gyvenamiesiems pastatams. Dar 27 proc. sudarė infrastruktūros nuostoliai, o 26 proc. – negyvenamųjų pastatų pažeidimai, įskaitant verslo ir viešosios paskirties objektus.

    Labiausiai nukentėjo La Guaira valstija ir Distrito Capital, kuriems, kaip nurodoma, teko apie pusė viso poveikio. Dėl to didžiausia atstatymo našta koncentruojasi tankiai apgyvendintose ir ekonomiškai svarbiose teritorijose, kur sutrikimai greitai persiduoda paslaugoms ir darbo rinkai.

    „Žemės drebėjimai sutrikdė žmonių gyvenimus, apgadino kritinę infrastruktūrą ir sukūrė naujų iššūkių Venesuelos atsigavimui“, – sakė Pasaulio banko viceprezidentė Lotynų Amerikai ir Karibams Susana Cordeiro Guerra.

    „Veiksmingas atsigavimas prasideda nuo patikimų įrodymų. Šis vertinimas suteikia ankstyvą, objektyvų pagrindą planavimui, o Pasaulio banko grupė įsipareigoja remti šį procesą kiekviename žingsnyje“, – pridūrė ji.

    Greitis lems, ar atsigavimas užsitęs

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad rekonstrukcijos tempas gali nulemti, kiek giliai žemės drebėjimų smūgis įsirėš į ekonomiką ir socialinę padėtį. Jei viešosios ir privačios investicijos išliks ribotos, daug lėšų tektų nukreipti nuo kitų projektų, o atstatymas, Pasaulio banko vertinimu, galėtų užtrukti ilgiau nei 10 metų.

    Kita alternatyva – spartesnė rekonstrukcija, kai prioritetu tampa greitas būsto ir infrastruktūros atkūrimas, didinant investicijų apimtį. Tokiu atveju neigiamos pasekmės ekonominiam aktyvumui ir gyventojų gerovei galėtų būti reikšmingai sušvelnintos, ypač jei kartu būtų diegiami atsparumo sprendimai.

    Kaip skaičiuota žala ir kas dar svarbu

    GRADE metodika remiasi palydoviniais vaizdais, nuotoliniais matavimais, ekspozicijos duomenimis ir inžineriniais modeliais, o prireikus papildoma detalesniais sektorių vertinimais. Venesuelos atveju buvo derinamas žemės drebėjimų padarinių modeliavimas, katastrofų rizikos modeliai, rezultatų patikra bei skirtingų sektorių turto vertės įvertinimas.

    Analizei taip pat pasitelkti istoriniai ir moksliniai duomenys apie grunto judesius, konstrukcijų pažeidžiamumą, užstatymo ypatumus ir gyventojų pasiskirstymą, taip pat viešai skelbti pranešimai apie žalą. Pasaulio bankas nurodo, kad šis greitas įvertinimas yra atspirties taškas, o tikslesniems sprendimams reikės nuoseklių vietinių patikrų ir sektorių auditų.

    Ataskaitoje akcentuojama ir socialinė dimensija: atstatymas turėtų atsižvelgti į pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems paslaugų sutrikimai sukelia neproporcingai didelį poveikį. Pabrėžiama, kad vandens ir elektros tiekimo atkūrimas bei bazinių paslaugų stabilizavimas gali tapti kritiniu veiksniu, kad nelygybė po stichijos dar labiau neišaugtų.

    Pasaulio bankas taip pat pažymi, kad atsigavimo greitį ir kokybę ribos institucinių pajėgumų klausimai ir didelės apimties koordinavimo poreikis. Todėl, be finansavimo, esminiu uždaviniu išlieka aiškus prioritetų sudėliojimas, skaidrus projektų valdymas ir atsparios statybos standartų taikymas, kad ateities rizikos būtų mažinamos, o ne kartojamos.

  • Pasaulio banko žingsnis Madride: ką naujas biuras duos Ispanijos verslui ir investuotojams?

    Pasaulio banko žingsnis Madride: ką naujas biuras duos Ispanijos verslui ir investuotojams?

    Pasaulio banko grupė 2026 metų birželio 29 dieną pranešė atidaranti biurą Madride. Šis žingsnis skirtas stiprinti bendradarbiavimą su Ispanija ir palengvinti privačiojo kapitalo pritraukimą vystymo projektams Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir kitose besivystančiose rinkose.

