CP v2

Tag: Pasaulio bankas

  • Pasaulio banko žingsnis Madride: ką naujas biuras duos Ispanijos verslui ir investuotojams?

    Pasaulio banko žingsnis Madride: ką naujas biuras duos Ispanijos verslui ir investuotojams?

    Pasaulio banko grupė 2026 metų birželio 29 dieną pranešė atidaranti biurą Madride. Šis žingsnis skirtas stiprinti bendradarbiavimą su Ispanija ir palengvinti privačiojo kapitalo pritraukimą vystymo projektams Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir kitose besivystančiose rinkose.

    Naujasis biuras pirmą kartą vienoje vietoje Ispanijoje sujungs skirtingas Pasaulio banko grupės institucijas. Jis taps kontaktiniu tašku valdžios institucijoms, verslui, investuotojams, universitetams ir nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms dirbti tarptautinės plėtros srityje.

    Pagrindinė praktinė nauda, kurią akcentuoja bankas ir Ispanijos pareigūnai, yra lengvesnis priėjimas prie finansavimo, garantijų ir rizikos mažinimo priemonių. Tokie instrumentai ypač svarbūs įmonėms, planuojančioms projektus rinkose, kuriose politinė ar valiutų rizika didesnė nei Europos Sąjungoje.

    Ispanijai atveriamos naujos galimybės

    Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigė, kad biuras turėtų atverti papildomų galimybių šalies įmonėms ir sustiprinti Ispanijos, kaip svarbios daugiašalių institucijų partnerės, vaidmenį. Madride veikiantis centras taip pat siejamas su platesne ambicija stiprinti miesto, kaip tarptautinių organizacijų traukos taško, statusą.

    Tarptautinės finansų korporacijos IFC vadovas Makhtaras Diopas pabrėžė, kad biuras palengvins darbą su Ispanijos įmonėmis ir investuotojais, siekiant didinti privačias investicijas besiformuojančiose rinkose.

    „Džiaugiuosi būdamas Ispanijoje, kur Pasaulio banko grupė atidaro biurą Madride, dar labiau sustiprindama partnerystę su šalimi“, – sakė Makhtaras Diopas.

    Kur kryps dėmesys ir kapitalas?

    Pasaulio banko grupė nurodo, kad biuras padės kurti partnerystes sektoriuose, kuriuose Ispanija turi stiprias kompetencijas ir tarptautinį svorį. Tarp jų minimos finansinės paslaugos, vandens išteklių valdymas, tvarus turizmas ir atspari infrastruktūra.

    Šios kryptys atitinka platesnes pasaulines tendencijas: daugėja investicijų į atsparumą klimato kaitai, vandens saugą, energetikos ir transporto infrastruktūros modernizavimą bei projektus, kurie sukuria ilgalaikes darbo vietas. Daugiašalių institucijų tikslas vis dažniau yra ne tik skirti paskolas, bet ir padėti „įjungti“ privačius pinigus per garantijas, draudimą ir mišraus finansavimo modelius.

    Skelbiama, kad IFC ir Daugiašalė investicijų garantijų agentūra MIGA jau valdo portfelius, artimus 4 375 000 000 eurų, susijusius su Ispanijos bendrovėmis besivystančiose rinkose. Biuro Madride tikslas yra šį bendradarbiavimą plėsti, pasitelkiant Ispanijos ryšius su Lotynų Amerika ir augantį įmonių aktyvumą Afrikoje.

    Ispanija taip pat dalyvauja Pasaulio banko grupės veikloje kaip akcininkė ir bendradarbiauja programose, susijusiose su tvariu finansavimu, prisitaikymu prie klimato kaitos, sveikatos apsauga, migracija, infrastruktūra ir parama itin įsiskolinusioms valstybėms. Tokia darbotvarkė rodo, kad Madrido biuras turėtų tapti ne tik formaline atstovybe, bet ir platforma projektų generavimui bei privačių investuotojų pritraukimui.

  • Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio banko vyresnysis ekonomistas Markas Robertsas Pasaulio miestų forume Baku teigė, kad nė viena šalis iki galo neišsivystė be urbanizacijos. Jo vertinimu, miestų augimas turėtų būti laikomas ne problema, o galimybe kryptingai formuoti ekonomikos pažangą.

