Tag: Pasaulio ekonomika

  • TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    Pasaulio ekonomika atsparesnė, nei manyta

    Tarptautinis valiutos fondas antradienį paskelbė atnaujintas 2026 metų pasaulio ekonomikos prognozes ir padidino numatomą augimą iki 3,1 proc. TVF teigimu, į priekį stumia pažangių ekonomikų atsparumas ir spartesnės investicijos į DI.

    Vis dėlto fondas pabrėžia, kad augimas 2026 metais turėtų sulėtėti, palyginti su 2025 metais, kai, prognozuojama, pasaulio ūkis paaugs 3,5 proc. Didžiausia rizika įvardijamos brangstančios energijos žaliavos ir geopolitiniai sukrėtimai.

    Eurozonai – lėtesnis tempas ir infliacijos rizikos

    TVF vertinimu, eurozonos ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., o aukštos energijos sąnaudos ir silpnas vartotojų pasitikėjimas toliau slopins paklausą. Nors kai kuriose šalyse fiksuojami atsigavimo ženklai, bendras vaizdas išlieka trapus.

    Fondas atkreipia dėmesį, kad infliacijos rizikos euro zonoje gali išlikti ir 2027 metais, o kainų augimas vis dar būtų virš Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslo. Tai reikštų, kad palūkanų normos gali ilgiau išlikti ribojančios vartojimą ir investicijas.

    TVF prognozuoja, kad euro zonos bendrojo vidaus produkto augimas 2027 metais galėtų siekti apie 1,2 proc. Tačiau galutinis rezultatas labai priklausys nuo energijos kainų, tiekimo grandinių stabilumo ir vartotojų nuotaikų.

    Karai ir energijos šokas keičia prognozes

    Ataskaitoje teigiama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą didina naftos bei gamtinių dujų kainas. Dėl to labiausiai pažeidžiamos tampa energiją importuojančios ekonomikos, ypač tos, kurios neturi tiesioginės naudos iš DI investicijų bangos.

    TVF įspėja, kad kai kuriose Europos dalyse dujų atsargos išlieka mažesnės nei įprasta šiam sezonui, todėl rinka jautriau reaguoja į nepalankius orus prieš šildymo sezoną. Tokia situacija gali vėl pakurstyti infliaciją ir sumažinti namų ūkių perkamąją galią.

    Skirtingi regionų tempai ir Kinijos lėtėjimas

    Pažangios ekonomikos, TVF vertinimu, 2026 metais vidutiniškai augs 2,1 proc., tačiau didesnį pagreitį gali demonstruoti DI tiekimo grandinėse dalyvaujančios šalys. Tuo pat metu daliai besivystančių valstybių išlieka rizika atsilikti dėl brangesnės energijos ir riboto kapitalo.

    Kinijai prognozuojamas augimo lėtėjimas iki 4,5 proc., o pagrindine priežastimi įvardijama silpnesnė vidaus paklausa. TVF vertinimu, pasaulinė infliacija 2026 metais gali paspartėti iki 4,7 proc., prie to prisidedant ir energijos šokams, ir investicijų bumui.

    TVF ragina veikti: tikslinė parama ir kainų stabilumas

    TVF vyriausioji ekonomistė Silvana Tenreyro perspėjo, kad reikia skubių veiksmų, nes neigiamų scenarijų rizika išlieka didelė. Fondo nuomone, valdžios institucijos turėtų rinktis laikiną ir tikslinę paramą gyventojams, kad būtų mažinama aukštų energijos kainų našta.

    „Ekonomika buvo atspari, tačiau šis atsparumas artėja prie ribų“, – sakė Silvana Tenreyro.

    TVF pabrėžia, kad pinigų politika turi išlikti orientuota į kainų stabilumą, o fiskalinės priemonės neturėtų tapti nuolatinėmis. Pasak fondo, užduotis artimiausiais metais yra pereiti nuo krizių valdymo prie atkūrimo, didinant ekonomikos atsparumą ir atlaisvinant viešųjų finansų erdvę.

