Tag: Pasaulio miestų forumas

  • Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Holivudo aktorius Richardas Gere’as Baku vykusiame tryliktajame Pasaulio miestų forume dėmesį nukreipė ne į kiną, o į benamystės problemą ir būsto krizę. Forumo programoje pristatytas dokumentinis filmas apie gyvenimą gatvėje ir kelią atgal į stabilų būstą, o pats aktorius pabrėžė bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų agentūra UN-Habitat.

    Gere’as viešai remia Ispanijos organizaciją „HOGAR SÍ“, kuri dirba su benamystę patiriančiais žmonėmis ir taiko Housing First metodiką. Šis modelis remiasi principu, kad pirmas žingsnis iš krizės yra nuolatinis būstas, o tik po to sprendžiamos priklausomybių, sveikatos, įsidarbinimo ar socialinės integracijos problemos.

    „Mano motyvacija dirbti su „HOGAR SÍ“ kyla iš įsitikinimo, kad benamystė nėra neišvengiama: tai socialinė neteisybė, kurią galima išspręsti“, – sakė Richardas Gere’as.

    Aktorius teigia, kad su žmona Alejandra su „HOGAR SÍ“ bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį, o 2024 metais prisijungė prie organizacijos patikėtinių tarybos. Jo vertinimu, organizacija remiasi žmogaus teisėmis, orumu ir įrodymais grįstais sprendimais, todėl gali būti pavyzdžiu ir kitoms šalims.

    Pasak Gere’o, būstas yra vartai į kitas teises: be stabilios gyvenamosios vietos sudėtinga gauti sveikatos priežiūrą, tęsti mokslus ar išlaikyti darbą. Jis pabrėžė, kad kai žmogus lieka be namų, socialinės atskirties ciklas užsidaro taip, kad jį nutraukti tampa itin sunku.

    Pasaulio miestų forumo tema šiemet siejo būstą su saugiais ir atspariais miestais, o benamystė pristatyta kaip vienas ryškiausių šiuolaikinių miestų humanitarinių iššūkių. UN-Habitat renginyje akcentavo, kad įtrauki miestų politika turi apimti ir tuos, kurie dažniausiai lieka nematomi, o viešosios diskusijos apie būstą neturi apsiriboti vien statybų apimtimis ar kainomis.

    Gere’as tvirtino, kad Jungtinių Tautų platforma jam tapo natūraliu būdu kelti žmogaus teisių ir orumo temas globaliu mastu. Jo teigimu, tokie klausimai kaip benamystė ar miestų nelygybė reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo ir politinės valios, nes vien pavienės iniciatyvos negali pakeisti sisteminių priežasčių.

    Viena iš forumo diskusijų krypčių buvo tai, kad dideli miestai vienu metu kuria ir didžiausius socialinius iššūkius, ir pažangiausius sprendimus. Tokiose platformose kaip Pasaulio miestų forumas, pasak aktoriaus, susitinka politikos formuotojai, socialiniai partneriai ir ekspertai, todėl atsiranda galimybė perimti gerąsias praktikas ir greičiau pereiti nuo deklaracijų prie realių sprendimų.

    Aktorius taip pat priminė asmeninę patirtį filmavimo aikštelėje, kuri, jo žodžiais, padėjo kitaip pamatyti benamystę. Ruošdamasis vaidmeniui filme „Time Out of Mind“ jis kurį laiką vaikščiojo Niujorko gatvėmis nepastebėtas ir pajuto, ką reiškia aplinkinių abejingumas bei socialinis nematomumas.

    „Tąkart pirmą kartą aiškiai pajutau abejingumą, nematomumą ir izoliaciją. Tai mane stipriai paveikė“, – sakė Richardas Gere’as.

    Kalbėdamas apie ateitį, Gere’as teigė matantis realią galimybę mažinti benamystės mastą, jei valstybės atsisakys vien trumpalaikių, krizinėmis situacijomis paremtų sprendimų ir daugiau investuos į ilgalaikį būstą bei individualizuotą pagalbą. Jo manymu, Housing First idėja tampa vis svarbesnė Europos miestams, kurie vienu metu susiduria su brangstančiu būstu, socialinių paslaugų trūkumu ir augančia pažeidžiamų grupių rizika likti be namų.

    Gere’as pabrėžė, kad benamystės klausimas nėra vien atskirų regionų problema, o bendra tarptautinė atsakomybė. Jo žinutė Pasaulio miestų forumo dalyviams buvo aiški: tvarus miestas negali būti laikomas sėkmingu, jei dalis žmonių jame priversti gyventi gatvėje.

