CP v2

Tag: Pasaulio bankas

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydovinės nuotraukos vis ryškiau parodo, kokio masto sugriovimai per pastaruosius mėnesius ištiko Gazos ruožą. Ypač dideli nuostoliai fiksuojami Rafaho, Beit Lahijos, Beit Hanuno, Džabalijos ir Šudžajos rajonuose, kur anksčiau tankiai apgyvendintos teritorijos vietomis virto vientisais griuvėsių laukais.

    Rafaho apylinkėse palydoviniai kadrai rodo ištisas kvartalų atkarpas, kuriose pastatų kontūrai beveik išnykę. Tuo pat metu pajūrio juostoje matyti išaugę laikinų palapinių ir improvizuotų prieglobsčių telkiniai, dalis jų įrengti vos keli metrai nuo jūros.

    Žala fiksuojama ir infrastruktūrai: Gazos uostas, kuris iki karo buvo svarbus vietos žvejams, daug kur išlieka smarkiai apgadintas. Tokie vaizdai atspindi ne pavienes sugriovimų vietas, o viso kraštovaizdžio pokytį, kai gyvenamosios teritorijos vietomis praranda įprastą urbanistinę struktūrą.

    Jungtinių Tautų vertinimai šią vizualią informaciją pagrindžia skaičiais: skelbiama, kad apgadinta apie 82 proc. visų Gazos ruožo statinių, o tai sudaro daugiau kaip 200 000 pastatų. Maždaug du trečdaliai pažeistų objektų įvardijami kaip visiškai sugriauti, o sugriovimų dalis, palyginti su laikotarpiu iki 2025 metų spalį įvardytų paliaubų, išaugo apie 9 proc.

    Humanitarinės ir saugumo problemos siejamos ne vien su pačiais pastatais, bet ir su griuvėsių kiekiu. Jungtinės Tautos nurodo, kad Gazos ruože susikaupė apie 61 mln. tonų statybinių atliekų, o Jungtinių Tautų aplinkos programa pabrėžia, jog po griuvėsiais gali būti žmonių palaikų, nesprogusių šaudmenų ir pavojingų medžiagų, įskaitant asbestą.

    Didėjant sugriovimų mastui, auga ir atkūrimo poreikiai. Pasaulio banko, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos bendra 2026 metų balandį paskelbta vertinimo ataskaita dešimtmečio atkūrimo ir ekonomikos gaivinimo kaštus įvertino apie 66 mlrd. eurų.

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad daugiau kaip 371 000 būstų buvo sugriauti arba apgadinti, o daugiau nei pusė ligoninių nefunkcionuoja. Dėl to net ir prasidėjus atstatymo planavimui, praktiniai darbai susiduria su saugumo, logistikos, atliekų tvarkymo ir esminės infrastruktūros atkūrimo barjerais.

    Palydoviniai vaizdai šioje situacijoje tampa svarbiu įrankiu: jie leidžia nepriklausomai įvertinti sugriovimų geografiją ir pokyčius laike. Vis dėlto net ir tikslūs kadrai neatsako į pagrindinį klausimą, kaip greitai galima užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas civiliams, kai didelė dalis žmonių telkiasi laikinuose būstuose, o miestų audinys daug kur yra suardytas.

  • Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Zarasuose apsilankę Pasaulio banko atstovai kartu su savivaldybės vadovais ir specialistais vertino, kokie projektai galėtų sustiprinti viso regiono turizmo pasiūlą. Dėmesys skirtas ne pavieniams objektams, o tam, kaip lankytojui pateikti vientisą kelionės patirtį, apimančią kelias vietoves.

    Vizite dalyvavo Pasaulio banko atstovė Oksana Denisenko ir turizmo konsultantas Scottas Wayne’as, vadovaujantis bendrovei „SWA Development – Sustainable Destinations“. Prieš susitikimą su mere Nijole Guobiene konsultantas lankėsi Antazavės dvare, susipažino su jo erdvėmis ir vykdomomis veiklomis.