  • TVF apie dirbtinio intelekto bumą: pasaulio augimas laikosi ties 3 proc., labiausiai laimi Azija

    Didelės investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą padeda išlaikyti pasaulio ekonomikos augimą maždaug ties 3 proc. riba. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva teigia, kad didžiausią naudą šiuo metu pasiima Azijos ekonomikos, tiekiančios kompiuterinę įrangą ir susijusias technologijas.

    Pasak TVF, DI skatina vadinamąjį paklausos ir investicijų šoką: auga poreikis duomenų centrams, puslaidininkiams, serveriams, elektros tiekimo pajėgumams ir ryšio infrastruktūrai. Šios grandinės dalyviams tai reiškia užsakymų šuolį, o daliai regionų ir spartesnį BVP augimą.

    Kur DI augina ekonomiką?

    Kristalina Georgieva pabrėžė, kad DI investicijų banga gali didinti augimą pažengusiose Azijos ekonomikose maždaug 0,5–1 procentinio punkto, o besivystančiose Azijos rinkose – apie 0,2–0,8 procentinio punkto. Tokį efektą pirmiausia kuria gamybinė bazė ir eksporto struktūra, orientuota į technologinę įrangą.

    TVF dar anksčiau buvo nurodęs, kad DI poveikis neapsiriboja vien technologijų sektoriumi: jis persiduoda per produktyvumą, kapitalo investicijas ir tarptautinę prekybą. Kartu fondas yra perspėjęs, kad nauda skirstysis netolygiai, todėl daliai šalių gali išaugti atotrūkis nuo lyderių.

    „DI yra tarsi lėtai artėjanti banga, kuri keis darbo rinką, švietimą ir net tai, kaip valstybės surenka mokesčius“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Darbo rinka: pokyčiai neišvengiami

    TVF vertinimu, ilguoju laikotarpiu DI gali pakeisti iki 40 proc. darbo vietų: dalis užduočių bus automatizuota, dalis profesijų transformuosis, o kai kur reikės mažiau darbuotojų. Didžiausia rizika siejama su rutininiu, pasikartojančiu darbu, o didžiausios galimybės – su DI diegimu, priežiūra, duomenų valdymu ir procesų pertvarka.

    Tuo pat metu pasaulinėje diskusijoje ryškėja dar viena kryptis: ne vien didžiuliai kalbiniai modeliai, bet ir siauresni, praktiniai sprendimai konkrečioms užduotims. Tokį požiūrį akcentuoja ir Pasaulio bankas, kuris teigia matantis potencialą vadinamajame mažajame DI – sprendimuose, kurie gali kelti produktyvumą žemės ūkyje, sveikatos apsaugoje ir švietime net ir ten, kur trūksta didelių skaičiavimo resursų.

    TVF prognozes dėl pasaulio augimo fondas įprastai atnaujina reguliariai, vertindamas infliacijos, palūkanų normų, prekybos ir geopolitikos veiksnius. DI investicijų bumas šiame kontekste tampa vienu iš kertinių elementų, galinčių palaikyti augimą, tačiau kartu stiprinti įtampas dėl energijos paklausos, talentų trūkumo ir nelygybės tarp šalių bei sektorių.

  • OECD nustebino nauja prognoze: 2026 augimas didinamas, bet karas su Iranu kelia rizikų

    OECD nustebino nauja prognoze: 2026 augimas didinamas, bet karas su Iranu kelia rizikų

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) atnaujintoje tarpinėje apžvalgoje pakėlė 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 2,9 proc. Organizacija teigia, kad pasaulis energijos kainų šoką, kilusį dėl karo su Iranu, kol kas sugeria geriau, nei buvo baimintasi.

    Vis dėlto OECD pabrėžia, kad tai nereiškia grįžimo į ankstesnį tempą: lyginant su praėjusiais metais fiksuotu 3,4 proc. augimu, prognozuojamas rezultatas rodo aiškų lėtėjimą. Kartu 2027 metų prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto iki 3 proc.

