Tag: Pasaulio bankas

  • Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas pranešė 2026 metais nuėmęs didžiausią medvilnės derlių nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais – daugiau kaip 5 mln. tonų žaliavinės medvilnės.

    Valdžios institucijos skaičiuoja, kad tai maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2025 metų rezultatas, o derlius viršijo ir pradinį 4,5 mln. tonų tikslą, rašo „Euronews“.

    Šalies žemės ūkio ministras Ibrokhimas Abdurakhmonovas teigė, kad pernai derlius siekė apie 4 mln. tonų. Šiemetinius skaičius Uzbekistanas sieja su naujomis medvilnės veislėmis, pakoreguotais auginimo metodais ir spartesne mechanizacija.

    Vyriausybė taip pat nurodo, kad pastaraisiais metais medvilnės pasėlių plotai sumažėjo 38 proc., tačiau vidutinis derlingumas išaugo nuo 2,1 iki 5,6 tonos iš hektaro.

    Nuo rankų darbo – prie technikos

    Pasak Uzbekistano, daugiau kaip 3 000 kombainų šiemet surinko apie 85 proc. viso derliaus, o darbai truko 30–35 dienas.

    Teigiama, kad Džizako ir Syrdarjos regionuose technika nuėmė visą medvilnės derlių.

    Planas daugiau perdirbti šalies viduje

    Didesnė žaliavinės medvilnės gamyba vyksta tuo metu, kai Uzbekistanas plečia vietinį perdirbimą ir siekia daugiau medvilnės paversti siūlais, audiniais bei drabužiais šalies viduje.

    I. Abdurakhmonovas, kalbėdamas su žurnalistais, pabrėžė, kad anksčiau šalis daugiausia eksportuodavo medvilnės pluoštą, o dabar orientuojamasi į didesnę pridėtinę vertę ir vietinę gamybą.

    Šią kryptį, anot Uzbekistano, padeda įgyvendinti vadinamieji medvilnės–tekstilės klasteriai, jungiantieji ūkius, perdirbėjus ir gamintojus.

    Pasaulio bankas nurodo, kad nuo 2023 metų Uzbekistanas turėjo pakankamus pajėgumus visą žaliavinę medvilnę perdirbti į siūlus. Banko vertinimu, tekstilės sektoriuje 2024 metais dirbo apie 600 000 žmonių, kai 2018 metais – 188 000.

    Priverstinio darbo mažinimas ir pajamų lūkesčiai

    Straipsnyje primenama, kad daugelį metų medvilnės skynimui būdavo mobilizuojami mokytojai, studentai ir viešojo sektoriaus darbuotojai. Nuo 2017 metų šalyje pradėtos reformos, skirtos atsisakyti priverstinio darbo ir keisti gamybos praktiką.

    Tarptautinė darbo organizacija 2022 metų kovą paskelbė, kad 2021 metų derliaus nuėmimo metu sisteminis priverstinis ir vaikų darbas buvo panaikintas, o 99 proc. apklaustų rinkėjų dirbo savanoriškai.

    Tą patį mėnesį iniciatyva „Cotton Campaign“ atšaukė raginimą boikotuoti Uzbekistano medvilnę – šį raginimą anksčiau buvo parėmę 331 tarptautinis prekės ženklas ir mažmenininkas.

    Uzbekistano vyriausybė tikisi, kad medvilnės augintojai iš šių metų derliaus bendrai uždirbs 13–14 trln. Uzbekistano sumų grynojo pelno (apie 1 mlrd. eurų), tačiau galutiniai skaičiai dar nėra patvirtinti.

    Didžiausias iššūkis – vanduo

    Vandens naudojimas išlieka viena svarbiausių problemų medvilnės ūkiui sausringame Uzbekistano klimate. Pasaulio banko duomenimis, žemės ūkis sudaro apie 90 proc. šalies vandens suvartojimo.

    Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad medvilnės auginimui dabar reikia perpus mažiau vandens nei 1990-aisiais, ir šį pokytį siejo su vandens taupymo technologijomis.

    Ministras aiškino, kad ūkininkai pereina nuo laukų užliejimo prie lašelinės drėkinimo sistemos, kuri, jo vertinimu, galėtų sumažinti vandens naudojimą maždaug 40 proc.

    Taip pat minima sėjomaina, kai medvilnė kaitaliojama su kviečiais, siekiant gerinti dirvožemio būklę, ir ketinimai keisti auginimo metodus druskingesniuose dirvožemiuose bei mažinti trąšų naudojimą.

    2027 metų tikslas: 6,5–7 tonos iš hektaro

    Po rekordinio derliaus Š. Mirzijojevas iškėlė tikslą 2027 metais padidinti šalies vidutinį medvilnės derlingumą nuo 5,6 iki 6,5–7 tonų iš hektaro.