    Regionui siūlo kurti vientisas patirtis

    Susitikime aptarta, kad Zarasų kraštas turi aiškių stiprybių, nuo ežerų ir miškų iki kultūros paveldo, tačiau turistui svarbiausia ne objektų gausa, o logiškai sujungtas maršrutas. Praktikoje tai reiškia aiškias temas, patogų judėjimą, suderintą paslaugų tinklą ir patirtis, kurios skatina pasilikti ilgiau.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių savivaldybės atstovų, ši kryptis ypač svarbi Utena+ regionui, kai kelių savivaldybių sprendimai turi papildyti vieni kitus. Turizmo projektuose dažniausiai vertinama, ar jie kuria pridėtinę vertę ne vien vietos bendruomenei, bet ir tampa traukos tašku platesnei auditorijai.

    Antazavės dvarui mato aiškią nišą

    Antazavės dvaras pristatytas kaip vieta, kurioje galima plėtoti kultūros paveldo ir edukacines patirtis, remiantis istoriniu pasakojimu, įskaitant Emilijos Pliaterytės temą. Aptarta, kad dvaras galėtų tapti maršrutų dalimi, susiejant jį su kitais regiono dvarais ir paveldo objektais.

    Tačiau kartu iškelta ir praktinė sąlyga, be kurios tokie objektai retai tampa ilgalaikiu traukos centru. Kad lankytojai Antazavėje norėtų praleisti daugiau laiko, svarbios ne tik veiklos, bet ir infrastruktūra, teritorijos sutvarkymas, sezoniškumo mažinimas bei aiškus paslaugų modelis.

    „Lankytojui svarbu ne tik ką pamatyti, bet ir ką nuveikti bei kur patogiai praleisti laiką“, – sakė susitikime dalyvavę turizmo krypties konsultantai.

    Ką pakeistų naujas centras Zarasuose

    Svečiams pristatytas ir Zarasuose planuojamas Laisvalaikio bei sveikatingumo centras, kuris, savivaldybės vertinimu, galėtų veikti ištisus metus. Tokie objektai dažnai vertinami kaip priemonė mažinti sezoniškumą, kuris Lietuvos kurortuose ir vandens telkinių regionuose išlieka viena didžiausių turizmo problemų.

    Diskusijoje akcentuota, kad visus metus veikianti infrastruktūra gali paskatinti apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų plėtrą, o tai tiesiogiai veikia ir darbo vietų kūrimą. Kartu pabrėžta, kad projekto sėkmei būtinas aiškus ryšys su esamomis gamtos ir kultūros patirtimis, kad centras netaptų atskiru, nuo regiono atsietu objektu.

    Vizitas Zarasuose surengtas po Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdžio, kuriame aptartos Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybių plėtros galimybės. Pasaulio banko atstovai šiuo metu vertina skirtingų savivaldybių turizmo idėjas ir siekia atsirinkti perspektyviausius projektus bendram regiono pasiūlymui.

    Galutiniai sprendimai dėl prioritetinių projektų sąrašo ir finansavimo galimybių dar nėra patvirtinti. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tam tikriems objektams, įskaitant Antazavės dvarą, būtų naudingas bendras viso komplekso vystymo planas, padedantis aiškiai planuoti etapus ir lengviau pritraukti partnerius.

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.

  • Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Regionams ieškoma naujo impulso

    Rugsėjo 23 dieną Alaušo slėnyje įvyko Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdis. Jame aptarta, kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti priemones, skirtas regionų konkurencingumui ir gyvenimo kokybei didinti.

    Susitikime dalyvavo Europos Komisijos, Pasaulio banko, ministerijų, regionų plėtros tarybų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovai. Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merės patarėja Simona Matusevičiūtė.

    Utena+ regione dėmesys trims sritims

    Iniciatyvos dėmesio centre Lietuvoje yra Utena+ regionas, apimantis Utenos apskrities savivaldybes ir Švenčionių rajono savivaldybę. Esminis tikslas – rasti sprendimus, kurie padėtų regionams tapti patrauklesniems gyventi, dirbti ir investuoti.

    Posėdyje aptarti žmogiškojo kapitalo programos darbai, turizmo plėtros galimybės, demografiniai pokyčiai ir būsto prieinamumas. Taip pat nagrinėtas nacionalinio plėtros banko ILTE vaidmuo, ieškant realių finansavimo instrumentų projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę.

