CP v2

Tag: Pasaulio paveldas

  • UNESCO sąrašas išsiplėtė: Olimpo kalnas ir Normandijos D dienos paplūdimiai gavo statusą

    UNESCO sąrašas išsiplėtė: Olimpo kalnas ir Normandijos D dienos paplūdimiai gavo statusą

    UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas papildytas naujais objektais Europoje ir Azijoje: į jį įtrauktas Graikijos Olimpo kalnas bei penki Normandijos D dienos išsilaipinimo paplūdimiai. Sprendimai priimti Pasaulio paveldo komiteto 48-ojoje sesijoje Pietų Korėjoje, Busane.

    Olimpo kalnas UNESCO įvertintas kaip išskirtinės visuotinės vertės vietovė, turinti ir gamtinę, ir kultūrinę reikšmę. Graikijos institucijos pabrėžė, kad šis statusas sustiprina apsaugos režimą ir tarptautinį įsipareigojimą išsaugoti platesnę Olimpo teritoriją.

    „Nuo šiandien mitinis Olimpas tampa kalnu visai žmonijai, kurį privalome saugoti amžiams“, – sakė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.

    Olimpas yra aukščiausias Graikijos kalnas, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Be mitologinės reikšmės, susijusios su Dzeusu ir dvylika olimpinių dievų, regionas išsiskiria biologine įvairove bei saugomomis buveinėmis, todėl UNESCO sprendimas turi ir praktinę gamtosaugos dimensiją.

    Kodėl įvertinti D dienos paplūdimiai?

    Į UNESCO sąrašą įtraukti penki paplūdimiai, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metu vyko sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje. Ši vieta laikoma vienu svarbiausių Europos išlaisvinimo kampanijos simbolių, o jos kraštovaizdyje iki šiol išlikę karo pėdsakai.

    Paraiškas vertinanti Tarptautinė paminklų ir istorinių vietovių taryba nurodė, kad teritorijoje matomos Vokietijos įtvirtinimų liekanos, bombardavimo žymės ir nuskendę laivai. Tai – materialūs įrodymai įvykio, kuris, vertintojų teigimu, prisidėjo prie laisvės sugrįžimo ir ilgalaikės taikos Europoje.

    Japonija ir Pietų Sudanas – kiti papildymai

    Tos pačios sesijos metu UNESCO pripažino ir senąsias Japonijos sostines Asuką bei Fudživiarą. Šios vietovės svarbios kaip ankstyvosios Japonijos valstybingumo ir urbanistikos raidos liudijimai, siejami su istorinių sostinių formavimusi.

    Į sąrašą taip pat įtraukta Boma-Badingilo teritorija Pietų Sudane, siejama su viena didžiausių sausumos žinduolių migracijų pasaulyje. Šis sprendimas išryškina UNESCO kryptį daugiau dėmesio skirti ne tik pavieniams objektams, bet ir didelio masto gamtiniams procesams, kuriems būtina ilgalaikė apsauga.

    UNESCO Pasaulio paveldo statusas paprastai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, griežtesnius apsaugos įsipareigojimus ir dažnai augantį lankytojų srautą. Dėl to šalims tenka užduotis suderinti turizmą, vietos bendruomenių interesus ir paveldo išsaugojimą.

  • Baku senamiestis keičiasi akyse: UNESCO saugoma teritorija rado būdą išlikti gyva

    Baku senamiestis keičiasi akyse: UNESCO saugoma teritorija rado būdą išlikti gyva

    Istorinis Baku branduolys

    Ičerišeheras, vadinamas Baku senamiesčiu, šimtmečius buvo miesto istorinis centras, kurio raidą formavo prekyba, amatai, religija ir kasdienis bendruomenės gyvenimas. Siauros gatvelės, kiemai ir gynybinės sienos iki šiol liudija skirtingų epochų įtaką Kaukazo regione.