    Planuojamos priemonės apima didesnio derlingumo veisles, žemės ūkio dronus, dirbtinį intelektą ir efektyvesnes drėkinimo sistemas. Kaip šie sprendimai paveiks ūkininkų pajamas ir vandens naudojimą, kol kas neaišku.

  • Pasaulio bankas: skurdo lygis Uzbekistane nuo 2021 metų sumažėjo beveik tris kartus

    Pasaulio bankas: skurdo lygis Uzbekistane nuo 2021 metų sumažėjo beveik tris kartus

    Pasaulio bankas skelbia, kad Uzbekistane per kelerius metus ryškiai sumažėjo skurdo lygis – nuo 17 proc. 2021 metais iki 5,8 proc. 2025 metais.

    Kaip rašo „Euronews“, šalies Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerija spaudos konferencijoje pranešė, jog 2026 metų pirmus devynis mėnesius rodiklis dar krito iki 3,6 proc.

    Pasaulio banko vertinimu, 2021–2025 metais apie 3,7 mln. žmonių pakilo virš nacionalinės skurdo ribos. Tuo pat metu pateikiami ir skaičiai pagal tarptautinį matą, taikomą aukštesnių vidutinių pajamų šalims.

    Pagal 8,30 JAV dolerio per dieną vienam žmogui ribą (atsižvelgiant į perkamąją galią), skurdo dalis Uzbekistane per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 38,1 proc. iki 12,4 proc.

    Daugiau darbo ir augę atlyginimai

    Pasaulio bankas pagrindinėmis skurdo mažėjimo priežastimis įvardija augusį užimtumą ir didesnius atlyginimus. Banko Centrinės Azijos padalinio direktorius Najy Benhassine teigė, kad tai buvo svarbiausi pažangos varikliai.

    Vertinime nurodoma, kad 2022–2025 metais fiksuoto 8,4 proc. punkto skurdo sumažėjimo didžiausią dalį – 6,1 proc. punkto – paaiškino atlyginimų augimas. Prie pokyčio prisidėjo ir samdomo darbo plėtra.

    Taip pat pažymima, kad mažai apmokamų darbuotojų realūs atlyginimai, įvertinus infliaciją, augo mažiausiai 11–12 proc. per metus.

    Vis dėlto bankas atkreipė dėmesį į darbo kokybės ir stabilumo problemas: apie 60 proc. skurdžiau gyvenančių vyrų, dirbančių samdomą darbą, dirba neformaliai, o daugiau nei 40 proc. – nereguliariu, laikinu ar sezoniniu pagrindu.

    Auganti vidurinioji klasė ir pažeidžiamumas

    Pasaulio banko vertinimu, viduriniajai klasei priskiriamos Uzbekistano gyventojų dalis padidėjo nuo 37 proc. 2021 metais iki daugiau nei 72 proc. 2025 metais.

    Bankas skiria žemesniąją ir aukštesniąją vidurinę klasę pagal ekonominį saugumą ir riziką vėl nuslysti į skurdą. Aukštesniajai vidurinei klasei priskiriamų namų ūkių dalis per tą patį laikotarpį augo nuo 8 proc. iki 31 proc.

    Kartu pabrėžiama, kad 2025 metais apie 22 proc. šalies gyventojų išliko ekonomiškai pažeidžiami – netekus darbo, susirgus ar patyrus kitą finansinį smūgį, šie namų ūkiai galėtų vėl atsidurti skurde.

    Vertinime išskiriami ir regioniniai skirtumai: 2025 metais sostinėje Taškente pažeidžiamų asmenų dalis siekė 2 proc., o rytų Uzbekistano Andižano regione – 32 proc.

    Priemonės ir likę iššūkiai

    Pasaulio bankas tarp prioritetų nurodo stabilesnio užimtumo plėtrą, ypač moterims ir žmonėms, gyvenantiems už pagrindinių ekonominių centrų ribų. Vertinime teigiama, kad moterys sudaro 92 proc. ekonomiškai neaktyvių suaugusiųjų skurdžiuose ir pažeidžiamuose namų ūkiuose.

    Iš jų 85 proc. kaip pagrindinę nedarbo priežastį įvardija namų ruošos ir priežiūros pareigas. Taip pat pažymimas 35–40 proc. lyčių atlyginimų atotrūkis, siejamas su sektoriais, darbo valandomis, įgūdžiais ir patirtimi.

    Bankas rekomenduoja plėsti prieinamą vaikų priežiūrą, visos dienos mokyklas ir profesinį mokymą, taip pat reformas, kurios gerintų konkurenciją, didintų finansavimo prieinamumą ir skatintų našesnes darbo vietas privačiame sektoriuje.