  • WUF13: Lotynų Amerikos lyderiai ieško naujų būsto finansavimo modelių ir atsparumo klimatui

    WUF13: Lotynų Amerikos lyderiai ieško naujų būsto finansavimo modelių ir atsparumo klimatui

    Pasaulio miestų forume WUF13 Baku Kolumbijos, Meksikos ir Ekvadoro delegacijos ragino keisti būsto finansavimo logiką, kad miestai galėtų augti tvariau ir būtų atsparesni klimato rizikoms. Pagrindinis akcentas – prieinamas būstas, kurio pasiūla regione vis labiau atsilieka nuo paklausos.

    Politikai ir miestų planuotojai įspėjo, kad tradicinis, daugiausia valstybės biudžetu paremtas modelis nebespėja su urbanizacijos tempu. Prie spaudimo prisideda didėjančios stichinių nelaimių rizikos, neformalių gyvenviečių plėtra ir ryškėjanti socialinė nelygybė.

    Nauja būsto finansavimo kryptis

    Kolumbijos būsto ministrė Aydeé Marsiglia Bello forume pabrėžė, kad viešosios investicijos išlieka būtinos, ypač siekiant apsaugoti pažeidžiamas bendruomenes. Tačiau, pasak jos, vien valdžios ištekliais dabartinės būsto krizės masto padengti neįmanoma.

    „Viešosios investicijos ir toliau atlieka esminį vaidmenį, ypač užtikrinant teisingumą ir apsaugant pažeidžiamas bendruomenes“, – sakė Aydeé Marsiglia Bello.

    Ministrė teigė, kad Kolumbija derina subsidijas, investicijas teritorijose ir tarptautinį bendradarbiavimą, o būsto plėtrą sieja su klimato prisitaikymo sprendimais. Toks požiūris leidžia projektus vertinti ne tik kaip statybą, bet ir kaip infrastruktūros, viešųjų erdvių bei socialinės integracijos paketą.

    Miestams reikia kapitalo ir taisyklių

    Buvęs Kito meras Mauricio Rodas akcentavo, kad finansų architektūra vis dar orientuota į nacionalines vyriausybes, nors pasaulis sparčiai urbanizuojasi. Jo teigimu, miestams reikia lengviau pasiekiamo ilgalaikio kapitalo, kad jie galėtų finansuoti prieinamo būsto ir prisitaikymo prie klimato projektus.

    „Miestuose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, o netrukus jų bus arti 70 proc. Miestai sukuria apie 80 proc. pasaulio BVP, bet taip pat generuoja daugiau nei 70 proc. CO2 emisijų“, – sakė Mauricio Rodas.

    Pasak jo, savivaldybės dažnai susiduria su sunkumais pritraukdamos lėšas dėl riboto kreditingumo, trumpų politinių ciklų ir nepakankamai aiškių taisyklių investuotojams. Šią problemą forume įvardijo ir Kolumbijos atstovai, pabrėžę fiskalinių ribų bei ilgalaikio finansavimo stoką pažeidžiamose teritorijose.

    Privatus kapitalas ir įperkamumas

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip į prieinamo būsto segmentą pritraukti institucinį kapitalą nepakenkiant socialinėms garantijoms. Forumo dalyviai kartojo, kad be stabilesnės reguliavimo aplinkos ir aiškesnio rizikų valdymo mechanizmo privačios investicijos į ilgus projektus bus ribotos.

    „Privatus kapitalas yra būtinas, kad būtų galima išplėsti atsparią infrastruktūrą, tvarią miestų plėtrą ir būsto sprendimus, pritaikytus klimato kaitai“, – sakė Aydeé Marsiglia Bello.

    Pasak jos, valdžios institucijos turi mažinti neapibrėžtumą: gerinti teritorijų planavimą, stiprinti taisykles ir kurti aiškesnius saugiklius, kurie vienu metu apsaugotų gyventojus ir leistų investuotojams prognozuoti grąžą. Kitaip tariant, tikslas – suderinti įperkamumą su finansiniu tvarumu.

    Meksikas rengiasi 2030 metams

    Meksiko merė Clara Brugada forume teigė, kad diskusijos Baku padeda formuoti tolesnę pasaulinę miestų darbotvarkę iki 2030 metų tikslų. Ji patvirtino, kad kitas Pasaulio miestų forumas vyks Meksike, o tai miestui suteiks papildomo politinio ir ekspertinio dėmesio.

    Brugada sakė, kad Meksikas didina viešąsias investicijas į būstą, siekdamas spręsti tiek būsto trūkumą, tiek prastėjančias gyvenimo sąlygas. Pasak jos, pradėjus kadenciją būsto biudžetas buvo padidintas dvigubai ir įvardytas vienu svarbiausių prioritetų.