    Atnaujinimas apėmė daug regionų. JAV 2026 metais turėtų augti 2,2 proc., euro zonos ekonomika – 1 proc., Japonijos – 0,8 proc., o Kinijos prognozė palikta 4,5 proc.; G20 ekonomikai bendrai numatomas 3,1 proc. augimas.

    OECD nurodo, kad po karinių smūgių Iranui energijos kainos šoktelėjo, tačiau poveikį sušvelnino keli veiksniai. Tarp jų – sukauptos naftos atsargos, papildoma pasiūla iš gamintojų už Persijos įlankos ribų ir kai kuriose šalyse taikytos tikslinės, laikinos paramos priemonės.

    Organizacija taip pat pažymi, kad finansinės sąlygos išliko palyginti palankios: akcijų rinkos kilo, o kreditavimas nemažoje dalyje ekonomikų nebuvo staigiai užsuktas. Papildomą impulsą, pasak OECD, suteikia investicijos į dirbtinis intelektas, kurios gali didinti našumą ir prekybos apimtis, nors grąža dar nėra garantuota.

    Kas kelia daugiausia nerimo?

    OECD įspėja, kad pagerėję skaičiai yra trapūs, o infliacija išlieka viena svarbiausių grėsmių. Dėl brangstančios naftos ir dujų centriniai bankai kai kur vėl griežtina pinigų politiką, o tai reiškia brangesnes paskolas gyventojams ir verslui.

    Prognozuojama, kad G20 šalių metinė infliacija šiemet sieks 4,1 proc., o euro zonoje – 3 proc. Kylant palūkanoms, spaudimas gali persikelti į būsto rinką, įmonių investicijų planus ir vartojimą.

    Kita rizika – didėjančios valstybių skolinimosi sąnaudos. OECD atkreipia dėmesį, kad kai kurių Europos Sąjungos šalių obligacijų pajamingumai pakilo į daugiametes aukštumas, todėl valstybėms, turinčioms didelę skolą ir deficitą, gali būti sudėtingiau finansuoti poreikius.

    „Didėjantys obligacijų pajamingumai dar aiškiau rodo, kad būtina stiprinti pastangas suvaldyti ir perskirstyti valdžios išlaidas, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir stiprinti pajamas, kad skola ilgainiui būtų tvari“, – teigiama OECD vertinime.

    Tarp kitų grėsmių įvardijamas ir galimas užsitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, galintis išlaikyti aukštas energijos kainas. Taip pat minimi su orais susiję tiekimo sutrikimai, pavyzdžiui, stipraus El Ninjo poveikis derliui ir maisto kainoms.

    Galiausiai OECD perspėja, kad didelės investicijos į DI ne visada gali atsipirkti taip greitai, kaip tikisi rinkos, todėl dalis optimizmo gali būti pervertinta. Tai reikštų silpnesnį produktyvumo šuolį ir kuklesnį prekybos pagyvėjimą, nei numatyta dabartinėse prognozėse.

    Ką tai reiškia Europai?

    Euro zonoje OECD išskiria skirtingus valstybių tempus: Ispanijai 2026 metais prognozuojamas 2,6 proc. augimas, o Vokietijai – 1,1 proc.; Italijai – 0,9 proc., Prancūzijai – 0,4 proc. Bendrai euro zonai tiek 2026, tiek 2027 metais numatomas 1 proc. augimas.

    Tokie skirtumai rodo, kad Europa į augimo kelią grįžta nevienodai, o sprendimus lems ir energetikos kainų raida, ir vidaus paklausos atsigavimas. Kartu skolos aptarnavimo brangimas gali riboti vyriausybių galimybes ilgiau remti vartotojus ir verslą, jei energetikos krizė užsitęstų.