    Tuo metu Uzbekistano Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerija skelbė, kad per 2026 metų devynis mėnesius 824 000 žmonių buvo įdarbinti nuolatiniam darbui, o 980 000 neformaliai dirbusių asmenų užimtumas buvo formalizuotas.

    Taip pat pranešta apie planuojamus pokyčius skurdo mažinimo programose: valdžia žada kitaip vertinti valstybės remiamas verslo iniciatyvas – daugiau dėmesio skiriant ne išdalytų kreditų apimčiai, o sukurtoms nuolatinėms darbo vietoms ir stabilioms pajamoms.

  • FED vadovas prabilo apie DI bumą: žada produktyvumo šuolį, bet palūkanų neatskleidė

    FED vadovas prabilo apie DI bumą: žada produktyvumo šuolį, bet palūkanų neatskleidė

    Pasaulio ekonomika atsparesnė nei tikėtasi

    JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovas Kevinas Warsh, kalbėdamas Bankoke Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose, teigė, kad pasaulio ekonomika laikosi tvirčiau, nei jis būtų prognozavęs metų pradžioje. Pasak jo, daugelyje šalių matomas netikėtas atsparumas nepaisant geopolitinių ir energetikos sukrėtimų.

    K. Warsh pabrėžė, kad JAV ekonomika šiuo metu turi daugiau vidaus varomųjų jėgų nei dalis kitų regionų. Jo teigimu, investicijos plečiasi ne vien į DI sprendimus, o tai suteikia papildomą impulsą augimui ir mažina recesijos riziką.

    Energijos kainos ir infliacija spaudžia centrinius bankus

    FED vadovas nekonkretizavo, kokio sprendimo tikėtis artimiausiame posėdyje spalio 28 dieną, tačiau akcentavo įsipareigojimą užtikrinti kainų stabilumą. Pastaraisiais mėnesiais infliacijos trajektoriją vėl paveikė išaugusios energijos kainos ir dėl suaktyvėjusio investavimo didėjanti paklausa kai kuriose pramonės grandyse.

    FED rugsėjį bazines palūkanas padidino ketvirčiu procentinio punkto iki 3,75–4 proc. intervalo, o tai buvo pirmas kėlimas nuo 2023 metų liepos. K. Warsh taip pat atkreipė dėmesį, kad panaši griežtesnė kryptis matoma ir kitur, o sinchroniškas palūkanų didinimas mažina galimybes ekonomikai remtis pigesniu skolinimusi iš išorės.

    DI efektas: trumpuoju laikotarpiu brangina, ilguoju žada naudą

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta dirbtiniam intelektui, kurį K. Warsh pavadino reikšmingiausiu jo gyvenime ekonomikos pokyčiu. Jis pripažino, kad šiuo metu DI investicijų bumas kai kuriose rinkose gali net didinti kainų spaudimą, nes auga paklausa duomenų centrams, lustams, kompiuterinei įrangai ir elektros komponentams.

    Kartu jis kartojo ankstesnę mintį, kad ilgesniu laikotarpiu DI turėtų didinti našumą ir ekonomikų gebėjimą pagaminti daugiau prekių bei paslaugų, o tai teoriškai gali slopinti infliaciją. Tokia logika centriniams bankams svarbi, nes spartesnis produktyvumo augimas ilgainiui gali keisti neutralaus palūkanų lygio vertinimą.

    „Tikėtina, kad kelias bus nelygus, nes dar nesuprantame nei technologijos ribų, nei būsimos rinkos struktūros“, – sakė K. Warsh.

    Rinkos laukia signalo dėl palūkanų

    Naujausi JAV duomenys rodo mišrų vaizdą: rugsėjį metinė vartotojų infliacija didėjo iki 3,7 proc., o bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos, siekė 2,6 proc. Tuo pat metu darbo rinka, sprendžiant iš paskutinio mėnesio rodiklių, demonstruoja lėtėjimo ženklus.

    Investuotojų lūkesčiai dėl būsimų sprendimų per savaitę svyravo, reaguodami į infliacijos statistiką ir FED pareigūnų komentarus. K. Warsh laikėsi pažado vengti išankstinių užuominų ir pabrėžė, kad sprendimai bus priimami remiantis naujausiais duomenimis prieš pat posėdį.

    Iki posėdžio FED pradeda vadinamąjį tylos laikotarpį, kai politikos formuotojai viešai nekomentuoja monetarinės politikos. Todėl artimiausias platesnis K. Warsh paaiškinimas laukiantis rinkas paprastai būna spaudos konferencijoje po sprendimo.

  • Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad šeši Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių ūkiai šiemet vidutiniškai susitrauks 4,3 proc., nors naftos kainos yra pakilusios. Institucija teigia, kad Irano karo poveikis vis dar smarkiai smogia prekybai ir verslo aktyvumui regione.