    Kodėl Zarasams tai aktualu

    Zarasų rajonui šios temos tiesiogiai susijusios su galimybe pritraukti ir išlaikyti žmones. Savivaldybėse, kurios susiduria su gyventojų mažėjimu, darbo rinkos trūkumai dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl verslas vengia plėtros, o viešosios paslaugos brangsta.

    Būsto prieinamumas regione tampa vienu kertinių veiksnių, kai kalbama apie specialistų pritraukimą į švietimo, sveikatos ar viešojo administravimo sektorius. Praktikoje darbo vieta be galimybės greitai rasti būstą dažnai nelemia persikėlimo sprendimo, todėl savivaldybės vis dažniau ieško būsto pasiūlos skatinimo modelių.

    Turizmo kryptis Zarasuose išlieka perspektyvi, tačiau didžiausias iššūkis – sezoniškumas ir paslaugų įvairovė ne vasaros metu. Tai reiškia, kad regionui svarbu ne tik pritraukti lankytojus, bet ir sukurti priežastis sugrįžti rudenį, žiemą ar pavasarį, o tam reikalinga infrastruktūra, renginių kalendorius ir paslaugų kokybė.

    Rugsėjo 24 dieną CuRI darbotvarkė persikėlė į Zarasus, kur su turizmo ir būsto prieinamumo temomis dirbantys ekspertai susitiko su mere Nijole Guobiene ir savivaldybės administracijos komanda. Susitikimuose gilintasi į rajono situaciją, aptarti planuojami projektai ir vietos poreikiai.

    Savivaldybė nurodo, kad apie atskirus susitikimus ir juose aptartus klausimus gyventojai bus informuojami papildomai. Toks formatas leidžia neapsiriboti pavieniais sprendimais ir vertinti, kaip tarpusavyje susijusios investicijos į žmones, būstą ir turizmą gali sukurti tvaresnį augimą.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES taikosi į naują rinką

    Europos Komisija patvirtino, kad ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius kitą savaitę vyks į Manilą siekdamas užbaigti ES ir Filipinų prekybos susitarimą. Derybos, anot Komisijos, priartėjo prie finišo po šešių raundų, o likę klausimai sutelkti į kelias jautriausias sritis.

    Šis susitarimas būtų dar vienas Briuselio žingsnis plečiant prekybos ryšius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pastaraisiais metais ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto partnerių skaičiaus ir geriau apsidrausti nuo geopolitinių bei tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Pagrindinis kliuvinys – viešieji pirkimai

    Paskutinėje derybų atkarpoje svarbiausia tema tapo prieiga prie viešųjų pirkimų, kuri Filipinuose tradiciškai buvo labiau uždara užsienio tiekėjams. Susitarimas reikštų reikšmingą posūkį, nes ES įmonėms atsivertų didesnė galimybė dalyvauti valstybės konkursuose, o tai ypač aktualu infrastruktūros, transporto ir technologijų sektoriams.

    Komisija Europos Parlamento nariams anksčiau šį mėnesį nurodė, kad didžioji dalis teksto jau parengta, o tikslas yra sumažinti prekybos barjerus daugumoje sektorių. Tarp svarbių blokų minimos ir sanitarinės bei fitosanitarinės taisyklės maisto produktams, taip pat automobilių standartai, kurie galėtų palengvinti ES gamintojų patekimą į Filipinų rinką.

    „Mūsų tikslas – susitarimas, kuris realiai atvertų rinką abiem pusėms, o ne liktų tik politiniu pareiškimu“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas, pristatydamas derybų būklę europarlamentarams.

    Skaičiai ir geopolitika

    ES ir Filipinų dvišalė prekyba prekėmis 2024 metais siekė 16,8 mlrd. eurų. Tais pačiais metais ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, sudariusi 7 proc. šalies bendros prekių prekybos, o Filipinai ES kontekste buvo 39 vietoje, sudarę 0,3 proc. ES bendros prekių prekybos.

    Susitarimas svarbus ir Manilai, kuri pastaraisiais metais patyrė išorinių šokų dėl tarifų politikos pokyčių JAV bei energijos kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Kartu Pasaulio bankas 2026 metų rugpjūtį Filipinams suteikė aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą, o tai signalizuoja apie didesnį vartojimą, investicijų potencialą ir patrauklumą eksportuotojams.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad Filipinų ir ES ekonomikos daugelyje sričių viena kitą papildo: nuo pramonės prekių iki žemės ūkio. Tokia struktūra derybose paprastai laikoma palankia, nes lengviau rasti abipusiai naudingų sprendimų dėl tarifų, standartų ir rinkos atvėrimo.