    Naujasis biuras pirmą kartą vienoje vietoje Ispanijoje sujungs skirtingas Pasaulio banko grupės institucijas. Jis taps kontaktiniu tašku valdžios institucijoms, verslui, investuotojams, universitetams ir nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms dirbti tarptautinės plėtros srityje.

    Pagrindinė praktinė nauda, kurią akcentuoja bankas ir Ispanijos pareigūnai, yra lengvesnis priėjimas prie finansavimo, garantijų ir rizikos mažinimo priemonių. Tokie instrumentai ypač svarbūs įmonėms, planuojančioms projektus rinkose, kuriose politinė ar valiutų rizika didesnė nei Europos Sąjungoje.

    Ispanijai atveriamos naujos galimybės

    Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigė, kad biuras turėtų atverti papildomų galimybių šalies įmonėms ir sustiprinti Ispanijos, kaip svarbios daugiašalių institucijų partnerės, vaidmenį. Madride veikiantis centras taip pat siejamas su platesne ambicija stiprinti miesto, kaip tarptautinių organizacijų traukos taško, statusą.

    Tarptautinės finansų korporacijos IFC vadovas Makhtaras Diopas pabrėžė, kad biuras palengvins darbą su Ispanijos įmonėmis ir investuotojais, siekiant didinti privačias investicijas besiformuojančiose rinkose.

    „Džiaugiuosi būdamas Ispanijoje, kur Pasaulio banko grupė atidaro biurą Madride, dar labiau sustiprindama partnerystę su šalimi“, – sakė Makhtaras Diopas.

    Kur kryps dėmesys ir kapitalas?

    Pasaulio banko grupė nurodo, kad biuras padės kurti partnerystes sektoriuose, kuriuose Ispanija turi stiprias kompetencijas ir tarptautinį svorį. Tarp jų minimos finansinės paslaugos, vandens išteklių valdymas, tvarus turizmas ir atspari infrastruktūra.

    Šios kryptys atitinka platesnes pasaulines tendencijas: daugėja investicijų į atsparumą klimato kaitai, vandens saugą, energetikos ir transporto infrastruktūros modernizavimą bei projektus, kurie sukuria ilgalaikes darbo vietas. Daugiašalių institucijų tikslas vis dažniau yra ne tik skirti paskolas, bet ir padėti „įjungti“ privačius pinigus per garantijas, draudimą ir mišraus finansavimo modelius.

    Skelbiama, kad IFC ir Daugiašalė investicijų garantijų agentūra MIGA jau valdo portfelius, artimus 4 375 000 000 eurų, susijusius su Ispanijos bendrovėmis besivystančiose rinkose. Biuro Madride tikslas yra šį bendradarbiavimą plėsti, pasitelkiant Ispanijos ryšius su Lotynų Amerika ir augantį įmonių aktyvumą Afrikoje.

    Ispanija taip pat dalyvauja Pasaulio banko grupės veikloje kaip akcininkė ir bendradarbiauja programose, susijusiose su tvariu finansavimu, prisitaikymu prie klimato kaitos, sveikatos apsauga, migracija, infrastruktūra ir parama itin įsiskolinusioms valstybėms. Tokia darbotvarkė rodo, kad Madrido biuras turėtų tapti ne tik formaline atstovybe, bet ir platforma projektų generavimui bei privačių investuotojų pritraukimui.

  • Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio banko vyresnysis ekonomistas Markas Robertsas Pasaulio miestų forume Baku teigė, kad nė viena šalis iki galo neišsivystė be urbanizacijos. Jo vertinimu, miestų augimas turėtų būti laikomas ne problema, o galimybe kryptingai formuoti ekonomikos pažangą.

    Ekspertas pabrėžė, kad urbanizacija paprastai spartina produktyvumą, nes miestuose lengviau telkiasi darbo rinka, paslaugos ir verslai, o tai didina investicijų grąžą. Kartu ji kuria daugiau darbo vietų, tačiau reikalauja planavimo, kad nauda būtų pasidalinta plačiau, o ne kauptųsi tik keliuose rajonuose ar sektoriuose.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra

    Pasak M. Robertso, ypač Afrikoje miestų infrastruktūros finansavimo poreikis yra milžiniškas ir per didelis vienai institucijai ar vien tik viešajam sektoriui. Todėl, jo teigimu, svarbiausia tampa gebėjimas pritraukti kapitalą iš kelių šaltinių, įskaitant privatų sektorių, tarptautinius fondus ir vietos finansų rinkas.

