CP v2

Tag: Pasaulio prekybos organizacija

  • Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzijoje įsigaliojo vadinamasis kovos su itin greitąja mada įstatymas, kuriuo siekiama pažaboti masinę pigių drabužių prekybą ir jos poveikį aplinkai. Kinijos valdžia pareiškė, kad priemonės faktiškai nutaikytos į Azijos elektroninės prekybos platformas, tokias kaip „Shein“ ir „Temu“, todėl esą yra diskriminacinės.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijai pavaldžios Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas tokius kaltinimus atmetė. Pasak jo, įstatymas skirtas vartotojų apsaugai ir aplinkosaugai, o ne konkrečios šalies ar įmonių baudimui.

    „Mums visiems, įskaitant Kiniją, naudingi ramūs ir civilizuoti prekybiniai santykiai su Prancūzija ir Europos Sąjunga“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling paragino Prancūziją sustabdyti įstatymo taikymą ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones. Ji teigė, kad Prancūzijai tęsiant šią politiką, Kinija gins „teisėtas Kinijos įmonių teises ir interesus“.

    Įstatymas numato mokesčius tam tikriems drabužiams, o ilgainiui mokestis gali priartėti prie 20 eurų už vieną gaminį. Priemonė sukurta kaip finansinis stabdis ypač intensyviai gamybai ir itin trumpam drabužių naudojimo ciklui, kuris didina atliekų kiekius ir taršą.

    Kaip bus sprendžiama, kas laikoma itin greitąja mada?

    Pagal naują tvarką, itin greitosios mados statusas bus nustatomas pagal du kriterijų blokus: į rinką pateikiamų drabužių apimtį ir remonto kainos santykį su pirkimo kaina. Kuo prasčiau gaminys įvertinamas pagal šiuos rodiklius, tuo didesnis mokestis jam gali būti taikomas.

    Prancūzijos pusė pabrėžia, kad taisyklės formaliai taikomos visiems rinkos dalyviams pagal jų veiklos modelį, o ne pagal kilmės šalį. Vis dėlto Kinija tvirtina, kad praktinis poveikis pirmiausia palies itin didelius pigių drabužių srautus generuojančias platformas.

    „Jeigu Kinija turi techninių pastabų dėl šio įstatymo, ji turi teisę kelti klausimą Pasaulio prekybos organizacijoje“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Europos Komisijos klausimai ir platesnis prekybos kontekstas

    Europos Komisija anksčiau buvo išreiškusi abejonių, ar kai kurios įstatymo nuostatos dera su Europos Sąjungos teise, ypač dėl reklamos ribojimų. Įstatymas apima draudimą reklamuoti greitosios mados prekių ženklus, įskaitant influencerų rinkodarą, todėl Prancūzija turėjo koreguoti tekstą ir atsakyti į suderinamumo klausimus.

    Prancūzijos atstovas teigia, kad pakeitimai sustiprino teisės akto pagrįstumą, nors dalis klausimų, pasak jo, dar gali būti diskutuojami. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja parlamento suverenumą ir įstatymo priėmimo teisėtumą.

    Įtampa dėl mados sektoriaus reguliavimo vyksta platesniame Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinių ginčų fone. Pastaraisiais metais Pekinas jau taikė priemones prieš europinius produktus, o Prancūzijos verslo interesai, įskaitant konjako gamintojus, anksčiau buvo atsidūrę panašių muitinių ir antidempingo veiksmų epicentre.

    Šiame kontekste Prancūzijos sprendimas tampa dar vienu testu, kiek griežtai Europos valstybės ryšis reguliuoti pasaulinių platformų verslo modelius, o Kinija gali bandyti ginčyti šias priemones tarptautinės prekybos taisyklių rėmuose.

    Tuo pat metu „Shein“ toliau siekia įsitvirtinti pasaulinėse kapitalo rinkose: bendrovė šią savaitę startavo Honkongo biržoje, o anksčiau planuoti žingsniai Niujorke ir Londone buvo strigę dėl išaugusio reguliuotojų ir politikų dėmesio. Bendrovė taip pat yra perkėlusi pagrindinę būstinę į Singapūrą, siekdama mažinti su Kinijos kilme siejamą riziką.

  • Kinija spaudžia Prancūziją atsisakyti įstatymo prieš „Shein“ ir „Temu“: grasina atsaku

    Kinija spaudžia Prancūziją atsisakyti įstatymo prieš „Shein“ ir „Temu“: grasina atsaku

    Kas įsigaliojo Prancūzijoje

    Kinija paragino Prancūziją nedelsiant stabdyti naują įstatymą, nukreiptą prieš ypač greitos mados verslo modelį. Pekinas šį reguliavimą vadina diskriminaciniu ir perspėja apie galimus atsakomųjų priemonių žingsnius.