    Platesnė ES strategija Azijoje

    Po susitarimo su Filipinais Briuselis siekia pasistūmėti ir su Tailando derybomis, todėl 2026 metai gali tapti intensyviais ES prekybos darbotvarkėje Azijoje ir Ramiajame vandenyne. ES institucijos pastaruoju metu aiškiai signalizuoja, kad prekybos susitarimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir strateginio atsparumo priemone.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutarti dėl jautriausių sričių, pirmiausia viešųjų pirkimų atvėrimo ir praktinio įsipareigojimų įgyvendinimo. Jei derybos bus užbaigtos sėkmingai, tai gali reikšti naują etapą ES įmonėms vienoje sparčiausiai augusių regiono ekonomikų.

  • Ukraina iš Pasaulio banko gaus 780 mln eurų biudžeto paramos: lėšos numatytos pensijoms

    Ukraina artimiausiu metu gaus 780 mln eurų biudžeto paramos iš Pasaulio banko. Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, nurodęs, kad finansavimas suteikiamas su Kanados vyriausybės garantija.

    Skelbiama, kad parama skiriama pagal programą PEACE in Ukraine, kuri padeda užtikrinti valstybės finansų stabilumą karo sąlygomis. Pasak premjero, lėšos bus naudojamos padengti biudžeto išlaidas, susijusias su pensijų mokėjimais.

    „Artimiausiu metu Ukraina gaus 780 mln eurų biudžeto paramos iš Pasaulio banko su Kanados vyriausybės garantija. Šios lėšos bus skirtos pensijų išmokoms“, – sakė Serhijus Koreckis.

    Ministras pirmininkas taip pat padėkojo Kanadai ir Pasaulio bankui už paramą, pabrėždamas, kad ji leidžia valstybės institucijoms išlaikyti kritinių socialinių įsipareigojimų vykdymą. Tokios priemonės laikomos esminėmis siekiant mažinti finansinį spaudimą biudžetui, kai dalis pajamų nukreipiama gynybai.

    Praėjusią savaitę Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė deklaraciją dėl ilgalaikės partnerystės bei dokumentą, numatantį glaudesnį bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse. Lyderių susitikimas vyko Banfe, Kanados Albertos provincijoje.

    Kanada nuo plataus masto karo pradžios yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, o finansinės garantijos tarptautinėms institucijoms tapo svarbiu instrumentu greitesniam lėšų pritraukimui. Analitikai pažymi, kad biudžeto rėmimo paketai dažniausiai nukreipiami į socialines išmokas ir viešojo sektoriaus išlaidas, kad valstybė galėtų išlaikyti bazines paslaugas gyventojams.

  • Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija kartu su Pasaulio banku artina beveik 1 mlrd. eurų vertės dujų infrastruktūros plėtros programą. Apie tai pranešta po kalnakasybos ir energetikos ministrės Dubravkos Đedović Handanović susitikimo su Pasaulio banko delegacija.

    Pirmasis etapas numato naujo gamtinių dujų vamzdyno statybas, kuris sujungtų Nišą ir Veliką Planą. Pietų Serbijos miestuose jau pradėtos viešos konsultacijos dėl pradinės projekto fazės, o derybos dėl finansavimo sąlygų turėtų įsibėgėti mėnesio viduryje.

    Daugiaetapė plėtra ir saugyklos

    Programa suplanuota kaip kelių etapų iniciatyva: be naujo vamzdyno, numatyta rengti techninę dokumentaciją tolesniems tinklo plėtros darbams. Taip pat planuojami esamų dujų saugyklų modernizavimo sprendimai ir naujų saugyklų infrastruktūros parengimas.

    Vienas iš įvardytų papildomų maršrutų yra vamzdyno kryptis nuo Mokrino iki Belgrado, kuri turėtų sustiprinti tiekimo patikimumą sostinės regione. Tokie projektai paprastai siejami su keliais tikslais vienu metu: didesniu tinklo pralaidumu, atsparumu sutrikimams ir galimybe lanksčiau išnaudoti tarptautinius tiekimo šaltinius.

