Tag: Pasaulio ekonomikos forumas

  • Egiptas Pasaulio ekonomikos forume žada verslo reformų paketą ir žaliąją energetiką

    Egiptas Pasaulio ekonomikos forume žada verslo reformų paketą ir žaliąją energetiką

    Egipto prezidentas Abdelis Fattahas el-Sisi Pasaulio ekonomikos forumo susitikime Kaire pristatė planus, kaip šalis ketina pritraukti daugiau užsienio investicijų. Jo teigimu, pagrindinis dėmesys bus skiriamas verslo procedūrų supaprastinimui, pramonės plėtrai ir energetikai.

    Kaip praneša „Euronews“, Egiptas gruodį planuoja paskelbti 2027–2030 metų ekonominę programą. Ja siekiama didinti produktyvumą ir suteikti daugiau erdvės privačiam sektoriui.

    Prezidentas taip pat akcentavo jau įgyvendintas priemones: esą reformos sutrumpino vidutinį prekių įforminimo muitinėje laiką iki dviejų dienų. Kartu jis teigė, kad perėjimas prie lankstaus valiutos kurso palengvino užsienio investuotojams galimybę persivesti pelną į savo šalis.

    Susitikimuose dalyvavo apie 80 organizacijų atstovų – nuo didžiųjų įmonių iki tarptautinių finansų institucijų. Kontekstas Egiptui sudėtingas: šalis patiria spaudimą mažinti skolą ir sparčiau atverti ekonomiką privačiam verslui.

    Pramonės ir privataus kapitalo tikslai iki 2030-ųjų

    Egipto pramonės strategijoje numatytas tikslas, kad iki 2030 metų pramonė sudarytų 20 proc. šalies ekonominės produkcijos. Kartu keliama ambicija, kad privatus kapitalas pasiektų 67 proc. visų investicijų.

    Tarp prioritetinių sričių įvardytos IT paslaugos, saulės ir vėjo energetika, maisto perdirbimas, drabužių pramonė ir transportas. Toliau planuojamos reformos tokiose srityse kaip duomenų centrai ir žaliasis vandenilis.

    Siekiant greičiau „įsukti“ projektus, numatoma paprastesnė licencijavimo tvarka ir daugiau valstybinių paslaugų internete. Taip pat minima „Golden Licence“ schema, pagal kurią tinkami projektai gali gauti vieną Vyriausybės patvirtinimą statybai ir veiklai.

    Energijos eksportas ir DI kryptis

    Prezidentas pakartojo planus iki 2028 metų atgabenti Kipro dujas į Egipto Idku ir Damiettos suskystintų gamtinių dujų gamyklas, kad jos būtų eksportuojamos į Europą. Energetikos darbotvarkėje – ir atsinaujinančių išteklių plėtra.

    Pasak el-Sisi, Egiptas siekia, kad iki 2028 metų 45 proc. elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat kalbėta apie elektros jungčių plėtrą su kaimyninėmis šalimis ir Europa.

    Dar vienas akcentas – Sueco kanalas. Prezidentas teigė, kad laivyba kanalu gerėja, tačiau per pastaruosius metus, jo vertinimu, Egiptas prarado apie 20 mlrd. JAV dolerių (apie 18,2 mlrd. eurų) pajamų.

    Galiausiai jis išskyrė investicijų galimybes duomenų centruose, debesų kompiuterijoje ir dirbtinio intelekto tyrimuose. Šios kryptys pristatytos kaip nacionalinės DI strategijos dalis.

  • Japonija tapo WEF turizmo reitingo lydere: 42,7 mln turistų ir beveik 55 mlrd. eurų pajamų 2025 metais

    Pasaulio ekonomikos forumas naujausiame Travel & Tourism Development Index 2026 reitinge Japoniją iškėlė į pirmą vietą, aplenkiant ankstesnį lyderį Jungtines Amerikos Valstijas. Indeksas vertina ne vien turistų srautus, o tai, kiek šalis yra pasirengusi turizmą auginti tvariai, atspariai krizėms ir naudingai ekonomikai bei vietos bendruomenėms.

    Į vertinimą įtrauktos 110 valstybių, o aukštose pozicijose taip pat atsidūrė Ispanija, Australija ir Prancūzija. Pirmajame dešimtuke minimos ir Vokietija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Šveicarija bei Italija, o tai rodo, kad konkurencija dėl turistų ir investicijų į infrastruktūrą išlieka itin intensyvi.

    Kas iškėlė Japoniją į viršų

    WEF akcentuoja Japonijos gebėjimą diversifikuoti tiek turistų kilmės rinkas, tiek kelionių kryptis šalies viduje. Vietoj koncentracijos į Tokiją, Osaką ar Kiotą, lankytojai kryptingai skatinami atrasti mažesnius miestus ir regionus, taip mažinant per didelį spaudimą populiariausioms vietovėms.

    Toks modelis atsispindi ir skaičiuose: 2025 metais Japonija sulaukė rekordinio 42,7 mln. užsienio turistų srauto. Jų išlaidos siekė 59,7 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro apie 55 mlrd. eurų, perskaičiavus apytiksliu 0,92 euro už dolerį kursu.

    Forumas taip pat išskiria pastarųjų dvejų metų pažangą turistų paklausos subalansavimo ir atvirumo turizmui srityse. Tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo vieno ar kelių šaltinių rinkų ir didesnį atsparumą staigiems kelionių srautų pokyčiams, kuriuos gali sukelti ekonominiai svyravimai ar geopolitinės įtampos.