    Prancūzijos priemonės taikomos platformoms, kurios į rinką nuolat pateikia itin daug naujų prekių ir skatina vartojimą, o ne taisymą ar ilgesnį naudojimą. Tarp minimų žaidėjų yra „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“.

    Kaip bus apmokestinama

    Įstatymas numato didesnį gamintojų įnašą už tam tikras prekių grupes, parduodamas itin greitos mados modeliu. Nuo 2026 metų mokestis už vienetą sieks nuo 0,25 iki 12 eurų, o nuo 2030 metų viršutinė riba didės iki 20 eurų.

    Mokestis formaliai taikomas gamintojams, tačiau rinkoje dažnai tokios sąnaudos bent iš dalies perkeliamos pirkėjams per kainą. Galutinis poveikis priklausys nuo platformų kainodaros ir tiekimo grandinių sprendimų.

    „Kinija ragina Prancūziją nedelsiant sustabdyti anti itin greitos mados įstatymo įgyvendinimą“, – sakė Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling.

    Kodėl Pekinas piktinasi

    Kinijos pozicija grindžiama teiginiu, kad aplinkosaugos ir tvarumo kriterijai esą naudojami kaip prekybos ribojimo priemonė, taikant dvigubus standartus. Pekinas taip pat užsimena, kad reguliavimas gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos nediskriminavimo principams.

    Kinija nurodo, jog, Prancūzijai nekeičiant kurso, gali būti imtasi priemonių „gynybai“ ir Kinijos įmonių interesams apsaugoti. Kokios konkrečiai priemonės būtų svarstomos, viešai neįvardijama.

    „Jei Prancūzija vis tiek tęs, Kinija imsis būtinų priemonių ginti teisėtus Kinijos įmonių interesus“, – sakė Huang Ling.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Prancūzijos žingsnis atspindi augančią Europos politikos kryptį griežčiau vertinti greitos mados poveikį aplinkai, atliekų kiekiui ir vartojimo skatinimui. Tekstilės sektorius ES yra tarp reikšmingų taršos ir atliekų šaltinių, todėl valstybės ieško finansinių ir reguliacinių svertų keisti rinkos elgseną.

    Šiame fone didėja įtampa su Kinija ir dėl e. prekybos srautų, ir dėl sąžiningos konkurencijos klausimų, kai pigios prekės iš trečiųjų šalių spaudžia vietos gamintojus. Prancūzija pabrėžia ir siekį apsaugoti vietos aprangos pramonę nuo itin pigių importo prekių antplūdžio.

    Tuo pat metu tarptautinės platformos intensyviai prisitaiko prie skirtingų rinkų taisyklių, o reguliavimo griežtinimas gali paskatinti kainų kilimą, ilgesnius pristatymo terminus ar didesnį dėmesį prekių kokybei. Rinkai tai reikštų papildomą spaudimą pereiti nuo itin trumpo vartojimo ciklo prie ilgaamžiškumo.

    „Prancūzija turės prisiimti visas pasekmes, kurios kils dėl šio sprendimo“, – sakė Huang Ling.

  • Trumpas skelbia naują muitų puolimą: JAV tarifai paliečia 60 šalių, įskaitant Europos Sąjungą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują muitų politikos etapą, apimantį dešimtis prekybos partnerių. Administracija pranešė apie naujus tarifus maždaug 60 šalių importui, o tarp taikinių pateko ir Europos Sąjunga.

    Pagal viešai aptartą schemą daliai valstybių numatytas 10 proc. tarifas, kitoms – 12,5 proc., o Europos Sąjungos importui taip pat įvardytas 10 proc. tarifas. JAV argumentuoja, kad dalis šių priemonių susijusios su nepakankamu priverstinio darbo draudimų vykdymu tiekimo grandinėse.

    Kas nepatenka į tarifų taikymą

    Administracija kartu nurodė išimtis tam tikroms importo grupėms. Tarp jų minimi energijos ištekliai, tokie kaip nafta ir dujos, taip pat prekės, kurių JAV rinkoje esą neįmanoma užtikrinti pakankamais kiekiais.