    Reformos, jungtys ir žvilgsnis į vandenilį

    Serbijos valdžia pabrėžia, kad paraleliai vyksta dujų sektoriaus pertvarkos, susijusios su atskyrimu ir reguliavimo pokyčiais. Pasak ministrės, po naujojo Dujų įstatymo priėmimo įsteigta Dujų infrastruktūros bendrovė, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kai tuo metu Srbijagas toliau atsako už tiekimą gyventojams ir pramonei.

    „Atskyrimas ir reformos dujų sektoriuje yra beveik baigtos: priimtas naujasis Dujų įstatymas, įsteigta Dujų infrastruktūros įmonė nacionalinei infrastruktūrai valdyti, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo operatorius, tuo metu Srbijagas išlieka atsakinga už tiekimą gyventojams ir pramonei“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Jos teigimu, naujai tiesiami vamzdynai turėtų padėti geriau išnaudoti dabartines ir būsimas dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Rumunija. Kartu techniniai tyrimai turėtų įvertinti, ar vietinis dujų tinklas ateityje galėtų būti pritaikytas vandenilio transportavimui, nes Europoje vis daugiau dėmesio skiriama infrastruktūros suderinamumui su mažiau taršiomis dujomis.

    Pasaulio banko atstovai, kaip skelbiama, išreiškė pasirengimą padėti užbaigti likusius projekto klausimus iki galutinių derybų dėl finansavimo. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo finansavimo struktūros, techninių sprendinių suderinimo ir viešųjų procedūrų, kurios tokio masto infrastruktūros projektuose lemia ir realų darbų grafiką.

  • JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    JT vadovas Damaske ragina panaikinti visas sankcijas Sirijai: kiek kainuotų šalies atstatymas

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, baigdamas dviejų dienų vizitą Sirijoje, paragino nedelsiant panaikinti visas šaliai taikomas sankcijas. Damaske surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, kad dalinis ribojimų švelninimas jau atvėrė galimybių ekonomikos atsigavimui, tačiau to nepakanka.

    Vizito metu A. Guterresas susitiko su Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa, užsienio reikalų ministru Asaad al-Shaibani ir naujojo pereinamojo parlamento vadovu. JT vadovas taip pat kalbėjosi su pilietinės visuomenės atstovais, įvairių bendruomenių, moterų ir jaunimo organizacijomis.

    „Sveikinu žingsnius, kurie sušvelnino sankcijas ir atvėrė naujų galimybių ekonomikos atsigavimui, bet visas sankcijas būtina nedelsiant panaikinti“, – sakė António Guterresas.

    Pasak jo, Sirijai būtinos investicijos į žmones, ekonomiką ir institucijas, o tarptautinė parama reikalinga atkuriant esmines paslaugas, infrastruktūrą ir pragyvenimo šaltinius. A. Guterresas pabrėžė, kad svarbi ir pagalba užtikrinant saugų, savanorišką ir orų pabėgėlių bei šalies viduje perkeltųjų asmenų sugrįžimą.

    JT duomenimis, nuo ankstesnės valdžios nuvertimo į šalį jau sugrįžo apie 1,7 milijono pabėgėlių, tačiau maždaug 5,5 milijono žmonių vis dar yra perkelti šalies viduje, o dar apie 6 milijonai gyvena užsienyje. Šie skaičiai rodo, kad demografinė ir socialinė našta išlieka viena didžiausių po karo sprendžiamų problemų.

    Sankcijos Sirijai buvo įvestos per nuversto prezidento Basharo al-Assado valdymo laikotarpį, kai šalyje įsiplieskė karas ir kilo masiniai žmogaus teisių pažeidimų kaltinimai. Naujoji valdžia, perėmusi kontrolę 2024 metų gruodį, siekia atkurti ekonomiką ir valstybės institucijas po daugiau nei 13 metų trukusio konflikto.

    Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, yra paskelbusios apie sankcijų švelninimą, tačiau investuotojai, anot tarptautinių vertinimų, išlieka atsargūs dėl saugumo ir politinės rizikos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad pokarinės rekonstrukcijos kaina gali siekti apie 190 milijardų eurų, todėl be plataus tarptautinio finansavimo Sirijai būtų itin sunku greitai atstatyti infrastruktūrą.