    Globalus fonas: auga ne tik skaičiai

    WEF duomenimis, 101 iš 110 vertintų ekonomikų, palyginti su 2024 metais, pagerino bendrą rezultatą. Dažniausiai tai siejama su kultūrinių išteklių stiprinimu, gerėjančia infrastruktūra ir patogesnėmis oro susisiekimo galimybėmis, kurios lemia tiek turistų patirtį, tiek verslo kelionių patrauklumą.

    Kartu pabrėžiama, kad rekordiniai keliautojų srautai nebūtinai automatiškai reiškia didesnę grąžą vietos gyventojams. Indekso logika vis labiau krypsta nuo klausimo, kiek žmonių atvyko, prie klausimo, ar šalis turi pajėgumų juos aptarnauti, suvaldyti srautus ir užtikrinti, kad turizmo nauda pasiektų platesnį regionų ratą.

    Kur turizmas stringa: kainos ir darbuotojai

    Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į problemas, kurios ryškėja daugelyje šalių. Maždaug trijose ketvirtadaliuose vertintų ekonomikų suprastėjo kainų konkurencingumas, o tai kelia iššūkių tiek keliautojų piniginėms, tiek turizmo sektoriaus įmonėms.

    Kitas dažnai minimas barjeras yra darbuotojų trūkumas, kuris riboja paslaugų kokybę ir sektoriaus plėtrą net ir tada, kai paklausa auga. Dėl to šalys vis dažniau siekia ne vien didinti atvykstančiųjų skaičių, bet ir investuoti į produktyvumą, paslaugų standartus bei regioninį srautų paskirstymą.

  • Lagarde ruošiasi naujam postui: gali perimti Pasaulio ekonomikos forumo vairą 2027-aisiais

    Lagarde ruošiasi naujam postui: gali perimti Pasaulio ekonomikos forumo vairą 2027-aisiais

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde gali būti svarstoma kaip kandidatė vadovauti Pasaulio ekonomikos forumui (WEF) nuo 2027 metų. Apie tai pranešė Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“, remdamasis su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.

    Leidinys nurodė, kad šią savaitę netoli Ženevos vykusiame WEF patikėtinių tarybos posėdyje Lagarde buvo įvardyta kaip tikėtina kandidatė perimti organizacijos prezidentės pareigas. Pasak publikacijos, ji padėkojo tarybos nariams už pasitikėjimą ir signalizavo, kad būtų pasirengusi imtis naujos atsakomybės.

    „Esu pasirengusi tarnauti“, – sakė Christine Lagarde.

    WEF vadovų kaitos klausimą, anot pranešimo, posėdyje aktyviai aptarė Singapūro prezidentas Tharmanas Shanmugaratnamas, pabrėžęs, kad sprendimas dėl įpėdinystės turėtų būti priimtas organizacijos viduje. Tai reikštų, kad prieš viešus pranešimus pirmiausia bus siekiama konsensuso tarp patikėtinių tarybos ir pagrindinių rėmėjų.

    Šiuo metu WEF veiklai bendrai pirmininkauja „BlackRock“ vadovas Larry Finkas ir farmacijos bendrovės „Roche“ vicepirmininkas André Hoffmannas. „Neue Zürcher Zeitung“ teigimu, galutinio sprendimo, kada tiksliai galėtų įvykti vadovų pasikeitimas, dar nėra, o artimiausiam Davoso susitikimui, numatytam sausį, tikėtina, toliau vadovautų dabartiniai pirmininkaujantys asmenys.

    Christine Lagarde Europos Centrinio Banko prezidente dirba nuo 2019 metų, o jos aštuonerių metų kadencija baigsis 2027 metų spalį. Dėl šios datos rinkoje ir politiniuose sluoksniuose jau kurį laiką sklando spėlionės, ar ji liks poste iki kadencijos pabaigos, ar pasirinks kitą tarptautinį vaidmenį.

    Papildomo dėmesio jos ateičiai suteikė ir ankstesni pasisakymai apie galimą įsitraukimą į Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos procesus, nors pati Lagarde yra sakiusi neketinanti kandidatuoti į prezidentes. Tokie signalai paprastai sustiprina diskusijas, nes ECB vadovo pareigoms taikomi itin aukšti nepriklausomumo ir politinio neutralumo standartai.

    WEF vadovo vaidmuo laikomas viena įtakingiausių tarptautinių platformų pozicijų, nes organizacija kasmet Davose suburia valstybių lyderius, centrinių bankų vadovus, tarptautinių organizacijų atstovus ir didžiųjų korporacijų vadovus. Pastaraisiais metais WEF darbotvarkėje ypač ryškios temos apie geopolitinės rizikos augimą, pasaulinės prekybos fragmentaciją, energetinį saugumą ir dirbtinio intelekto poveikį ekonomikai.

    Nei Europos Centrinis Bankas, nei Pasaulio ekonomikos forumas kol kas viešai nekomentavo šio pranešimo. Kol nėra oficialaus patvirtinimo, informacija vertinama kaip ankstyvas signalas apie galimą įpėdinystės scenarijų, kurį dar gali koreguoti tiek ECB vidaus procedūros, tiek WEF patikėtinių tarybos sprendimai.