    Ekspertas pabrėžė, kad urbanizacija paprastai spartina produktyvumą, nes miestuose lengviau telkiasi darbo rinka, paslaugos ir verslai, o tai didina investicijų grąžą. Kartu ji kuria daugiau darbo vietų, tačiau reikalauja planavimo, kad nauda būtų pasidalinta plačiau, o ne kauptųsi tik keliuose rajonuose ar sektoriuose.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra

    Pasak M. Robertso, ypač Afrikoje miestų infrastruktūros finansavimo poreikis yra milžiniškas ir per didelis vienai institucijai ar vien tik viešajam sektoriui. Todėl, jo teigimu, svarbiausia tampa gebėjimas pritraukti kapitalą iš kelių šaltinių, įskaitant privatų sektorių, tarptautinius fondus ir vietos finansų rinkas.

    Ši tema tampa vis aktualesnė, nes sparčiai augančiuose miestuose prireikia vandens tiekimo, nuotekų, elektros tinklų, viešojo transporto, mokyklų ir sveikatos paslaugų plėtros. Kai investicijos vėluoja, miestai susiduria su būsto trūkumu, kainų šuoliais ir didėjančia socialine atskirtimi.

    Klimato rizikos jau keičia miestus

    Pasaulio banko ekonomistas įspėjo, kad miestų funkcionavimą vis labiau trikdo klimato poveikis, įskaitant potvynius ir ekstremalų karštį. Tokios rizikos didina išlaidas, mažina infrastruktūros patikimumą ir kelia grėsmių gyventojų sveikatai, ypač ten, kur trūksta želdynų, vėsinimo sprendimų ir tvirtų statybos standartų.

    Didėjančios spūstys, brangstanti žemė ir įtempta būsto rinka, anot M. Robertso, yra ne vien urbanizacijos „kaina“, bet ir ženklas, kad miestai traukia žmones bei kapitalą. Jo teigimu, užduotis yra ne stabdyti šį procesą, o suvaldyti jį taip, kad infrastruktūra ir būstas būtų vystomi laiku.

    Įspėjimai dėl nelygybės

    Ne visi dalyviai dalijosi tokiu optimizmu, nes spartus ir prastai valdomas miestų augimas kai kuriose Afrikos ir Pietų Azijos dalyse paskatino didelius neformalius rajonus. Tokiose teritorijose dažnai trūksta pagrindinių paslaugų, o tarša ir užstatymo chaosas didina nelygybę ir aplinkos žalą.

    Adis Abebos miesto vyriausiasis atsparumo pareigūnas Mogesas Tadesse pabrėžė, kad klimato kaita veikia ne tik būstą, bet ir ekonomiką bei žmonių gyvybes. Jo teigimu, daugeliui Afrikos miestų spaudimas jau viršija valdžios gebėjimą reaguoti, todėl būtinos didesnės tarptautinės investicijos, padedančios padengti sparčiai augančias prisitaikymo išlaidas.

    Pasaulio miestų forumas, rengiamas kas dvejus metus, šį kartą Baku vyko gegužės 17–22 dienomis ir pritraukė dešimtis tūkstančių dalyvių iš daugiau nei 180 šalių. Renginio tema buvo būstas ir atsparūs miestai, o vienu iš rezultatų turėtų tapti Baku kvietimas veikti, siejamas su Jungtinių Tautų Naująja miestų darbotvarke.

  • Energijos kainos vėl kyla: Artimųjų Rytų karas stabdo infliacijos kritimą Europoje

    Infliacijos kryptį keičia energija

    Artimųjų Rytų karas ir su juo susiję tiekimo sutrikimai vėl kelia energijos kainas, o tai stabdo daugiau nei metus Europoje matytą infliacijos lėtėjimą. Tokią tendenciją fiksuoja ir naujausi euro zonos statistikos duomenys, rodantys, kad kainų spaudimas pavasarį atsinaujino.

    Eurostato skelbiamais preliminariais vertinimais, balandį infliacija euro zonoje pakilo iki 3 proc. Sausį ji buvo priartėjusi prie 2 proc. ribos, todėl analitikai energijos brangimą išskiria kaip pagrindinį šio šuolio veiksnį.

    Kur stringa nafta ir dujos?