    Įtampa Pietų Sirijoje

    Vizito metu Sirijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie naują Izraelio pajėgų įsiveržimą šalies pietuose, Daraa provincijos vakaruose. Teigta, kad buvo įrengtas kontrolės postas ir vietos gyventojams išmėtyti perspėjamieji lapeliai dėl kelių blokavimo ar trukdymo karinei technikai.

    Izraelis po 2024 metų gruodžio įvykių įvedė pajėgas į JT prižiūrimą buferinę zoną prie Golano aukštumų ir yra vykdęs smūgius bei įsiveržimus giliau į Sirijos teritoriją. Izraelio pareigūnai yra viešai kalbėję apie ketinimą išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje ir siekti platesnės demilitarizuotos teritorijos.

    „Sirijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimai yra nepriimtini ir turi liautis“, – sakė António Guterresas.

    JT vadovas taip pat pabrėžė, kad Golano aukštumos tarptautinės teisės požiūriu laikomos Sirijos teritorija. JT teigimu, organizacija išlieka įsipareigojusi Sirijos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui bei reiškia susirūpinimą dėl 1974 metų susitarimo pažeidimų.

    Ką reiškia raginimas dėl sankcijų

    A. Guterresso raginimas panaikinti visas sankcijas atspindi JT siekį greitinti humanitarinį ir ekonominį atsigavimą, tačiau realus sprendimas priklauso nuo sankcijas taikančių valstybių politikos. Daugelyje režimų taikomos išimtys humanitarinei pagalbai, bet verslo ir bankų sektorius dažnai vengia sandorių dėl teisinių ir reputacinių rizikų.

    Todėl net ir švelninant ribojimus atstatymo tempą lemia ne vien formalūs sprendimai, bet ir investuotojų pasitikėjimas, saugumo situacija bei aiškus valdžios planas dėl įtraukios politinės sistemos. Tarptautinė bendruomenė naująją Sirijos valdžią ragina užtikrinti valdymą, įtraukiant visus šalies daugiatautės ir daugiafunkcės visuomenės segmentus.

    Vizitas tapo simboliškas ir dėl istorinės perspektyvos: A. Guterresas yra pirmasis JT generalinis sekretorius, apsilankęs Sirijoje nuo 2009 metų, kai Damaske lankėsi jo pirmtakas Ban Ki-moonas. Netrukus po to prasidėjęs karas nusinešė daugiau nei pusės milijono žmonių gyvybes ir paliko ilgalaikes pasekmes visam regionui.

  • Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Kas pasikeitė per 30 dienų

    Praėjus 30 dienų po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, pareigūnai skelbia, kad patvirtintų žuvusiųjų skaičius viršijo 5 500, o sužeistųjų – 16 700. Abu smūgiai, kurių magnitudės siekė 7,2 ir 7,5, įvyko beveik vienu metu – juos skyrė mažiau nei minutė.

    Toks vadinamasis seismologinis dublis yra retas reiškinys, kai du panašaus stiprumo smūgiai seka vienas po kito labai trumpu intervalu. Būtent tai, ekspertų vertinimu, ir lėmė didesnę griūčių bei žmonių aukų riziką: dalis pastatų nespėjo „atlaikyti“ pirmojo smūgio, o antrasis užbaigė konstrukcijų irimą.

    Naujausius skaičius paskelbė Nacionalinės Asamblėjos vadovas Jorge Rodríguezas, pateikęs 5 546 žuvusiųjų ir 16 740 sužeistųjų suvestinę. Pastarosiomis savaitėmis sužeistųjų skaičiaus augimas lėtėja, tačiau žuvusiųjų kreivė vis dar kyla, kai gelbėtojai ir inžinieriai pasiekia anksčiau neprieinamas griuvėsių vietas.

    Dingusieji: oficialūs skaičiai nebejudinami

    Didžiausią klausimų dalį kelia dingusiųjų statistika: valdžia jos nebeatnaujina nuo birželio 25 dienos, kai buvo skelbta apie 157 dingusius žmones. Toks informacijos vakuumas didina artimųjų įtampą ir apsunkina paieškos bei identifikavimo procesus.