    Ši teritorija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, todėl bet kokie pokyčiai čia vertinami per išsaugojimo prizmę. Senamiestis laikomas ne tik architektūriniu objektu, bet ir gyvu urbanistiniu audiniu, kuriame svarbūs tiek pastatai, tiek jų funkcijos.

    Kaip paveldas pritaikomas šiandien

    Pastaraisiais metais Ičerišeheras ieško balanso tarp autentiškumo ir šiuolaikinių poreikių, kai didėja turizmo srautai, auga paslaugų sektorius ir keičiasi gyventojų lūkesčiai. Vienas pagrindinių principų yra istorinių pastatų restauravimas ir jų pritaikymas šiuolaikiniam naudojimui, siekiant ne tik išsaugoti fasadus, bet ir užtikrinti, kad erdvės neliktų tuščios.

    Praktikoje tai reiškia atnaujinamus inžinerinius tinklus, gerinamas pastatų energinis efektyvumas, stiprinamas konstrukcijų saugumas ir reguliuojamas komercinių veiklų intensyvumas. Tokie sprendimai leidžia senamiesčiui išlikti patraukliam lankytojams, bet kartu mažina riziką, kad jis taps vien turistine dekoracija.

    „Mūsų tikslas yra išsaugoti vietos tapatybę, bet sudaryti sąlygas žmonėms čia gyventi ir dirbti šiandien“, – sakė už senamiesčio valdymą atsakingi specialistai.

    Didžiausi iššūkiai ir tendencijos

    UNESCO statusas įpareigoja turėti aiškią apsaugos ir valdymo sistemą, kuri apima restauravimo standartus, srautų kontrolę ir vizualinio vientisumo apsaugą. Tokiose teritorijose viena dažniausių rizikų yra per didelė komercializacija, kai vietiniai gyventojai išstumiami, o kasdienė infrastruktūra pritaikoma tik turistams.

    Todėl vis dažniau akcentuojama tvari urbanistinė priežiūra, kai planuojama ne vien pavienių objektų restauracija, bet ir ilgalaikė viešųjų erdvių kokybė, triukšmo bei transporto poveikio mažinimas, kultūrinio turinio stiprinimas. Ičerišehero atvejis rodo, kad istorija ir inovacijos gali veikti kartu, jei sprendimai remiasi aiškiomis taisyklėmis ir bendruomenės poreikiais.

  • Normandijos D dienos paplūdimių įrašymas į UNESCO: sprendimas artėja, statymuose ir paveldas, ir turizmas

    Normandijos D dienos paplūdimių įrašymas į UNESCO: sprendimas artėja, statymuose ir paveldas, ir turizmas

    Normandijos D dienos išsilaipinimo paplūdimių kandidatūra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą pasiekė lemiamą etapą. Sprendimo tikimasi priimti liepos 24–27 dienomis, UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 48-ojoje sesijoje Busane, Pietų Korėjoje.

    Jei paraiška bus patvirtinta, šie paplūdimiai prisijungs prie 54 Prancūzijos objektų, jau įrašytų į UNESCO sąrašą. Toks statusas suteikiamas vietoms, laikomoms turinčiomis išskirtinę visuotinę vertę, o valstybei reiškia įsipareigojimą užtikrinti jų apsaugą.

    Paraiškoje apimami penki istoriniai 1944 metų birželio 6 dienos sąjungininkų išsilaipinimo paplūdimiai: Utah, Omaha, Gold, Juno ir Sword. Taip pat įtraukiami simboliniai taškai, tokie kaip Pointe du Hoc, vokiečių baterija Longues-sur-Mer, Arromanches dirbtinis uostas, karių kapinės ir memorialai.

    1944 metų birželio 6 dieną Normandijos pakrantėje išsilaipino daugiau kaip 150 000 sąjungininkų karių, daugiausia amerikiečių, britų ir kanadiečių. Tai buvo didžiausia amfibinė operacija istorijoje, o vien tą dieną žuvo per 4 000 karių, tačiau puolimas tapo lūžio tašku Europos išlaisvinimo kelyje.