    Energetikos rinkose didžiausią įtampą kelia svarbiausių jūrinių maršrutų saugumas, ypač Persijos įlankos regione. Dalis pasaulinės naftos prekybos juda siaurais „butelio kakleliais“, o bet kokie trikdžiai greitai atsispindi kainose Europoje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vienas jautriausių taškų yra Ormuzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Pasaulio bankas yra įspėjęs, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą ir laivybos apribojimai gali sukelti pasiūlos šoką, kuris persiduoda degalų, šildymo ir elektros kainoms.

    Pagal bazinį Pasaulio banko scenarijų, laivyba regione į visiškai įprastą ritmą gali grįžti tik 2026 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad energijos ir žaliavų kainų svyravimai dar kurį laiką išliks viena pagrindinių rizikų infliacijai ir ekonomikos augimui.

    Brangesnė energija reiškia brangesnį maistą

    Energetikos brangimas dažnai tampa grandinine reakcija: didėja transporto ir gamybos kaštai, o tai ilgainiui persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ypač jautrus kanalas yra žemės ūkis, nes energija tiesiogiai veikia trąšų, pašarų, perdirbimo ir logistikos kainas.

    Pasaulio bankas savo prognozėse yra nurodęs, kad energijos kainų indeksas šiais metais gali didėti apie 24 proc., o bendras žaliavų kainų indeksas apie 16 proc. Taip pat numatomas ryškesnis trąšų brangimas: prognozuota apie 31 proc. indekso didėjimas, o karbamido kainų kilimas gali siekti iki 60 proc., kas Europoje didina riziką, jog maisto kainos vėl pasuks į viršų.

    „Naujas žaliavų šokas sustabdė dezinflaciją Europoje, o energija vėl tampa pagrindiniu kainų augimo varikliu“, – teigiama Lenkijos ekonomikos instituto analitikų vertinime.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms?

    Kylanti infliacija turi tiesioginę reikšmę centrinių bankų sprendimams. Jei kainų augimas įsitvirtina, mažėja tikimybė, kad palūkanos bus greitai mažinamos, nes prioritetu tampa infliacijos sugrąžinimas į tikslinį lygį.

    Lenkijoje, remiantis nacionalinės statistikos duomenimis, metinė infliacija balandį taip pat perkopė 3 proc. Nors kai kurių energijos kainų augimas buvo administraciškai ribojamas, bendras kainų spaudimas rodo, kad centrinis bankas gali neskubėti keisti palūkanų normų.

    Tuo metu euro zonoje rinkos stebi Europos Centrinio Banko signalus dėl artimiausių posėdžių. Dalis analitikų vertina, kad sprendimų kryptis priklausys nuo to, ar energijos kainų šuolis bus laikinas, ar per kelis mėnesius persiduos į platesnę infliaciją.

  • Kachovkos HE užtvankos sunaikinimo žala įvertinta 13 mlrd. eurų: kada spręs dėl kompensacijos

    Ukrainos prezidento biuro atstovė Iryna Mudra nurodė, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimo padaryta žala siekia apie 13 mlrd. eurų. Pasak jos, tokią sumą pagrindžia Europos Komisijos ir Pasaulio banko atlikti skaičiavimai.

    Ji pabrėžė, kad tai nėra konkretaus atstatymo projekto sąmata. Skaičius apima praradimo ir padarinių vertinimą, o sprendimas, ar objektą apskritai atkurti ir kokiu formatu, būtų priimamas atskirai, pagal Ukrainos atsigavimo planus ir poreikius.

    „Tai nėra atstatymo kaina ir neatsako į klausimą, ar hidroelektrinė turi būti atkurta būtent tokia pati. Tai kompensacijos už praradimą įvertinimas“, – sakė Iryna Mudra.

    Anot jos, galutinę sumą turėtų nustatyti speciali kompensacijų komisija, kuri remtųsi tarptautinių institucijų pateikta metodika ir įvertinimais. Komisija dar nėra suformuota, todėl galutinių sprendimų terminas priklausys nuo jos steigimo ir darbo pradžios.

    Komisijos veiklos teisinis pagrindas numatytas tarptautinėje konvencijoje, kurią Hagoje pasirašė 35 valstybės kartu su Europos Sąjunga. Dokumentas įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos mažiausiai 25 dalyviai, o Ukrainos atstovai prognozuoja, kad tam realistiškai gali prireikti maždaug metų.