    Anot Pasaulio banko, didesnės naftos kainos neatsvėrė sumažėjusių eksporto apimčių, todėl mažėja gavyba ir biudžeto pajamos. Tai reiškia, kad valstybės, kurių finansai glaudžiai susieti su energetikos sektoriumi, susiduria su dvigubu spaudimu: mažesniais kiekiais ir brangesne logistika.

    Nafta ir dujos: kainos kyla, kiekiai stringa

    Situaciją komplikuoja tiekimo grandinių sutrikimai ir rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Net jei dalis krovinių juda alternatyviais keliais, rinka išlieka jautri bet kokiems eskalacijos signalams, o draudimo ir frachto kaštai didina galutinę energijos kainą pirkėjams.

    Agentūrų skelbti preliminarūs laivybos duomenys rodė, kad rugsėjį dalį dienų regiono žalios naftos eksportas buvo pasiekęs arba viršijęs ikikarinį lygį. Vis dėlto Pasaulio bankas pabrėžia, kad metinė perspektyva išlieka nepalanki, nes svyravimai ir priverstiniai maršrutų pokyčiai mažina stabilumą.

    Dujų rinkoje išlieka neapibrėžtumas, ypač dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių. Italijos energetikos bendrovė „Edison“ pranešė, kad „QatarEnergy“ pratęsė force majeure pranešimą iki gruodžio pradžios, todėl negalės pristatyti dalies suplanuotų krovinių.

    Skaičiuota, kad nuo balandžio iki gruodžio pradžios paveikta 35 krovinių grandinė, tai atitinka apie 4,6 mlrd. kubinių metrų dujų, turėjusių pasiekti Italijos Adrijos SGD terminalą. „Edison“ nurodė įsigijusi pakaitinius kiekius ir tikino galinti vykdyti įsipareigojimus klientams.

    Aviacija: mažiau keleivių, daugiau tuščių vietų

    Smūgį patiria ir antrasis Persijos įlankos regiono verslo ramstis, aviacija. Tarptautinė oro transporto asociacija skelbė, kad rugpjūtį Viduriniųjų Rytų aviakompanijų keleivių srautai buvo 14,6 proc. mažesni nei prieš metus, o pasiūlyta sėdimų vietų talpa traukėsi 9,3 proc.

    Tokie skirtumai reiškia, kad lėktuvuose didėjo tuščių vietų dalis, nes paklausa krito greičiau nei pajėgumai. Kartu dalį keleivių perėmė regiono vežėjai, kai skrydžius atšaukė kai kurios Europos ar kitų šalių bendrovės, ieškodamos saugesnių maršrutų.

    Aviacijos konsultantas Omaras Hashmi atkreipė dėmesį, kad didieji vežėjai, tokie kaip „Emirates“, „Qatar Airways“ ir „Etihad“, aptarnauja tiek persėdimo srautus per savo centrus, tiek keliautojus, vykstančius į Persijos įlankos šalis. Maršrutų prailgėjimas dėl uždaromų oro erdvių didina degalų sąnaudas ir keičia skrydžių grafikus.

    „Kai oro erdvė uždaroma ir maršrutai pailgėja, skrydžių laikai pasikeičia, o tai tampa papildomu galvos skausmu“, – sakė Omaras Hashmi.

    Kas toliau: investicijos ir augimo perspektyva

    Kataras susitikime Dohoje pabrėžė, kad konfliktas kainuoja ne tik regionui, o visam pasauliui, nes energijos ir logistikos sukrėtimai persiduoda globalioms kainoms. Diplomatinės pastangos tęsiamos, tačiau verslas ir rinkos pirmiausia vertina realią riziką tiekimui ir transportui.

    Pasaulio bankas taip pat įspėjo, kad net ir pasibaigus ūmiam sutrikimų laikotarpiui augimą gali slopinti apgadinta infrastruktūra bei atidėtos investicijos. Tokie veiksniai paprastai veikia ilgiau nei kainų šuoliai, todėl regiono ekonomikos rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai bus atkurti srautai ir pasitikėjimas.

  • Pusė pasaulio ant sausros ribos: kokius triukus taiko JAE ir Uzbekistanas, kad išgyventų

    Pusė pasaulio ant sausros ribos: kokius triukus taiko JAE ir Uzbekistanas, kad išgyventų

    Vandens trūkumas tampa viena ryškiausių šio dešimtmečio rizikų: Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija nurodo, kad maždaug pusė pasaulio gyventojų bent dalį metų patiria didelį vandens stygių. Situaciją aštrina klimato kaita, gyventojų augimas, miestų plėtra ir didėjantis vandens poreikis žemės ūkyje bei pramonėje.