    Ši tema tampa vis aktualesnė, nes sparčiai augančiuose miestuose prireikia vandens tiekimo, nuotekų, elektros tinklų, viešojo transporto, mokyklų ir sveikatos paslaugų plėtros. Kai investicijos vėluoja, miestai susiduria su būsto trūkumu, kainų šuoliais ir didėjančia socialine atskirtimi.

    Klimato rizikos jau keičia miestus

    Pasaulio banko ekonomistas įspėjo, kad miestų funkcionavimą vis labiau trikdo klimato poveikis, įskaitant potvynius ir ekstremalų karštį. Tokios rizikos didina išlaidas, mažina infrastruktūros patikimumą ir kelia grėsmių gyventojų sveikatai, ypač ten, kur trūksta želdynų, vėsinimo sprendimų ir tvirtų statybos standartų.

    Didėjančios spūstys, brangstanti žemė ir įtempta būsto rinka, anot M. Robertso, yra ne vien urbanizacijos „kaina“, bet ir ženklas, kad miestai traukia žmones bei kapitalą. Jo teigimu, užduotis yra ne stabdyti šį procesą, o suvaldyti jį taip, kad infrastruktūra ir būstas būtų vystomi laiku.

    Įspėjimai dėl nelygybės

    Ne visi dalyviai dalijosi tokiu optimizmu, nes spartus ir prastai valdomas miestų augimas kai kuriose Afrikos ir Pietų Azijos dalyse paskatino didelius neformalius rajonus. Tokiose teritorijose dažnai trūksta pagrindinių paslaugų, o tarša ir užstatymo chaosas didina nelygybę ir aplinkos žalą.

    Adis Abebos miesto vyriausiasis atsparumo pareigūnas Mogesas Tadesse pabrėžė, kad klimato kaita veikia ne tik būstą, bet ir ekonomiką bei žmonių gyvybes. Jo teigimu, daugeliui Afrikos miestų spaudimas jau viršija valdžios gebėjimą reaguoti, todėl būtinos didesnės tarptautinės investicijos, padedančios padengti sparčiai augančias prisitaikymo išlaidas.

    Pasaulio miestų forumas, rengiamas kas dvejus metus, šį kartą Baku vyko gegužės 17–22 dienomis ir pritraukė dešimtis tūkstančių dalyvių iš daugiau nei 180 šalių. Renginio tema buvo būstas ir atsparūs miestai, o vienu iš rezultatų turėtų tapti Baku kvietimas veikti, siejamas su Jungtinių Tautų Naująja miestų darbotvarke.

  • Energijos kainos vėl kyla: Artimųjų Rytų karas stabdo infliacijos kritimą Europoje

    Infliacijos kryptį keičia energija

    Artimųjų Rytų karas ir su juo susiję tiekimo sutrikimai vėl kelia energijos kainas, o tai stabdo daugiau nei metus Europoje matytą infliacijos lėtėjimą. Tokią tendenciją fiksuoja ir naujausi euro zonos statistikos duomenys, rodantys, kad kainų spaudimas pavasarį atsinaujino.

    Eurostato skelbiamais preliminariais vertinimais, balandį infliacija euro zonoje pakilo iki 3 proc. Sausį ji buvo priartėjusi prie 2 proc. ribos, todėl analitikai energijos brangimą išskiria kaip pagrindinį šio šuolio veiksnį.

    Kur stringa nafta ir dujos?

    Energetikos rinkose didžiausią įtampą kelia svarbiausių jūrinių maršrutų saugumas, ypač Persijos įlankos regione. Dalis pasaulinės naftos prekybos juda siaurais „butelio kakleliais“, o bet kokie trikdžiai greitai atsispindi kainose Europoje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vienas jautriausių taškų yra Ormuzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Pasaulio bankas yra įspėjęs, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą ir laivybos apribojimai gali sukelti pasiūlos šoką, kuris persiduoda degalų, šildymo ir elektros kainoms.

    Pagal bazinį Pasaulio banko scenarijų, laivyba regione į visiškai įprastą ritmą gali grįžti tik 2026 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad energijos ir žaliavų kainų svyravimai dar kurį laiką išliks viena pagrindinių rizikų infliacijai ir ekonomikos augimui.