    Pasak I. Mudros, net ir nustačius kompensacijos dydį, komisija neįpareigotų Ukrainos gautų lėšų skirti būtent užtvankos atstatymui. Lėšų panaudojimą, atsižvelgdama į prioritetus, infrastruktūros būklę ir regiono poreikius, spręstų pati Ukraina.

    Užtvanka buvo sunaikinta 2023 metais birželio 6 dieną, o šis įvykis sukėlė didelio masto humanitarines, aplinkosaugines ir ekonomines pasekmes žemiau Dnipro upės. Kartu tai tapo vienu ryškiausių infrastruktūrinių smūgių, kurio poveikį Ukrainai dar teks vertinti ilgą laiką.

    Pasaulio bankas atskiruose vertinimuose yra fiksavęs, kad Ukrainos nuostoliai dėl plataus masto karo sudaro šimtus milijardų eurų, o poreikiai atsigavimui auga dėl nuolatinių atakų ir sugriovimų. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginę žalą, tiek ekonominius praradimus bei būtinas investicijas atstatymui.

  • Karas su Iranu smogia trąšoms: kainos šauna į viršų, ekspertai perspėja dėl maisto brangimo

    Karas su Iranu smogia trąšoms: kainos šauna į viršų, ekspertai perspėja dėl maisto brangimo

    Karas su Iranu ir su tuo siejami sutrikimai strateginiame Hormūzo sąsiauryje didina riziką pasaulinei maisto rinkai. Pasaulio bankas perspėja, kad dėl brangstančios energijos ir logistikos trąšų įperkamumas ūkininkams nusirito į žemiausią lygį per ketverius metus.

    Trąšos yra vienas svarbiausių žemės ūkio kaštų veiksnių, todėl jų šuolis paprastai vėluodamas persiduoda į grūdų, pašarų ir galiausiai maisto kainas parduotuvėse. Įtampa ypač pavojinga dėl to, kad dalis sprendimų dėl tręšimo priimami dar prieš sėją, o vėliau situaciją ištaisyti sunku.

    Energija ir trąšos susietos

    Azoto trąšų gamyba tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų, kurios naudojamos kaip žaliava ir energijos šaltinis. Dėl to kiekvienas reikšmingesnis dujų kainų kilimas automatiškai didina trąšų savikainą ir spaudžia tiek gamintojus, tiek ūkininkus.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad Europa šiuo metu labiau susiduria ne su fiziniu trąšų stygiumi, o su kainų ir maržų problema. Ūkininkams tai reiškia brangesnę sėją, o trąšų gamintojams – konkurencingumo riziką, jei energijos sąnaudos išlieka aukštos.

    „Trąšos iš esmės yra energija: kai brangsta energija, automatiškai brangsta ir trąšos“, – teigė organizacijos Fertilisers Europe atstovas.

    Siauras taškas – Hormūzo sąsiauris

    FAO vertinimu, didžiausią spaudimą patiria Azijos ir vadinamųjų globaliųjų Pietų regionai, kur importo grandinės jautriausios. Sutrikimai jūrų keliuose ir pabrangęs transportas greitai virsta tiekimo vėlavimais, o kai kur – ir realiais trąšų trūkumais.

    Kaip labiausiai pažeidžiamos įvardijamos šalys, kurių žemės ūkis stipriai priklauso nuo importuojamų trąšų ir kurioms brangimas tiesiogiai smogia per maisto infliaciją. FAO fiksuojamas maisto kainų indekso kilimas rodo, kad rinkos jau įskaičiuoja didesnes sąnaudas ir būsimų derlių riziką.

    „Maisto saugumui reikia atsparumo, o tai reiškia, kad ūkininkai turi laiku gauti visas priemones, padedančias apsaugoti pasėlius ir valdyti rizikas net ir nepastovumo laikotarpiais“, – sakė organizacijos CropLife Europe atstovas.

    Europa nerimauja dėl kitų metų derliaus

    Europos žemės ūkio ministrai, reaguodami į brangstančias sąnaudas, kalba apie skubias priemones, kurios amortizuotų smūgį ūkiams ir sumažintų užsitęsusio maisto kainų šoko tikimybę. Pagrindinė baimė – kad ūkininkai, taupydami lėšas, kritiniu metu mažins tręšimą, o tai tiesiogiai kirs per derlingumą.