    Normandijos regiono tarybos prezidentas Hervé Morin, šią iniciatyvą palaikantis nuo 2008 metų, pabrėžia, kad UNESCO pripažinimas pirmiausia būtų moralinė padėka tiems, kurie kovojo prieš nacizmą. Vis dėlto sprendimas būtų reikšmingas ne tik atminčiai, bet ir regiono ekonomikai.

    D dienos vietovės jau dabar pritraukia apie 1,8 mln. lankytojų per metus, daugiau nei trečdalis jų atvyksta iš užsienio, ypač iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos. Regiono turizmo institucijos skaičiuoja, kad 2022 metais šis srautas sukūrė apie 700 mln. eurų ekonominės naudos ir padėjo išlaikyti daugiau kaip 8 400 tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų.

    Hervé Morin vertinimu, UNESCO statusas galėtų padidinti turistų skaičių maždaug 15 proc. Tačiau muziejų ir atminties vietų vadovai atkreipia dėmesį, kad pats įrašymas automatiškai nereiškia papildomo finansavimo, todėl reali apsauga priklausys nuo nacionalinių ir vietos sprendimų.

    Pažeidžiamas paveldas prie jūros

    Vienas svarbiausių argumentų, kodėl statusas laikomas būtinu, yra spartėjantis pakrantės erozijos ir klimato kaitos poveikis. Dalis Atlanto sienos bunkerių, laivų nuolaužų bei kitų karo pėdsakų nyksta dėl jūros lygio kilimo ir ardomosios bangų energijos.

    Longues-sur-Mer vietovėje buvęs vokiečių baterijos stebėjimo postas nuo 2025 metų uždarytas lankytojams dėl skardžio griūties rizikos. Ši baterija, įrengta tarp Omaha ir Gold paplūdimių, buvo Atlanto sienos dalis ir turėjo apšaudyti sąjungininkų laivus, artėjusius prie krantų.

    Nepaisant intensyvių sąjungininkų bombardavimų, įtvirtinimai veikė iki 1944 metų birželio 7 dienos paryčių, kai įgula pasidavė Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei. Tokie konkretūs objektai šiandien tampa ir istorijos liudijimu, ir fiziniu iššūkiu saugotojams.

    Kas keistųsi gavus statusą?

    UNESCO įrašymas dažnai didina vietovės tarptautinį matomumą ir padeda sutelkti politinį dėmesį apsaugai, tačiau kartu gali kelti ir papildomų iššūkių. Didesni lankytojų srautai reiškia spaudimą infrastruktūrai, poreikį subalansuoti gamtosaugą, vietos bendruomenių interesus ir pagarbų atminimo turizmą.

    Vietos atminties institucijos pabrėžia, kad, nykstant daliai fizinių liekanų, svarbų vaidmenį įgauna skaitmeninimas ir virtualios rekonstrukcijos. Tokie sprendimai leistų išsaugoti istorijos pasakojimą net tuomet, kai kai kurie autentiški objektai dėl gamtinių procesų negrįžtamai sunyks.

    Jeigu artimiausiomis dienomis komitetas pritars paraiškai, Normandijos paplūdimiai taptų ne tik pasauliniu Antrojo pasaulinio karo atminimo simboliu, bet ir vieta, kurios išsaugojimas būtų pripažintas visos žmonijos rūpesčiu. Galutinis sprendimas parodys, ar UNESCO sutiks šiai istorinei pakrantei suteikti aukščiausią tarptautinį paveldo statusą.

  • Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Paraiška bus svarstoma Seule

    Graikija siekia, kad Olimpo kalnas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip mišrus objektas, turintis ir gamtinę, ir kultūrinę vertę. Galutinis svarstymas numatytas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, kuri vyks Seule liepos 19–29 dienomis.

    Sprendimas būtų reikšmingas ne tik simboliškai: Olimpas laikomas viena ryškiausių vietų, kur susipina senovės graikų mitologija, istorinis palikimas ir išskirtinė gamta. UNESCO statusas dažnai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, bet kartu ir griežtesnius apsaugos įsipareigojimus.