    Nors vandens krizė skirtinguose regionuose atrodo nevienodai, bendra kryptis aiški: šalys ieško būdų mažinti nuostolius ir didinti efektyvumą. Gerą kontrastą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), kur geriamasis vanduo daugiausia gaunamas gėlinant jūros vandenį, ir Uzbekistanas, kur kritiškai svarbūs drėkinimo kanalai bei siurblinės.

    Gėlinimas ir vandens perdirbimas

    JAE natūralūs gėlo vandens ištekliai riboti: kritulių mažai, nuolatinių upių praktiškai nėra, todėl šalies vandens tiekimas priklauso nuo infrastruktūros ir technologijų. Didelę geriamojo vandens dalį čia užtikrina jūros vandens gėlinimas, o didėjant miestams vis svarbesnė tampa ir pakartotinio vandens panaudojimo logika.

    JAE užsienio reikalų ministerijos energetikos ir tvarumo padalinio atstovas Abdulla Balalaa primena, kad vandens valdymo tradicijos regione siekia šimtmečius: bendruomenės naudojo falaj tipo drėkinimo sistemas, kurios leido paskirstyti vandenį gyvenvietėms ir žemdirbystei. Šiandien dėmesys krypsta į modernesnius sprendimus, įskaitant DI taikymą vandens ūkyje.

    „Tarptautinėje kosminėje stotyje kiekvienas vandens lašas yra suskaičiuotas, o apie 95 proc. vandens perdirbama“, – sakė JAE astronautas dr. Sultan Al Neyadi.

    Kosmoso stoties principas vis dažniau įvardijamas kaip pavyzdys miestams ir pramonei: ne tik ieškoti naujų šaltinių, bet ir maksimaliai ilgai išlaikyti tą patį vandenį apytakoje. Praktikoje tai reiškia pažangesnį filtravimą, nuotekų valymą, pratekėjimų kontrolę bei tikslesnį suvartojimo apskaitos valdymą.

    Drėkinimo modernizavimas Uzbekistane

    Uzbekistane vandens trūkumas dažnai susijęs ne vien su bendru išteklių kiekiu, bet ir su tuo, ar vanduo laiku pasiekia laukus. Didelė žemės ūkio dalis priklauso nuo drėkinimo tinklų, kurie per sausas teritorijas perneša vandenį kanalais, rezervuarais ir siurblinėmis.

    Ferganos slėnyje vykdant Pasaulio banko remtą projektą nuo 2017 metų modernizuota dalis drėkinimo infrastruktūros. Vienoje vietovėje vanduo iš vietinių šaltinių surenkamas ir pumpuojamas maždaug 9 kilometrus į teritorijas, kuriose anksčiau prieiga prie vandens buvo sudėtinga, o atnaujinimai turėtų pagerinti drėkinimą apie 9 740 hektarų žemės.

    Patikimesnis vandens tiekimas keičia ir ūkininkavimo modelius: lašelinė drėkinimo sistema leidžia tiekti vandenį tik ten, kur jo reikia, mažinant išgaravimą ir sąnaudas. Tokie sprendimai, ypač soduose ir daržininkystėje, daugelyje šalių laikomi vienu efektyviausių būdų taupyti vandenį neprarandant derliaus.

    Mažiau nuostolių, daugiau kontrolės

    Vandens pernaša per dykumas ir ilgas atkarpas reikalauja ne tik energijos, bet ir nuoseklios nuostolių kontrolės. Uzbekistano vakaruose vanduo iš Amudarjos pumpuojamas per dykumą Amu Bucharos magistraliniu kanalu, o platesnis tinklas drėkina daugiau nei 350 000 hektarų Bucharos ir Navojaus regionuose bei tiekia geriamąjį vandenį Bucharai ir Kogonui.

    Modernizuojant infrastruktūrą diegiamos skaitmeninės valdymo sistemos, kurios leidžia tiksliau sekti vandens srautus ir elektros suvartojimą. Nurodoma, kad atnaujinus įrangą energijos sąnaudos kai kuriais atvejais sumažėjo iki 15 proc., o tai svarbu tiek kaštams, tiek patikimumui.

    Ne mažiau reikšminga problema yra vandens praradimai kanaluose. Bucharos regione anksčiau infiltravimosi nuostoliai kai kur siekė apie 37 proc., todėl kanalai pradėti betonuoti, kad vanduo mažiau „dingų“ pakeliui ir ūkininkai gautų stabilesnius srautus.

    Galiausiai vandens ūkis veikia ne tik žemdirbystę: drenažo ir grįžtamieji srautai iš laukų maitina Dengizkul pelkę, svarbią migruojantiems paukščiams. Vandens inžinerijos profesorė Malika Ikramova pabrėžia, kad augant gyventojų skaičiui ir kintant klimatui reikės dar tikslesnės apskaitos, mažesnių nuostolių ir platesnio vandens taupymo technologijų taikymo.