    Brangesnė energija reiškia brangesnį maistą

    Energetikos brangimas dažnai tampa grandinine reakcija: didėja transporto ir gamybos kaštai, o tai ilgainiui persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ypač jautrus kanalas yra žemės ūkis, nes energija tiesiogiai veikia trąšų, pašarų, perdirbimo ir logistikos kainas.

    Pasaulio bankas savo prognozėse yra nurodęs, kad energijos kainų indeksas šiais metais gali didėti apie 24 proc., o bendras žaliavų kainų indeksas apie 16 proc. Taip pat numatomas ryškesnis trąšų brangimas: prognozuota apie 31 proc. indekso didėjimas, o karbamido kainų kilimas gali siekti iki 60 proc., kas Europoje didina riziką, jog maisto kainos vėl pasuks į viršų.

    „Naujas žaliavų šokas sustabdė dezinflaciją Europoje, o energija vėl tampa pagrindiniu kainų augimo varikliu“, – teigiama Lenkijos ekonomikos instituto analitikų vertinime.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms?

    Kylanti infliacija turi tiesioginę reikšmę centrinių bankų sprendimams. Jei kainų augimas įsitvirtina, mažėja tikimybė, kad palūkanos bus greitai mažinamos, nes prioritetu tampa infliacijos sugrąžinimas į tikslinį lygį.

    Lenkijoje, remiantis nacionalinės statistikos duomenimis, metinė infliacija balandį taip pat perkopė 3 proc. Nors kai kurių energijos kainų augimas buvo administraciškai ribojamas, bendras kainų spaudimas rodo, kad centrinis bankas gali neskubėti keisti palūkanų normų.

    Tuo metu euro zonoje rinkos stebi Europos Centrinio Banko signalus dėl artimiausių posėdžių. Dalis analitikų vertina, kad sprendimų kryptis priklausys nuo to, ar energijos kainų šuolis bus laikinas, ar per kelis mėnesius persiduos į platesnę infliaciją.

  • Kachovkos HE užtvankos sunaikinimo žala įvertinta 13 mlrd. eurų: kada spręs dėl kompensacijos

    Ukrainos prezidento biuro atstovė Iryna Mudra nurodė, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimo padaryta žala siekia apie 13 mlrd. eurų. Pasak jos, tokią sumą pagrindžia Europos Komisijos ir Pasaulio banko atlikti skaičiavimai.

    Ji pabrėžė, kad tai nėra konkretaus atstatymo projekto sąmata. Skaičius apima praradimo ir padarinių vertinimą, o sprendimas, ar objektą apskritai atkurti ir kokiu formatu, būtų priimamas atskirai, pagal Ukrainos atsigavimo planus ir poreikius.

    „Tai nėra atstatymo kaina ir neatsako į klausimą, ar hidroelektrinė turi būti atkurta būtent tokia pati. Tai kompensacijos už praradimą įvertinimas“, – sakė Iryna Mudra.

    Anot jos, galutinę sumą turėtų nustatyti speciali kompensacijų komisija, kuri remtųsi tarptautinių institucijų pateikta metodika ir įvertinimais. Komisija dar nėra suformuota, todėl galutinių sprendimų terminas priklausys nuo jos steigimo ir darbo pradžios.

    Komisijos veiklos teisinis pagrindas numatytas tarptautinėje konvencijoje, kurią Hagoje pasirašė 35 valstybės kartu su Europos Sąjunga. Dokumentas įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos mažiausiai 25 dalyviai, o Ukrainos atstovai prognozuoja, kad tam realistiškai gali prireikti maždaug metų.

    Pasak I. Mudros, net ir nustačius kompensacijos dydį, komisija neįpareigotų Ukrainos gautų lėšų skirti būtent užtvankos atstatymui. Lėšų panaudojimą, atsižvelgdama į prioritetus, infrastruktūros būklę ir regiono poreikius, spręstų pati Ukraina.

    Užtvanka buvo sunaikinta 2023 metais birželio 6 dieną, o šis įvykis sukėlė didelio masto humanitarines, aplinkosaugines ir ekonomines pasekmes žemiau Dnipro upės. Kartu tai tapo vienu ryškiausių infrastruktūrinių smūgių, kurio poveikį Ukrainai dar teks vertinti ilgą laiką.