    Šalia oficialių pranešimų atsirado pilietinė iniciatyva, kaupianti artimųjų pranešimus ir registruojanti žmones, kurių buvimo vieta įvardijama kaip nežinoma. Skelbiamas įrašų skaičius – beveik 29 500 – smarkiai skiriasi nuo paskutinio oficialaus rodiklio, tačiau šis skirtumas nebūtinai reiškia tiek pat realiai dingusių: dalis įrašų gali dubliuotis, dalis – būti laikini, kol šeimos nariai atkuria ryšį po ryšių sutrikimų ar evakuacijos.

    Vis dėlto pats faktas, kad valstybė nebeskelbia atnaujintų duomenų, tampa vienu labiausiai kritikuojamų krizės valdymo aspektų. Humanitarinių operacijų praktikoje dingusiųjų apskaita yra esminė, nes nuo jos priklauso paieškos prioritetai, teismo medicinos pajėgų planavimas ir paramos šeimoms mechanizmai.

    Žala ir žmonių perkėlimas: sąskaita artėja prie 18 mlrd. eurų

    Be žmonių aukų, nelaimė paliko didžiulę ekonominę žaizdą. Pasaulio banko vertinimu, tiesioginė fizinė žala siekia apie 19,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 18 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 9,3 mlrd. JAV dolerių, arba apie 8,6 mlrd. eurų, siejama su sugriautais ar smarkiai apgadintais būstais. Dar apie 5,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,8 mlrd. eurų, tenka viešajai infrastruktūrai, įskaitant ligonines, mokyklas ir kitus gyvybiškai svarbius objektus, o beveik 5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,6 mlrd. eurų, priskiriama komerciniams ir pramoniniams pastatams.

    Oficialiais duomenimis, apgadinti 856 pastatai, iš jų 190 sugriuvo visiškai. Be būsto liko 17 907 šeimos, o 23 122 žmonės buvo apgyvendinti 107 laikinosiose vietose, įrengtose Karakase ir La Guairoje.

    Požeminiai smūgiai tęsiasi, atstatymas užtruks

    Po pagrindinių smūgių užfiksuota 1 405 pakartotiniai drebėjimai, dalis jų buvo pakankamai stiprūs, kad apsunkintų gelbėjimo ir griuvėsių šalinimo darbus. Požeminių smūgių fonas ypač pavojingas pastatams, kurių konstrukcijos jau pažeistos, ir komandoms, dirbančioms nestabiliuose griuvėsiuose.

    Venesuelos institucijos pripažįsta, kad perėjimas nuo paieškos ir gelbėjimo prie didelio masto atstatymo truks mėnesius ar net metus. Kai kuriose La Guairos vietose elektra atkurta maždaug po dviejų savaičių, tačiau pilnas paslaugų normalizavimas išlieka dalinis, ypač rajonuose, kuriuose smarkiai nukentėjo vandentiekio, ryšių ir kelių infrastruktūra.

    Prie sveikatos priežiūros užtikrinimo prisideda ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip „Médecins Sans Frontières“, palaikančios mobiliųjų klinikų darbą labiausiai paveiktose teritorijose. Tai tampa svarbu dėl to, kad viešasis sveikatos sektorius, kaip pripažįsta patys humanitarinės pagalbos teikėjai, ir iki katastrofos turėjo pajėgumų trūkumų.

    Katastrofa ištiko politiškai jautriu laikotarpiu: šalyje vyksta pereinamasis procesas po buvusio prezidento Nicolás Maduro sulaikymo metų pradžioje, o laikinoji vyriausybė, vadovaujama Delcy Rodríguez, dar nėra paskelbusi rinkimų datos. Tuo pat metu vis daugiau dėmesio skiriama tarptautinės pagalbos koordinavimui ir finansinių išteklių atblokavimo klausimams, kurie gali nulemti, kaip greitai bus pereita nuo laikino apgyvendinimo prie realaus atstatymo.

  • Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio banko grupė skelbia, kad birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtę žemės drebėjimai galėjo padaryti apie 17,2 mlrd. eurų tiesioginės fizinės žalos. Toks mastas, anot ekspertų, reiškia, kad šaliai teks spręsti ne tik griuvėsių šalinimo, bet ir ilgalaikio ekonomikos atsigavimo klausimą.

