CP v2

Tag: Pasaulio Lietuvių Bendruomenė

  • Šveicarijoje gyvenanti zarasiškė atskleidė, ką reiškia būti garbės ambasadoriumi: ateina duoti

    Šveicarijoje gyvenanti zarasiškė atskleidė, ką reiškia būti garbės ambasadoriumi: ateina duoti

    Šveicarijoje, Ciuriche, gyvenanti komunikacijos specialistė Ingrida Jadzevičienė siekia tapti Zarasų krašto garbės ambasadore ir sako, kad tai nėra vien simbolinis titulas. Jos teigimu, ambasadorystė prasideda nuo noro padėti ir kurti ryšius, o ne nuo asmeninės naudos.

    Į užsienį su šeima ji išvyko planuodama praleisti vos metus ar dvejus, tačiau gyvenimas svetur užsitęsė jau aštuonerius metus. Vis dėlto, pasak pašnekovės, ryšys su Lietuva ir Zarasų kraštu išliko gyvas per šeimos istoriją, dažnas keliones bei sąmoningą pastangą perduoti šaknis vaikams.

    Profesinė kryptis pasikeitė iš esmės

    Pagal išsilavinimą ji yra baudžiamosios teisės specialistė, Lietuvoje dirbusi ir komercinės teisės srityje, tačiau persikėlus į Šveicariją tęsti teisinės karjeros tapo sudėtinga. Skirtinga teisinė sistema ir praktikos reikalavimai paskatino ieškoti naujo kelio, todėl ji pasuko į rinkodarą ir komunikaciją.

    Šiandien I. Jadzevičienė konsultuoja smulkaus verslo atstovus ir vadovus, skaito paskaitas, padeda kurti asmeninį prekės ženklą bei aiškiai komunikuoti socialiniuose tinkluose. Ji pabrėžia, kad komunikacijoje nėra vieno teisingo recepto, todėl svarbiausia yra gebėjimas išgirsti žmogų ir pritaikyti sprendimą pagal jo stiprybes.

    Ryšiai su diaspora atvedė į PLB

    Gyvenimas užsienyje, anot pašnekovės, sustiprino ir įsitraukimą į diasporos veiklą. Per profesinius kontaktus ji prisidėjo prie įvairių iniciatyvų, o vėliau sulaukė kvietimo dirbti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijose.

    Šiuo metu ji yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Ekonominio bendradarbiavimo komisijos bei Bendradarbiavimo su Lietuvos regionais ir grįžimo komisijos narė. Tokiose veiklose, pasak jos, svarbiausia praktiški ryšiai, žinių apsikeitimas ir idėjos, kurias galima pritaikyti regionuose, siekiant išlaikyti kontaktą su išvykusiais kraštiečiais ir paskatinti grįžimo svarstymus.

    Zarasų pokyčiai, kuriuos verta parodyti

    Lygindama vaikystės Zarasus su dabartiniu miestu, I. Jadzevičienė sako matanti esminį pokytį: daugiau renginių, traukos vietų ir realių galimybių turiningai leisti laiką. Jos vertinimu, dalies išvykusių žmonių atmintyje gimtieji miestai vis dar likę tokie, kokie buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų, todėl būtina nuosekli, šiuolaikiška komunikacija apie dabartį.

    Pasak jos, regionams šiandien svarbu ne tik kviesti atvykti, bet ir pateikti aiškų atsakymą, ką žmogus čia ras: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki bendruomenės gyvenimo. Tokį pasakojimą ji planuotų stiprinti ir asmeniniu pavyzdžiu, pasitelkdama socialinių tinklų auditoriją bei savo profesines kompetencijas.

    „Garbės ambasadorius yra ne tas, kuris ateina imti, o tas, kuris nori duoti, parodyti ir suteikti“, – sakė Ingrida Jadzevičienė.

    Ji pabrėžia, kad ambasadorystė neturėtų virsti vien pavardžių sąrašu ar formaliu statusu. Svarbiausia, jos teigimu, yra konkretūs darbai: kraštiečių paieška skirtingose šalyse, bendri projektai, ryšiai su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir nuoseklus Zarasų pristatymas taip, kad tai būtų aktualu ne tik turistams, bet ir svarstantiems grįžti gyventi.

    Kalbėdama apie bendruomenių iniciatyvas, ji akcentuoja atvirumo svarbą ir ragina neužgesinti aktyvių žmonių vien argumentu, kad kažkas jau buvo bandyta. Pašnekovės įsitikinimu, pasikeitus aplinkybėms, komandai ir priemonėms, net anksčiau nepavykusios idėjos gali duoti gerą rezultatą.

    Ilgainiui I. Jadzevičienė savo ateitį sieja su Lietuva ir neatmeta, kad kada nors norėtų apsigyventi Zarasų krašte. Jos teigimu, regiono stiprybė yra gamta, gyvenimo tempas ir bendruomeniškumas, o nuosekliai telkiant diasporą galima sukurti tvirtesnį ryšį tarp išvykusiųjų ir vietos žmonių.

  • Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Į Zarasų rajono savivaldybės iniciatyvą telkti užsienyje gyvenančius kraštiečius įsitraukia į Lietuvą sugrįžęs Laurynas R. Misevičius, daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis siekia, kad Zarasų vardą pasaulyje atstovautų aktyvūs žmonės, galintys ne tik pasakoti apie kraštą, bet ir padėti pritraukti idėjų, partnerių bei iniciatyvų.

    Laurynas R. Misevičius į JAV išvyko 1994 metais, jau turėdamas studijų ir darbo patirties finansų sektoriuje Lietuvoje. Kaip pasakoja pašnekovas, sprendimą lėmė noras tęsti mokslus, įgyti tarptautinės patirties ir savarankiškai kurti savo kelią, o ne vien ekonominės priežastys.

    „Mano gyvenimas visą laiką buvo veidu į Lietuvą. Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar gailiuosi, kad negrįžau dešimtmečiu anksčiau“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Sugrįžęs jis įsikūrė Druskininkuose ir sako iš naujo atradęs per tris dešimtmečius pasikeitusią šalį. Jo teigimu, didžiausi pokyčiai matomi gyvenimo kokybėje, paslaugų prieinamume, infrastruktūroje ir visuomenės atvirume, o tai, pasak pašnekovo, sustiprino įsitikinimą, kad sprendimas grįžti buvo teisingas.

    Gyvendamas už Atlanto jis aktyviai įsitraukė į diasporos veiklą, dirbo su lietuvių organizacijomis ir sporto iniciatyvomis, rašė spaudai, telkė bendruomenes. Ši patirtis, jo teigimu, padeda suprasti, kaip pasiekti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvius ir kaip ilgainiui keičiasi jų santykis su gimtine.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pirmuosius metus emigracijoje daugeliui svarbiausia įsitvirtinti, o bendruomeninei veiklai dažnai pritrūksta laiko. Vis dėlto vėliau ryšio su Lietuva poreikis dažnai stiprėja, o įsitraukimą skatina lituanistinės mokyklos, kultūros renginiai, sporto klubai, taip pat šeimų noras perduoti kalbą ir tapatybę vaikams.

    Ryšį su Zarasų kraštu Laurynas R. Misevičius sieja su šeimos istorija ir Dusetomis, iš kurių kilusios jo artimosios. Jo teigimu, tai nėra vien formalus susidomėjimas regionu, o asmeninis ryšys, kuris natūraliai veda prie noro prisidėti prie krašto ateities.

    Aktyvesnis bendradarbiavimas su Zarasais, anot pašnekovo, prasidėjo po susitikimų su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginiuose. Tuomet, jo teigimu, pokalbiai apie diasporą peraugo į konkretesnę kryptį, kaip surasti po pasaulį pasklidusius zarasiškius ir pasiūlyti jiems aiškų būdą įsitraukti.

    Viena iš idėjų, kurią jis mini, yra simboliškai matoma erdvė Zarasuose, skirta pasaulio zarasiškiams ir jų paliekamam pėdsakui. Tokia vieta, pasak pašnekovo, galėtų tapti ne tik atminimo ženklu, bet ir susitikimų tašku sugrįžtantiems kraštiečiams, jų šeimoms bei vaikams.

    Kita kryptis yra atpažįstamas ženklas ar simbolis, kurį krašto ambasadoriai galėtų naudoti renginiuose ir susitikimuose. Pasak Lauryno R. Misevičiaus, tokie paprasti sprendimai dažnai sukuria natūralią progą pokalbiui, o kartais būtent trumpas kontaktas padeda užmegzti svarbų ryšį ar paskatina žmogų apsilankyti regione.

    „Uždavinys labai paprastas – kiekvienoje šalyje surasti po Zarasų ambasadorių“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Jo teigimu, garbės ambasadoriaus vardas turėtų reikšti ne vien titulą, o praktinę naudą: greitesnį ryšį su diaspora, galimus projektų partnerius, investicines ir kultūrines iniciatyvas, idėjų mainus. Pasak pašnekovo, pasaulio lietuvių tinklas apima dešimtis šalių, todėl ilgalaikis tikslas galėtų būti platus ir nuosekliai plečiamas ambasadorių ratas, kad Zarasų kraštas būtų matomas ir pasiekiamas tarptautinėje erdvėje.

    Laurynas R. Misevičius pabrėžia, kad vienas iš veiksmingų tiltų tarp skirtingų kartų ir skirtingų patirčių yra sportas. Jo vertinimu, sporto renginiai, žygiai ir aktyvaus poilsio iniciatyvos Zarasų krašte galėtų padėti įtraukti ir tuos, kurie lietuviškai kalba ne taip tvirtai, bet nori jaustis bendruomenės dalimi ir turėti ryšį su šaknimis.

    Pasak pašnekovo, svarbiausia yra aktyvūs žmonės, kurie savo aplinkoje gebėtų ne tik pasakoti apie Zarasus, bet ir imtis konkrečių darbų. Jo teigimu, net vienas pokalbis, viena pažintis ar viena idėja gali tapti pradžia projektui, vizitui ar grįžimui, o ilgainiui tai kuria ir stipresnę regiono bendruomenę.