    Pasaulio bankas atskiruose vertinimuose yra fiksavęs, kad Ukrainos nuostoliai dėl plataus masto karo sudaro šimtus milijardų eurų, o poreikiai atsigavimui auga dėl nuolatinių atakų ir sugriovimų. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginę žalą, tiek ekonominius praradimus bei būtinas investicijas atstatymui.

  • Karas su Iranu smogia trąšoms: kainos šauna į viršų, ekspertai perspėja dėl maisto brangimo

    Karas su Iranu smogia trąšoms: kainos šauna į viršų, ekspertai perspėja dėl maisto brangimo

    Karas su Iranu ir su tuo siejami sutrikimai strateginiame Hormūzo sąsiauryje didina riziką pasaulinei maisto rinkai. Pasaulio bankas perspėja, kad dėl brangstančios energijos ir logistikos trąšų įperkamumas ūkininkams nusirito į žemiausią lygį per ketverius metus.

    Trąšos yra vienas svarbiausių žemės ūkio kaštų veiksnių, todėl jų šuolis paprastai vėluodamas persiduoda į grūdų, pašarų ir galiausiai maisto kainas parduotuvėse. Įtampa ypač pavojinga dėl to, kad dalis sprendimų dėl tręšimo priimami dar prieš sėją, o vėliau situaciją ištaisyti sunku.

    Energija ir trąšos susietos

    Azoto trąšų gamyba tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų, kurios naudojamos kaip žaliava ir energijos šaltinis. Dėl to kiekvienas reikšmingesnis dujų kainų kilimas automatiškai didina trąšų savikainą ir spaudžia tiek gamintojus, tiek ūkininkus.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad Europa šiuo metu labiau susiduria ne su fiziniu trąšų stygiumi, o su kainų ir maržų problema. Ūkininkams tai reiškia brangesnę sėją, o trąšų gamintojams – konkurencingumo riziką, jei energijos sąnaudos išlieka aukštos.

    „Trąšos iš esmės yra energija: kai brangsta energija, automatiškai brangsta ir trąšos“, – teigė organizacijos Fertilisers Europe atstovas.

    Siauras taškas – Hormūzo sąsiauris

    FAO vertinimu, didžiausią spaudimą patiria Azijos ir vadinamųjų globaliųjų Pietų regionai, kur importo grandinės jautriausios. Sutrikimai jūrų keliuose ir pabrangęs transportas greitai virsta tiekimo vėlavimais, o kai kur – ir realiais trąšų trūkumais.

    Kaip labiausiai pažeidžiamos įvardijamos šalys, kurių žemės ūkis stipriai priklauso nuo importuojamų trąšų ir kurioms brangimas tiesiogiai smogia per maisto infliaciją. FAO fiksuojamas maisto kainų indekso kilimas rodo, kad rinkos jau įskaičiuoja didesnes sąnaudas ir būsimų derlių riziką.

    „Maisto saugumui reikia atsparumo, o tai reiškia, kad ūkininkai turi laiku gauti visas priemones, padedančias apsaugoti pasėlius ir valdyti rizikas net ir nepastovumo laikotarpiais“, – sakė organizacijos CropLife Europe atstovas.

    Europa nerimauja dėl kitų metų derliaus

    Europos žemės ūkio ministrai, reaguodami į brangstančias sąnaudas, kalba apie skubias priemones, kurios amortizuotų smūgį ūkiams ir sumažintų užsitęsusio maisto kainų šoko tikimybę. Pagrindinė baimė – kad ūkininkai, taupydami lėšas, kritiniu metu mažins tręšimą, o tai tiesiogiai kirs per derlingumą.

    Tarptautiniai modeliavimai, kuriuos mini ekspertai, rodo, kad trąšų naudojimo sumažinimas dažniausiai reiškia mažesnius grūdų derlius ir mažesnes pasaulines atsargas kitą sezoną. Tokia grandininė reakcija ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kuriose maisto dalis vartotojų krepšelyje yra didelė.

    Pramonė ragina Europos Komisiją trąšų sektorių vertinti kaip strateginę grandį, nuo kurios priklauso žemės ūkio stabilumas. Pasak atstovų, kalbant apie Europos maisto strateginį savarankiškumą būtina apimti ne tik ūkius ir prekybos lentynas, bet ir gamybos įvestis, be kurių derlius neįmanomas.