    Skirtingos šalys renkasi skirtingas priemones, tačiau kryptis sutampa: nuo gėlinimo iki drėkinimo tinklų atnaujinimo svarbiausia yra mažinti nuostolius ir tą patį ribotą vandens kiekį panaudoti kuo efektyviau.

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Gazos ruožo mastą: ištisi rajonai virtę griuvėsiais

    Palydovinės nuotraukos vis ryškiau parodo, kokio masto sugriovimai per pastaruosius mėnesius ištiko Gazos ruožą. Ypač dideli nuostoliai fiksuojami Rafaho, Beit Lahijos, Beit Hanuno, Džabalijos ir Šudžajos rajonuose, kur anksčiau tankiai apgyvendintos teritorijos vietomis virto vientisais griuvėsių laukais.

    Rafaho apylinkėse palydoviniai kadrai rodo ištisas kvartalų atkarpas, kuriose pastatų kontūrai beveik išnykę. Tuo pat metu pajūrio juostoje matyti išaugę laikinų palapinių ir improvizuotų prieglobsčių telkiniai, dalis jų įrengti vos keli metrai nuo jūros.

    Žala fiksuojama ir infrastruktūrai: Gazos uostas, kuris iki karo buvo svarbus vietos žvejams, daug kur išlieka smarkiai apgadintas. Tokie vaizdai atspindi ne pavienes sugriovimų vietas, o viso kraštovaizdžio pokytį, kai gyvenamosios teritorijos vietomis praranda įprastą urbanistinę struktūrą.

    Jungtinių Tautų vertinimai šią vizualią informaciją pagrindžia skaičiais: skelbiama, kad apgadinta apie 82 proc. visų Gazos ruožo statinių, o tai sudaro daugiau kaip 200 000 pastatų. Maždaug du trečdaliai pažeistų objektų įvardijami kaip visiškai sugriauti, o sugriovimų dalis, palyginti su laikotarpiu iki 2025 metų spalį įvardytų paliaubų, išaugo apie 9 proc.

    Humanitarinės ir saugumo problemos siejamos ne vien su pačiais pastatais, bet ir su griuvėsių kiekiu. Jungtinės Tautos nurodo, kad Gazos ruože susikaupė apie 61 mln. tonų statybinių atliekų, o Jungtinių Tautų aplinkos programa pabrėžia, jog po griuvėsiais gali būti žmonių palaikų, nesprogusių šaudmenų ir pavojingų medžiagų, įskaitant asbestą.

    Didėjant sugriovimų mastui, auga ir atkūrimo poreikiai. Pasaulio banko, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos bendra 2026 metų balandį paskelbta vertinimo ataskaita dešimtmečio atkūrimo ir ekonomikos gaivinimo kaštus įvertino apie 66 mlrd. eurų.

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad daugiau kaip 371 000 būstų buvo sugriauti arba apgadinti, o daugiau nei pusė ligoninių nefunkcionuoja. Dėl to net ir prasidėjus atstatymo planavimui, praktiniai darbai susiduria su saugumo, logistikos, atliekų tvarkymo ir esminės infrastruktūros atkūrimo barjerais.

    Palydoviniai vaizdai šioje situacijoje tampa svarbiu įrankiu: jie leidžia nepriklausomai įvertinti sugriovimų geografiją ir pokyčius laike. Vis dėlto net ir tikslūs kadrai neatsako į pagrindinį klausimą, kaip greitai galima užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas civiliams, kai didelė dalis žmonių telkiasi laikinuose būstuose, o miestų audinys daug kur yra suardytas.

  • Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Zarasuose apsilankę Pasaulio banko atstovai kartu su savivaldybės vadovais ir specialistais vertino, kokie projektai galėtų sustiprinti viso regiono turizmo pasiūlą. Dėmesys skirtas ne pavieniams objektams, o tam, kaip lankytojui pateikti vientisą kelionės patirtį, apimančią kelias vietoves.

    Vizite dalyvavo Pasaulio banko atstovė Oksana Denisenko ir turizmo konsultantas Scottas Wayne’as, vadovaujantis bendrovei „SWA Development – Sustainable Destinations“. Prieš susitikimą su mere Nijole Guobiene konsultantas lankėsi Antazavės dvare, susipažino su jo erdvėmis ir vykdomomis veiklomis.