    Vertinimas pateiktas greitojoje pasaulinėje žalos įvertinimo ataskaitoje GRADE, kuri skirta anksti, dar pirmaisiais savaitėmis po stichijos, pateikti orientacinį nuostolių vaizdą. Tokie skaičiavimai padeda valdžiai ir tarptautiniams partneriams greičiau suplanuoti prioritetus: nuo būsto iki kritinės infrastruktūros atstatymo.

    Didžiausias smūgis – būstui

    Pasaulio banko skaičiavimu, 47 proc. visos žalos teko gyvenamiesiems pastatams. Dar 27 proc. sudarė infrastruktūros nuostoliai, o 26 proc. – negyvenamųjų pastatų pažeidimai, įskaitant verslo ir viešosios paskirties objektus.

    Labiausiai nukentėjo La Guaira valstija ir Distrito Capital, kuriems, kaip nurodoma, teko apie pusė viso poveikio. Dėl to didžiausia atstatymo našta koncentruojasi tankiai apgyvendintose ir ekonomiškai svarbiose teritorijose, kur sutrikimai greitai persiduoda paslaugoms ir darbo rinkai.

    „Žemės drebėjimai sutrikdė žmonių gyvenimus, apgadino kritinę infrastruktūrą ir sukūrė naujų iššūkių Venesuelos atsigavimui“, – sakė Pasaulio banko viceprezidentė Lotynų Amerikai ir Karibams Susana Cordeiro Guerra.

    „Veiksmingas atsigavimas prasideda nuo patikimų įrodymų. Šis vertinimas suteikia ankstyvą, objektyvų pagrindą planavimui, o Pasaulio banko grupė įsipareigoja remti šį procesą kiekviename žingsnyje“, – pridūrė ji.

    Greitis lems, ar atsigavimas užsitęs

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad rekonstrukcijos tempas gali nulemti, kiek giliai žemės drebėjimų smūgis įsirėš į ekonomiką ir socialinę padėtį. Jei viešosios ir privačios investicijos išliks ribotos, daug lėšų tektų nukreipti nuo kitų projektų, o atstatymas, Pasaulio banko vertinimu, galėtų užtrukti ilgiau nei 10 metų.

    Kita alternatyva – spartesnė rekonstrukcija, kai prioritetu tampa greitas būsto ir infrastruktūros atkūrimas, didinant investicijų apimtį. Tokiu atveju neigiamos pasekmės ekonominiam aktyvumui ir gyventojų gerovei galėtų būti reikšmingai sušvelnintos, ypač jei kartu būtų diegiami atsparumo sprendimai.

    Kaip skaičiuota žala ir kas dar svarbu

    GRADE metodika remiasi palydoviniais vaizdais, nuotoliniais matavimais, ekspozicijos duomenimis ir inžineriniais modeliais, o prireikus papildoma detalesniais sektorių vertinimais. Venesuelos atveju buvo derinamas žemės drebėjimų padarinių modeliavimas, katastrofų rizikos modeliai, rezultatų patikra bei skirtingų sektorių turto vertės įvertinimas.

    Analizei taip pat pasitelkti istoriniai ir moksliniai duomenys apie grunto judesius, konstrukcijų pažeidžiamumą, užstatymo ypatumus ir gyventojų pasiskirstymą, taip pat viešai skelbti pranešimai apie žalą. Pasaulio bankas nurodo, kad šis greitas įvertinimas yra atspirties taškas, o tikslesniems sprendimams reikės nuoseklių vietinių patikrų ir sektorių auditų.

    Ataskaitoje akcentuojama ir socialinė dimensija: atstatymas turėtų atsižvelgti į pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems paslaugų sutrikimai sukelia neproporcingai didelį poveikį. Pabrėžiama, kad vandens ir elektros tiekimo atkūrimas bei bazinių paslaugų stabilizavimas gali tapti kritiniu veiksniu, kad nelygybė po stichijos dar labiau neišaugtų.

    Pasaulio bankas taip pat pažymi, kad atsigavimo greitį ir kokybę ribos institucinių pajėgumų klausimai ir didelės apimties koordinavimo poreikis. Todėl, be finansavimo, esminiu uždaviniu išlieka aiškus prioritetų sudėliojimas, skaidrus projektų valdymas ir atsparios statybos standartų taikymas, kad ateities rizikos būtų mažinamos, o ne kartojamos.