    Kodėl Olimpas laikomas išskirtiniu

    Olimpo kalnas yra aukščiausias Graikijoje, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Ši vietovė šimtmečius apipinta tradicija, kad čia gyveno Dzeusas ir dvylika senovės dievų, todėl kultūrinis svoris seniai peržengė regiono ribas.

    Tačiau paraiška remiasi ne vien legendomis: kalno masyvas pasižymi turtingomis ekosistemomis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei saugomomis buveinėmis. UNESCO mišraus objekto statusas taikomas tik ten, kur vienoje teritorijoje aiškiai pagrindžiamos ir gamtinės, ir kultūrinės išskirtinės visuotinės vertės.

    Ilgas kelias nuo 2014 metų

    Graikija Olimpo kalno kandidatūrą UNESCO pateikė dar 2014 metais, tačiau procesas užtruko, nes vertintojai paprašė papildomos informacijos. UNESCO patariamosios institucijos IUCN ir ICOMOS nurodė, kad reikia tvirčiau pagrįsti tarptautinę geologinių ypatybių, biologinės įvairovės ir ekologinių procesų svarbą.

    Taip pat akcentuota, kad kultūrinė vertė turėtų būti apibrėžta dar aiškiau, svarstant galimybę į paraišką įtraukti ir Diono archeologinę vietovę, esančią Olimpo papėdėje. Tokie papildymai dažnai padeda kandidatūrai, nes UNESCO vertina ne vien pavienį objektą, o jo ryšį su platesniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Vietos bendruomenės viltys ir atsakomybės

    Dio-Olimpo savivaldybės meras Evangelos Geroliolios pabrėžia, kad vietiniams Olimpas yra kasdienybė ir tapatybės dalis. Pasak jo, tarptautinis pripažinimas reikštų ne vien prestižą, bet ir didesnę pareigą saugoti aplinką.

    „Olimpo kalnas yra mūsų gyvenimas. Tai vieta, kur užaugome, kurią matome kasdien, ir kartu vieta, nešanti mitą, istoriją, biologinę įvairovę, unikalų grožį bei didžiulę kultūrinę reikšmę“, – sakė Evangelos Geroliolios.

    Jo teigimu, UNESCO sprendimas būtų svarbus visam pasauliui, o ne tik regionui, nes kalbama apie vietą, kuri turi universalų simbolinį krūvį. Vis dėlto toks statusas praktiškai dažnai reiškia aiškesnes teritorijos valdymo taisykles ir didesnį dėmesį turizmo srautų kontrolei.

    Turizmas gali augti, bet kyla ribų klausimas

    Kalnų žygeivis ir Litohoro alpinizmo klubo vadovas Babis Marinidis atkreipia dėmesį, kad UNESCO vardas gali dar labiau padidinti lankytojų skaičių. Kartu tai iškelia klausimą, kiek žmonių gali atlaikyti jautri ekosistema, ypač kai jau dabar pasitaiko apsaugos režimo pažeidimų.

    „Klausimas yra, kiek žmonių šis kalnas ir ši ekosistema gali išlaikyti“, – sakė Babis Marinidis.

    Olimpas kasmet pritraukia tūkstančius žygeivių ir alpinistų, tačiau staigūs orų pokyčiai, sudėtingas reljefas ir reiklūs maršrutai verčia šią vietą valdyti atsargiai. Vietos verslai tikisi, kad UNESCO statusas sustiprintų regiono patrauklumą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia išliktų gamtos ir paveldo apsauga.

    Litohoro viešbučio savininkė Stavroula Vourou sako, kad miestelio ryšys su Olimpu nėra naujas atradimas, o ilgalaikis pagrindas vietos gyvenimui. Galutinis UNESCO sprendimas laukiama su dideliu susidomėjimu, nes jis galėtų įtvirtinti Olimpo kalno, kaip išskirtinės pasaulinės vertės vietos, statusą.