Tag: Pasaulio prekybos centras

  • 2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    Niujorko uosto danguje sutemus surengtas išskirtinis dronų pasirodymas, kuriame šviesos taškai suformavo dviejų Pasaulio prekybos centro (WTC) bokštų kontūrus. Instaliacija „2,977 Lights Over New York Harbor“ priminė tragediją, sukrėtusią pasaulį 2001 metais.

    Organizatoriai pabrėžė, kad 2 977 šviesos simbolizavo po vieną žmogų, žuvusį per išpuolius Niujorke. Būtent toks skaičius dažniausiai nurodomas kaip 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų aukų skaičius, neskaičiuojant vėliau dėl sveikatos komplikacijų mirusių gelbėtojų.

    Pasirodymas vyko rugsėjo 10 dieną, išvakarėse prieš oficialius 2001 metų rugsėjo 11-osios minėjimus. Projektą rengė dizaino studija „Drift“, kartu dirbo architektas Shigeru Ban, prisidėjo ir architektas Dean Maltz.

    Dronai bokštų siluetus atkūrė architektūriniu masteliu: šviesos pirmiausia pakilo virš uosto, o vėliau pamažu susirikiavo į atpažįstamas formas. Instaliacija buvo įžiebta du kartus, kiekvieną kartą po maždaug 15 minučių, o po to dronai grįžo į nusileidimo vietas.

    Projekto autoriai teigė, kad idėja buvo derinta su aukų artimaisiais, išgyvenusiaisiais ir gelbėtojais, kad forma ir tonas išliktų pagarbus. Instaliacija sąmoningai priminė kasmetinį „Tribute in Light“ renginį, kai į dangų virš buvusių bokštų vietos nukreipiami du galingi šviesos spinduliai.

    „Negalėjome įsivaizduoti prasmingesnio technologijų panaudojimo. Dabar, labiau nei bet kada, svarbu kurti geresnę ateitį pasitelkiant mūsų laikų įrankius taip, kad praeitis nebūtų pamiršta“, – sakė „Drift“ atstovai.

    Kūrėjai pasitelkė ne tik WTC kontūrus: formuojant bokštus dronai trumpam sudarė spiralinę struktūrą, siejamą su kadaise svarstyta, bet neįgyvendinta World Cultural Centre koncepcija. Taip instaliacija įgijo ir platesnį architektūrinį bei kultūrinį sluoksnį.

    Prie projekto prisidėjusi buvusi Niujorko ugniagesių gelbėjimo tarnybos narė ir menininkė Brenda Berkman akcentavo meno vaidmenį perduodant istorinę atmintį. Jos teigimu, tokie darbai padeda naujoms kartoms ne tik sužinoti faktus, bet ir pajusti įvykių mastą.

    Tokio tipo dronų pasirodymai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip alternatyva fejerverkams, nes leidžia tiksliai valdyti vaizdą ir kurti sudėtingas formas. Tačiau šį kartą technologinis įspūdis buvo tik priemonė, o pagrindinis tikslas liko vienas – priminti apie 2 977 žmones, kurių gyvybes nusinešė 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliai.

  • „The Survivor“ atskleidžia 9/11 apgaulę: kaip ispanė šešerius metus apsimetė Pasaulio prekybos centro auka

    „The Survivor“ atskleidžia 9/11 apgaulę: kaip ispanė šešerius metus apsimetė Pasaulio prekybos centro auka

    Kaip gimė „Tania Head“

    Katalonė Alicia Esteve ilgus metus prisistatė kaip Tania Head – esą ji per 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolius išgyveno Pasaulio prekybos centro Pietinio bokšto 78-ajame aukšte. Ji pasakojo apie dramatišką pabėgimą, tariamai žuvusį sužadėtinį ir net neva gautą mirštančio vyro vestuvinį žiedą.

    Ši istorija padėjo jai pelnyti žmonių pasitikėjimą ir autoritetą. Moteris tapo Pasaulio prekybos centro išgyvenusiųjų asociacijos veidu ir vadove, dalyvavo renginiuose bei susitiko su tuometiniu Niujorko meru Rudy Giuliani.

    Kas buvo netiesa

    Vėliau paaiškėjo, kad Tania Head tapatybė buvo išgalvota: moteris iš tikrųjų buvo Alicia Esteve iš Barselonos. Išpuolių dieną ji, kaip teigiama, studijavo mieste ir niekada nebuvo nei dvyniuose bokštuose, nei apskritai Pasaulio prekybos centre.

    Vienas svarbiausių jos pasakojimo elementų buvo tariamas sužadėtinis Davidas, neva žuvęs Šiauriniame bokšte. Tačiau viešai skelbta informacija rodo, kad šio ryšio nepatvirtino nei žuvusiojo artimieji, nei organizacijos, su kuriomis jis buvo siejamas jos pasakojime.

    „Dokumentinis filmas bando suprasti ne tik, kaip buvo sukurta netikra tapatybė, bet ir kodėl tiek daug žmonių ją priėmė kaip tikrą“, – teigiama kūrėjų pristatyme.

    Kodėl apgaulė laikėsi taip ilgai

    Apgaulė išsilaikė iki 2007 metų, kai „The New York Times“ žurnalistai David W. Dunlap ir Serge F. Kovaleski, tikrindami neatitikimus, paviešino, kad istorija nesutampa su faktais. Po publikacijos išgyvenusiųjų bendruomenėse ėmė plisti kalbos apie galimą moters savižudybę, tačiau šis teiginys taip ir nebuvo patvirtintas.

    Naujas dokumentinis filmas „The Survivor“ grįžta prie šios bylos ir kelia klausimą, kaip šešerius metus galėjo veikti tokia kruopščiai sukonstruota fikcija. Kūrėjai rodo, kad emocingas, detalių kupinas pasakojimas kartais įtikina labiau nei santūresni, tikri liudijimai, ypač kai visuomenė ieško aiškaus, lengvai suprantamo herojaus ar aukos portreto.

    Filmo režisierius Kike Maíllo, žinomas dėl ankstesnių darbų kine ir dokumentikoje, pasitelkia atkuriamuosius epizodus bei archyvinius šaltinius. Kadangi Alicia Esteve atsisakė dalyvauti, pasakojimas rekonstruojamas remiantis rašytiniais dokumentais ir įrašais, susijusiais su terapija, o įvairūs liudytojai pateikia nevienodas jos asmenybės interpretacijas.

    Kūrėjai taip pat kalbina žmones, kurie moterį pažinojo asociacijoje, bei specialistus, tarp jų ir psichologą, kuris ją ilgą laiką laikė išpuolių auka. Dokumentikoje keliama platesnė tema apie kolektyvinį patiklumą, institucijų bei bendruomenių spragas tikrinant faktus ir apie tai, kaip traumos istorijos gali tapti socialiniu kapitalu.

    „The Survivor“ yra 88 minučių trukmės dokumentinis filmas, kurį nuo rugsėjo 11 dienos galima žiūrėti Ispanijos transliavimo platformoje „Filmin“.