    Regionui siūlo kurti vientisas patirtis

    Susitikime aptarta, kad Zarasų kraštas turi aiškių stiprybių, nuo ežerų ir miškų iki kultūros paveldo, tačiau turistui svarbiausia ne objektų gausa, o logiškai sujungtas maršrutas. Praktikoje tai reiškia aiškias temas, patogų judėjimą, suderintą paslaugų tinklą ir patirtis, kurios skatina pasilikti ilgiau.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių savivaldybės atstovų, ši kryptis ypač svarbi Utena+ regionui, kai kelių savivaldybių sprendimai turi papildyti vieni kitus. Turizmo projektuose dažniausiai vertinama, ar jie kuria pridėtinę vertę ne vien vietos bendruomenei, bet ir tampa traukos tašku platesnei auditorijai.

    Antazavės dvarui mato aiškią nišą

    Antazavės dvaras pristatytas kaip vieta, kurioje galima plėtoti kultūros paveldo ir edukacines patirtis, remiantis istoriniu pasakojimu, įskaitant Emilijos Pliaterytės temą. Aptarta, kad dvaras galėtų tapti maršrutų dalimi, susiejant jį su kitais regiono dvarais ir paveldo objektais.

    Tačiau kartu iškelta ir praktinė sąlyga, be kurios tokie objektai retai tampa ilgalaikiu traukos centru. Kad lankytojai Antazavėje norėtų praleisti daugiau laiko, svarbios ne tik veiklos, bet ir infrastruktūra, teritorijos sutvarkymas, sezoniškumo mažinimas bei aiškus paslaugų modelis.

    „Lankytojui svarbu ne tik ką pamatyti, bet ir ką nuveikti bei kur patogiai praleisti laiką“, – sakė susitikime dalyvavę turizmo krypties konsultantai.

    Ką pakeistų naujas centras Zarasuose

    Svečiams pristatytas ir Zarasuose planuojamas Laisvalaikio bei sveikatingumo centras, kuris, savivaldybės vertinimu, galėtų veikti ištisus metus. Tokie objektai dažnai vertinami kaip priemonė mažinti sezoniškumą, kuris Lietuvos kurortuose ir vandens telkinių regionuose išlieka viena didžiausių turizmo problemų.

    Diskusijoje akcentuota, kad visus metus veikianti infrastruktūra gali paskatinti apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų plėtrą, o tai tiesiogiai veikia ir darbo vietų kūrimą. Kartu pabrėžta, kad projekto sėkmei būtinas aiškus ryšys su esamomis gamtos ir kultūros patirtimis, kad centras netaptų atskiru, nuo regiono atsietu objektu.

    Vizitas Zarasuose surengtas po Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdžio, kuriame aptartos Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybių plėtros galimybės. Pasaulio banko atstovai šiuo metu vertina skirtingų savivaldybių turizmo idėjas ir siekia atsirinkti perspektyviausius projektus bendram regiono pasiūlymui.

    Galutiniai sprendimai dėl prioritetinių projektų sąrašo ir finansavimo galimybių dar nėra patvirtinti. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tam tikriems objektams, įskaitant Antazavės dvarą, būtų naudingas bendras viso komplekso vystymo planas, padedantis aiškiai planuoti etapus ir lengviau pritraukti partnerius.

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.

  • Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Regionams ieškoma naujo impulso

    Rugsėjo 23 dieną Alaušo slėnyje įvyko Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdis. Jame aptarta, kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti priemones, skirtas regionų konkurencingumui ir gyvenimo kokybei didinti.

    Susitikime dalyvavo Europos Komisijos, Pasaulio banko, ministerijų, regionų plėtros tarybų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovai. Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merės patarėja Simona Matusevičiūtė.

    Utena+ regione dėmesys trims sritims

    Iniciatyvos dėmesio centre Lietuvoje yra Utena+ regionas, apimantis Utenos apskrities savivaldybes ir Švenčionių rajono savivaldybę. Esminis tikslas – rasti sprendimus, kurie padėtų regionams tapti patrauklesniems gyventi, dirbti ir investuoti.

    Posėdyje aptarti žmogiškojo kapitalo programos darbai, turizmo plėtros galimybės, demografiniai pokyčiai ir būsto prieinamumas. Taip pat nagrinėtas nacionalinio plėtros banko ILTE vaidmuo, ieškant realių finansavimo instrumentų projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę.

    Kodėl Zarasams tai aktualu

    Zarasų rajonui šios temos tiesiogiai susijusios su galimybe pritraukti ir išlaikyti žmones. Savivaldybėse, kurios susiduria su gyventojų mažėjimu, darbo rinkos trūkumai dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl verslas vengia plėtros, o viešosios paslaugos brangsta.

    Būsto prieinamumas regione tampa vienu kertinių veiksnių, kai kalbama apie specialistų pritraukimą į švietimo, sveikatos ar viešojo administravimo sektorius. Praktikoje darbo vieta be galimybės greitai rasti būstą dažnai nelemia persikėlimo sprendimo, todėl savivaldybės vis dažniau ieško būsto pasiūlos skatinimo modelių.