  • JT įspėja: Artimųjų Rytų krizė smogia augimui – Europa gali sulaukti nemalonaus siurprizo

    JT įspėja: Artimųjų Rytų krizė smogia augimui – Europa gali sulaukti nemalonaus siurprizo

    Pasaulio augimo prognozė blogėja

    Jungtinės Tautos (JT) sumažino 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, nurodydamos, kad Artimųjų Rytų krizė didina energijos kainas ir temdo verslo bei vartotojų lūkesčius. Kartu pakoreguotos ir infliacijos projekcijos, nes brangstanti energija persiduoda beveik visoms prekių ir paslaugų grandinėms.

    Pagal atnaujintą JT vertinimą, pasaulio bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti apie 2,5 proc., kai metų pradžioje buvo prognozuota 2,7 proc. JT ekonomistai perspėja, kad nepalankesniu scenarijumi augimas galėtų sulėtėti iki maždaug 2,1 proc.

    Infliaciją kelia energijos šokas

    JT skaičiuoja, kad pasaulinė infliacija 2026 metais gali pasiekti apie 3,9 proc., tai yra 0,8 proc. punkto daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Pagrindinis veiksnys – energijos ir perdirbtų naftos produktų brangimas, kuris didina pramonės gamybos bei komercinio transporto sąnaudas.

    Skirtingose šalyse poveikis nevienodas. Išsivysčiusiose ekonomikose infliacija, JT vertinimu, gali kilti nuo 2,6 proc. 2025 metais iki 2,9 proc. 2026 metais, o besivystančiose – nuo 4,2 proc. iki 5,2 proc., nes brangesnė energija ir importas labiau spaudžia realias pajamas.

    Europa – tarp labiausiai pažeidžiamų

    JT pažymi, kad Europa yra labiau veikiama dėl didesnės priklausomybės nuo importuojamos energijos, todėl brangimas stipriau atsiliepia ir namų ūkiams, ir įmonėms. Prognozuojama, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas 2026 metais gali sulėtėti iki 1,1 proc., kai 2025 metais siekė 1,5 proc.

    Jungtinės Karalystės augimo perspektyva taip pat prastesnė: JT vertinimu, augimas gali smukti nuo 1,4 proc. 2025 metais iki 0,7 proc. 2026 metais. Toks tempas reikštų didesnį jautrumą bet kokiems papildomiems energijos tiekimo, transporto ar prekybos trikdžiams.

    Regionai reaguoja skirtingai

    Didžiausi nuostoliai, JT teigimu, koncentruojasi Vakarų Azijoje, kur poveikį didina ne tik energijos šokas, bet ir tiesioginė infrastruktūros žala bei sutrikusi naftos gavyba, prekyba ir turizmas. Regiono augimas, JT skaičiavimu, gali kristi nuo 3,6 proc. 2025 metais iki 1,4 proc. 2026 metais.

    Afrikoje vidutinis augimas turėtų mažėti nežymiai – nuo 4,2 proc. iki 3,9 proc., o Lotynų Amerikoje ir Karibų regione – nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc. Tuo metu JAV ekonomika, JT vertinimu, išlieka palyginti atspari – prognozuojamas apie 2,0 proc. augimas, panašus į 2025 metų lygį.

    Azijoje situacija diferencijuota: Kinijos augimas gali sulėtėti nuo 5,0 proc. 2025 metais iki 4,6 proc. 2026 metais, o Indija išliktų viena sparčiausiai augančių didžiųjų ekonomikų, nors tempas, JT prognozėmis, mažėtų nuo 7,5 proc. iki 6,4 proc.

    „Iki recesijos dar toli, tačiau milijardams žmonių gyvenimas gali tapti sunkesnis, o daliai šalių neatmetamas ir ekonomikos susitraukimas“, – sakė JT Ekonominės ir socialinės pažangos departamento ekonominės analizės vadovas Shantanu Mukherjee.

    JT ekonomistai pabrėžia, kad esminis klausimas – kiek ilgai tęsis konfliktas ir kiek užsitęs jo poveikis energijos, prekybos ir logistikos grandinėms. Net ir šalys, turinčios rezervų ar labiau diversifikuotą energijos struktūrą, ilgainiui susiduria su ribomis, todėl rizikos pasaulio augimui išlieka padidėjusios.