    Tarptautiniai modeliavimai, kuriuos mini ekspertai, rodo, kad trąšų naudojimo sumažinimas dažniausiai reiškia mažesnius grūdų derlius ir mažesnes pasaulines atsargas kitą sezoną. Tokia grandininė reakcija ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kuriose maisto dalis vartotojų krepšelyje yra didelė.

    Pramonė ragina Europos Komisiją trąšų sektorių vertinti kaip strateginę grandį, nuo kurios priklauso žemės ūkio stabilumas. Pasak atstovų, kalbant apie Europos maisto strateginį savarankiškumą būtina apimti ne tik ūkius ir prekybos lentynas, bet ir gamybos įvestis, be kurių derlius neįmanomas.

    „Ilgalaikėje perspektyvoje Europos strateginis savarankiškumas maisto srityje negali baigtis ūkiuose ar parduotuvių lentynose – jis turi apimti ir įvestis, kurios leidžia tą maistą pagaminti“, – sakė organizacijos Fertilisers Europe atstovas.

    Pasaulio bankas įspėja, kad jei energijos kainos išliks aukštos, o tiekimo grandinės neatsistatys, pasekmės gali tęstis ilgiau nei pati karinė įtampa. Tuomet didesnės sąnaudos ir mažesnis tręšimas galėtų įtvirtinti užsitęsusį brangimo ciklą, labiausiai paveikiantį jau dabar maisto stygiaus riziką patiriančius regionus.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Poveikis per energiją ir maistą

    Pasaulio bankas įspėja, kad karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės pasaulio ekonomikai gali sklisti bangomis: pirmiausia per energijos kainas, vėliau per maisto produktus, o galiausiai per infliaciją ir palūkanų normas. Pasak institucijos vertinimų, tokia grandinė labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

    Pagrindinis kanalas – energijos išteklių brangimas, kuris didina verslo sąnaudas ir galiausiai persiduoda vartotojams. Didesnė infliacija dažnai verčia centrinius bankus ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas, todėl skolinimasis brangsta tiek valstybėms, tiek namų ūkiams.

    „Iš pradžių – aukštesnės energijos kainos, tada maistas, o pabaigoje – didesnė infliacija, kelianti palūkanas ir branginanti skolas“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas.

    Trąšos ir žemės ūkis – dar viena grandis

    Pasaulio banko vertinimu, jei karo veiksmai regione stiprėtų, o tiekimo sutrikimai užsitęstų, žaliavų kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei tikėtasi. Bankas atkreipia dėmesį į trąšų rinką: prognozuojama, kad trąšų kainos šiemet gali ūgtelėti 31 proc., daugiausia dėl ryškaus karbamido brangimo.

    Karbamidas yra viena dažniausiai naudojamų azoto trąšų, o jo gamyboje svarbus vaidmuo tenka gamtinėms dujoms, todėl energetikos kainų šuoliai greitai persikelia į žemės ūkio sąnaudas. Didesnės trąšų kainos mažina ūkininkų pajamas ir didina riziką būsimam derliui, o tai ilgainiui palaiko maisto kainų augimą.

    Infliacija besivystančiose šalyse gali paspartėti

    Pasaulio bankas skaičiuoja, kad besivystančiose ekonomikose infliacija šiemet vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., kai pernai buvo 4,7 proc. Įspėjama, jog užsitęsus konfliktui infliacija galėtų pakilti iki 5,8 proc., o kartu silpnėtų ir ekonomikos augimas.

    Institucijos vertinimu, besivystančios šalys šiemet galėtų augti 3,6 proc., nors iki konflikto buvo numatytas maždaug 4 proc. tempas. Toks sulėtėjimas ypač pavojingas valstybėms, kurios jau ir taip turi didelę skolų naštą, nes aukštesnės palūkanos reikšmingai padidina skolos aptarnavimo kainą.

    Rizika dėl naftos ir Ormuzo sąsiaurio

    Atskiroje analizės dalyje Pasaulio bankas akcentuoja naftos rinkos jautrumą, ypač jei konfliktas trikdytų laivybą per Ormuzo sąsiaurį. Šis maršrutas yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie ribojimai ar atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali sukelti staigų pasiūlos šoką.

    Bankas nurodo, kad naftos „Brent“ kaina metų viduryje buvo daugiau nei 50 proc. didesnė nei metų pradžioje. Baziniame scenarijuje tikimasi, kad krovinių srautai per Ormuzo sąsiaurį iki spalio palaipsniui grįžtų į iki karo buvusį lygį, tačiau rizikos kryptis, pasak banko, aiškiai išlieka į aukštesnių kainų pusę.