    „Ilgalaikėje perspektyvoje Europos strateginis savarankiškumas maisto srityje negali baigtis ūkiuose ar parduotuvių lentynose – jis turi apimti ir įvestis, kurios leidžia tą maistą pagaminti“, – sakė organizacijos Fertilisers Europe atstovas.

    Pasaulio bankas įspėja, kad jei energijos kainos išliks aukštos, o tiekimo grandinės neatsistatys, pasekmės gali tęstis ilgiau nei pati karinė įtampa. Tuomet didesnės sąnaudos ir mažesnis tręšimas galėtų įtvirtinti užsitęsusį brangimo ciklą, labiausiai paveikiantį jau dabar maisto stygiaus riziką patiriančius regionus.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Poveikis per energiją ir maistą

    Pasaulio bankas įspėja, kad karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės pasaulio ekonomikai gali sklisti bangomis: pirmiausia per energijos kainas, vėliau per maisto produktus, o galiausiai per infliaciją ir palūkanų normas. Pasak institucijos vertinimų, tokia grandinė labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

    Pagrindinis kanalas – energijos išteklių brangimas, kuris didina verslo sąnaudas ir galiausiai persiduoda vartotojams. Didesnė infliacija dažnai verčia centrinius bankus ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas, todėl skolinimasis brangsta tiek valstybėms, tiek namų ūkiams.

    „Iš pradžių – aukštesnės energijos kainos, tada maistas, o pabaigoje – didesnė infliacija, kelianti palūkanas ir branginanti skolas“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas.

    Trąšos ir žemės ūkis – dar viena grandis

    Pasaulio banko vertinimu, jei karo veiksmai regione stiprėtų, o tiekimo sutrikimai užsitęstų, žaliavų kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei tikėtasi. Bankas atkreipia dėmesį į trąšų rinką: prognozuojama, kad trąšų kainos šiemet gali ūgtelėti 31 proc., daugiausia dėl ryškaus karbamido brangimo.

    Karbamidas yra viena dažniausiai naudojamų azoto trąšų, o jo gamyboje svarbus vaidmuo tenka gamtinėms dujoms, todėl energetikos kainų šuoliai greitai persikelia į žemės ūkio sąnaudas. Didesnės trąšų kainos mažina ūkininkų pajamas ir didina riziką būsimam derliui, o tai ilgainiui palaiko maisto kainų augimą.

    Infliacija besivystančiose šalyse gali paspartėti

    Pasaulio bankas skaičiuoja, kad besivystančiose ekonomikose infliacija šiemet vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., kai pernai buvo 4,7 proc. Įspėjama, jog užsitęsus konfliktui infliacija galėtų pakilti iki 5,8 proc., o kartu silpnėtų ir ekonomikos augimas.

    Institucijos vertinimu, besivystančios šalys šiemet galėtų augti 3,6 proc., nors iki konflikto buvo numatytas maždaug 4 proc. tempas. Toks sulėtėjimas ypač pavojingas valstybėms, kurios jau ir taip turi didelę skolų naštą, nes aukštesnės palūkanos reikšmingai padidina skolos aptarnavimo kainą.

    Rizika dėl naftos ir Ormuzo sąsiaurio

    Atskiroje analizės dalyje Pasaulio bankas akcentuoja naftos rinkos jautrumą, ypač jei konfliktas trikdytų laivybą per Ormuzo sąsiaurį. Šis maršrutas yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie ribojimai ar atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali sukelti staigų pasiūlos šoką.

    Bankas nurodo, kad naftos „Brent“ kaina metų viduryje buvo daugiau nei 50 proc. didesnė nei metų pradžioje. Baziniame scenarijuje tikimasi, kad krovinių srautai per Ormuzo sąsiaurį iki spalio palaipsniui grįžtų į iki karo buvusį lygį, tačiau rizikos kryptis, pasak banko, aiškiai išlieka į aukštesnių kainų pusę.

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina šiemet galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, tačiau nepalankiu atveju ji gali priartėti ir prie maždaug 110 eurų. Toks scenarijus reikštų dar didesnį spaudimą transportui, pramonei ir maisto tiekimo grandinėms, todėl kainų augimas gali paliesti gerokai daugiau sričių nei tik degalines.