    Turizmo kryptis Zarasuose išlieka perspektyvi, tačiau didžiausias iššūkis – sezoniškumas ir paslaugų įvairovė ne vasaros metu. Tai reiškia, kad regionui svarbu ne tik pritraukti lankytojus, bet ir sukurti priežastis sugrįžti rudenį, žiemą ar pavasarį, o tam reikalinga infrastruktūra, renginių kalendorius ir paslaugų kokybė.

    Rugsėjo 24 dieną CuRI darbotvarkė persikėlė į Zarasus, kur su turizmo ir būsto prieinamumo temomis dirbantys ekspertai susitiko su mere Nijole Guobiene ir savivaldybės administracijos komanda. Susitikimuose gilintasi į rajono situaciją, aptarti planuojami projektai ir vietos poreikiai.

    Savivaldybė nurodo, kad apie atskirus susitikimus ir juose aptartus klausimus gyventojai bus informuojami papildomai. Toks formatas leidžia neapsiriboti pavieniais sprendimais ir vertinti, kaip tarpusavyje susijusios investicijos į žmones, būstą ir turizmą gali sukurti tvaresnį augimą.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES taikosi į naują rinką

    Europos Komisija patvirtino, kad ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius kitą savaitę vyks į Manilą siekdamas užbaigti ES ir Filipinų prekybos susitarimą. Derybos, anot Komisijos, priartėjo prie finišo po šešių raundų, o likę klausimai sutelkti į kelias jautriausias sritis.

    Šis susitarimas būtų dar vienas Briuselio žingsnis plečiant prekybos ryšius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pastaraisiais metais ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto partnerių skaičiaus ir geriau apsidrausti nuo geopolitinių bei tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Pagrindinis kliuvinys – viešieji pirkimai

    Paskutinėje derybų atkarpoje svarbiausia tema tapo prieiga prie viešųjų pirkimų, kuri Filipinuose tradiciškai buvo labiau uždara užsienio tiekėjams. Susitarimas reikštų reikšmingą posūkį, nes ES įmonėms atsivertų didesnė galimybė dalyvauti valstybės konkursuose, o tai ypač aktualu infrastruktūros, transporto ir technologijų sektoriams.

    Komisija Europos Parlamento nariams anksčiau šį mėnesį nurodė, kad didžioji dalis teksto jau parengta, o tikslas yra sumažinti prekybos barjerus daugumoje sektorių. Tarp svarbių blokų minimos ir sanitarinės bei fitosanitarinės taisyklės maisto produktams, taip pat automobilių standartai, kurie galėtų palengvinti ES gamintojų patekimą į Filipinų rinką.

    „Mūsų tikslas – susitarimas, kuris realiai atvertų rinką abiem pusėms, o ne liktų tik politiniu pareiškimu“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas, pristatydamas derybų būklę europarlamentarams.

    Skaičiai ir geopolitika

    ES ir Filipinų dvišalė prekyba prekėmis 2024 metais siekė 16,8 mlrd. eurų. Tais pačiais metais ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, sudariusi 7 proc. šalies bendros prekių prekybos, o Filipinai ES kontekste buvo 39 vietoje, sudarę 0,3 proc. ES bendros prekių prekybos.

    Susitarimas svarbus ir Manilai, kuri pastaraisiais metais patyrė išorinių šokų dėl tarifų politikos pokyčių JAV bei energijos kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Kartu Pasaulio bankas 2026 metų rugpjūtį Filipinams suteikė aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą, o tai signalizuoja apie didesnį vartojimą, investicijų potencialą ir patrauklumą eksportuotojams.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad Filipinų ir ES ekonomikos daugelyje sričių viena kitą papildo: nuo pramonės prekių iki žemės ūkio. Tokia struktūra derybose paprastai laikoma palankia, nes lengviau rasti abipusiai naudingų sprendimų dėl tarifų, standartų ir rinkos atvėrimo.

    Platesnė ES strategija Azijoje

    Po susitarimo su Filipinais Briuselis siekia pasistūmėti ir su Tailando derybomis, todėl 2026 metai gali tapti intensyviais ES prekybos darbotvarkėje Azijoje ir Ramiajame vandenyne. ES institucijos pastaruoju metu aiškiai signalizuoja, kad prekybos susitarimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir strateginio atsparumo priemone.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutarti dėl jautriausių sričių, pirmiausia viešųjų pirkimų atvėrimo ir praktinio įsipareigojimų įgyvendinimo. Jei derybos bus užbaigtos sėkmingai, tai gali reikšti naują etapą ES įmonėms vienoje sparčiausiai augusių regiono ekonomikų.