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina šiemet galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, tačiau nepalankiu atveju ji gali priartėti ir prie maždaug 110 eurų. Toks scenarijus reikštų dar didesnį spaudimą transportui, pramonei ir maisto tiekimo grandinėms, todėl kainų augimas gali paliesti gerokai daugiau sričių nei tik degalines.

  • Pasaulio banko įspėjimas: dėl Artimųjų Rytų įtampos 2026 metais brangs energija ir maistas

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje perspėja, kad dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų energijos tiekimo grandinėse pasaulinės žaliavų kainos gali vėl kilti. Baziniame scenarijuje nurodoma, kad energijos kainos šiemet didės apie 24 proc., o bendras žaliavų brangimas sieks apie 16 proc.

    Tokie pokyčiai paprastai veikia ne iš karto, tačiau bangomis persiduoda į ekonomiką: pirmiausia brangsta degalai ir elektra, vėliau kyla transporto bei gamybos sąnaudos, o galiausiai tai atsispindi maisto ir paslaugų kainose. Pasaulio bankas pabrėžia, kad dėl to daugelyje šalių gali sustiprėti infliacinis spaudimas ir sulėtėti augimas.

    Ką rodo naftos kainų scenarijai

    Didžiausias dėmesys skiriamas naftai, nes ji greičiausiai perduoda kainų šoką visai ekonomikai. Apžvalgoje teigiama, kad jei padėtis svarbiuose jūrų maršrutuose stabilizuosis ir tiekimas palaipsniui atsistatys, vidutinė „Brent“ naftos kaina 2026 metais galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, palyginti su maždaug 64 eurais 2025 metais.

    Vis dėlto Pasaulio bankas įvardija ir rizikos scenarijų: jei konfliktas eskaluotųsi, o atakos prieš energetikos infrastruktūrą ar laivybos ribojimai užsitęstų, nafta galėtų brangti gerokai labiau. Tokiu atveju 2026 metais vidutinė „Brent“ kaina gali priartėti prie maždaug 107 eurų už barelį lygio.

    Brangs metalai ir tai svarbu Europai

    Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į pramoninių metalų kainas: aliuminio, vario bei alavo paklausą kelia energetikos transformacija, elektromobilių gamyba ir sparčiai auganti duomenų centrų infrastruktūra. Pasaulio banko vertinimu, dėl paklausos ir pasiūlos apribojimų šių metalų kainos gali kilti iki rekordiškai aukštų lygių.

    Europai tai aktualu ne tik pramonės konkurencingumo prasme, bet ir dėl investicijų į elektros tinklus bei atsinaujinančią energetiką, kur reikalingi dideli vario ir aliuminio kiekiai. Kainoms kylant, projektų kaštai didėja, o tai gali ištempti įgyvendinimo terminus arba branginti galutinę energiją vartotojams.

    Infliacija gali užsitęsti

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad besivystančiose šalyse infliacija 2026 metais vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., tai yra maždaug 1 procentiniu punktu daugiau, nei buvo numatyta metų pradžioje. 2025 metais, banko vertinimu, šis rodiklis sudarys apie 4,7 proc.

    „Karas pasaulio ekonomiką veikia bangomis: pirmiausia kyla energijos kainos, vėliau brangsta maistas, o galiausiai įsibėgėja infliacija, kuri gali priversti centrinius bankus laikyti palūkanas aukštesnes ilgiau“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermit Gill.

    Pasaulio bankas pabrėžia, kad labiausiai pažeidžiami yra mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, nes didesnę dalį biudžeto jie skiria maistui ir energijai. Didesnę riziką patiria ir besivystančios valstybės, kurių skolos našta jau dabar yra didelė, o brangesnis finansavimas apsunkina galimybes amortizuoti kainų šoką.

    Banko vertinimu, jei nepalankus scenarijus išsipildytų, infliacija besivystančiose šalyse galėtų priartėti prie 5,8 proc. ir tapti aukščiausia nuo 2022 metų. Tokia dinamika reikštų, kad kainų stabilizavimas užtruktų, o ekonomikos augimas trumpuoju laikotarpiu būtų silpnesnis.