    Merė taip pat perspėjo apie gentrifikacijos poveikį, kai mažesnes pajamas gaunantys gyventojai stumiami iš centrinių rajonų. Miestas ruošia teisėkūros sprendimus dėl teisingesnės nuomos ir plečia socialinio būsto bei nuomininkų apsaugos programas, o iki 2030 metų numato 200 000 būsto priemonių paketą.

    WUF13 žinutė buvo aiški: Lotynų Amerika miestus mato ne vien kaip ekonomikos variklius, bet ir kaip vietą, kur išbandomi nauji būsto finansavimo modeliai. Jei jie pasiteisins, tai gali daryti įtaką platesnei tarptautinei politikai, kaip spręsti įperkamumo ir atsparumo klimatui uždavinius sparčiai augančiuose miestuose.

  • JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulio miestų forume Baku perspėjo, kad būsto krizė nebėra vien skurdesnių regionų problema. Jo teigimu, su įperkamumo ir benamystės augimu susiduria tiek sparčiai augantys miestai besivystančiose valstybėse, tiek turtingos ekonomikos, kur nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos.

    Pasak JT vadovo, krizė paliečia beveik 3 milijardus žmonių, o jos tempą didina platesnis ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Todėl, anot jo, vyriausybės turėtų būstą laikyti ne šalutine socialine tema, o vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi politikos ramsčių.

    Kodėl būstas tapo jautria tema?

    Guterresas būsto klausimą susiejo su kasdienėmis pasekmėmis žmonių gyvenimui ir priminė savo patirtį savanoriaujant skurdesniuose Lisabonos rajonuose. Jis pabrėžė, kad būstas tiesiogiai veikia sveikatą, vaikų ugdymą, galimybes darbo rinkoje ir ilgalaikes šeimų perspektyvas.

    Diskusijose Baku akcentuota, kad problemą gilina keli susikertantys veiksniai: brangus skolinimasis, ribota pasiūla miestuose, statybų sąnaudų augimas ir investicinio būsto plėtra. Dėl to daliai gyventojų net ir dirbant pilnu etatu būstas tampa sunkiai įperkamas, o socialinės atskirties rizika didėja.

    Ne tik statyti daugiau

    JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock forume teigė, kad nepakankamo būsto pasekmės jau seniai peržengė paprastą pastogės klausimą. Jos žodžiais, be saugaus būsto silpnėja sveikata, nutrūksta mokymasis, didėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams ir nelaimėms.

    Ji priminė, kad daugiau nei 1,1 milijardo žmonių gyvena neformaliose gyvenvietėse, o daugiau nei 300 milijonų neturi nuolatinės pastogės. Baerbock pabrėžė, kad vien tik statybų apimčių didinimas nėra universalus atsakymas, jei būstas lieka neįperkamas arba miestuose trūksta infrastruktūros ir paslaugų.

    Forumo dalyviams akcentuota, jog reikalingas sistemiškas požiūris, jungiantis būstą su infrastruktūra, bazinėmis paslaugomis, klimato atsparumu, finansavimu ir įtraukiu planavimu. Tokia kryptis reiškia, kad sprendimai turi apimti ir nuomos rinkos reguliavimo priemones, ir socialinio būsto plėtrą, ir ilgalaikį miestų planavimą.

    Baku pavyzdys ir forumo mastas

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pristatė šalies sostinės urbanistinės transformacijos pavyzdžius, tarp jų ir buvusios pramoninės, nafta užterštos teritorijos perplanavimą į mišrios paskirties rajoną White City. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius 20 metų Baku įrengta daugiau nei 100 parkų, skverų ir sodų.

    Forume užregistruota daugiau nei 40 000 dalyvių iš 182 šalių, todėl ši Pasaulio miestų forumo laida įvardyta kaip viena gausiausių per visą renginio istoriją. Azerbaidžano nacionalinis koordinatorius Anaras Guliyevas pabrėžė, kad pirmą kartą surengta atskira valstybių vadovų lygio sesija.

    Renginyje taip pat vyko Urban Expo, subūrusi daugiau nei 200 organizacijų iš 66 šalių, kurios pristatė sprendimus būsto, transporto, energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Pasaulio miestų forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos.

    „Nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo būsto krizės – nuo sparčiai augančių miestų besivystančiame pasaulyje iki pažangių ekonomikų, kur nuoma brangsta, o benamystė didėja“, – sakė António Guterresas.

    „Be saugaus būsto nyksta sveikata, sutrinka mokymasis, gilėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams“, – sakė Annalena Baerbock.