    Tokios išimtys paprastai naudojamos siekiant sumažinti vidaus kainų šuolio riziką ir išvengti staigių sutrikimų pramonėje bei vartojime. Vis dėlto platesnis tarifų taikymas reiškia papildomą neapibrėžtumą įmonėms, kurios planuoja tiekimą ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Europos reakcija ir galimas ginčas

    Europos pusėje skamba kritika, kad dalis argumentų prieš ES yra nepagrįsti, o Bendrijos darbo teisės standartai yra aukšti. ES signalizuoja, kad sieks skubių paaiškinimų iš Vašingtono ir svarsto, ar priemonės gali prieštarauti tarptautinės prekybos taisyklėms.

    „Jei palygintume ES ir JAV darbo teisę, Europoje darbuotojų garantijos dažnai yra platesnės, todėl tokie kaltinimai atrodo menkai pagrįsti“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

    Teisinis fonas JAV ir politinė motyvacija

    Naujas sprendimų paketas pateikiamas po to, kai ankstesni plataus masto tarifai JAV susidūrė su teisiniais iššūkiais. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimai anksčiau sukėlė situaciją, kai dalį surinktų muitų reikėjo grąžinti, o tai didino spaudimą federaliniam biudžetui.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų komentaruose akcentuojama, kad administracija ieško teisiškai tvirtesnių instrumentų, galinčių išlikti ilgiau. Viena iš minimų krypčių – tarifų taikymas remiantis 1974 metų JAV Prekybos įstatymo 301 skirsniu, kuris praeityje buvo naudojamas sprendžiant prekybos ginčus ir laikomas stabilesniu teisiniu pagrindu.

    Ne mažiau svarbus ir politinis kontekstas: artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams, prekybos politika tradiciškai tampa vienu iš būdų demonstruoti ryžtą rinkėjams. Trumpas dar kampanijose pabrėžė siekį mažinti prekybos deficitą ir per tarifus skatinti gamybą bei investicijas persikelti į JAV.

    Ekonomistai Europoje vis dažniau ragina nepasiduoti trumpalaikių pareiškimų sukeliamam šokui ir planuoti atsaką strategiškai. Toks požiūris reiškia ne tik derybas, bet ir didesnį dėmesį tiekimo grandinių atsparumui bei alternatyvioms rinkoms, kad staigūs JAV politikos posūkiai kuo mažiau paveiktų Europos įmones.

  • Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija rengia naujus siūlymus, kuriais siekiama mažinti Europos Sąjungos ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir apsaugoti vietos pramonę nuo pigių importo srautų. Briuselis svarsto griežtesnę prekybos gynybos politiką, kuri artimiausiu metu turėtų pasiekti ES lyderių darbotvarkę.

    Komisijos prekybos generalinio direktorato pareigūnams pavesta parengti labiau veiksmingą ir ryžtingą prekybos gynybos paketą. Pagrindinis tikslas – greičiau identifikuoti sektorius, kuriuose importas galimai daro žalą ES gamintojams, ir, jei reikia, taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Kas konkrečiai svarstoma?

    Vienas iš svarstomų kelių – daugiau vadinamųjų apsaugos tyrimų, kai vertinama, ar importas didėja taip, kad iškreipia konkurenciją ir smukdo vietos gamybą. Tokiais atvejais ES gali įvesti tarifines kvotas ar kitus ribojimus, panašiai kaip anksčiau buvo taikyta kai kuriems plieno gaminiams.

    Kitas svarbus elementas – vadinamasis perteklinės pasiūlos arba perteklinių pajėgumų instrumentas, nukreiptas į valstybės subsidijuojamas įmones, kurios gamina didžiulius strateginių prekių kiekius ir taip spaudžia kainas. Komisijoje pripažįstama, kad toks mechanizmas gali kelti teisinių rizikų tarptautinės prekybos taisyklių kontekste, todėl ieškoma tvirtesnio pagrindimo ir formuluočių.

    Kodėl tai daroma dabar?

    Briuselyje stiprėja nerimas dėl deindustrializacijos, kai dalis gamybos ir darbo vietų nyksta dėl globalios kainų konkurencijos, energijos kainų ir lėtesnių investicijų. Tuo pat metu ES pramonės šakos, ypač susijusios su švariosiomis technologijomis, automobilių tiekimo grandinėmis ir chemijos sektoriumi, vis dažniau akcentuoja nesąžiningos konkurencijos rizikas.

    Politiniu lygmeniu Komisijai svarbu užsitikrinti valstybių narių palaikymą, ypač tų, kurios tradiciškai atsargiau vertina prekybos santykių aštrinimą su Kinija. Tačiau didėjant įtampoms dėl kritinių žaliavų, technologijų tiekimo grandinių ir strateginės autonomijos, atsiranda daugiau argumentų greitesniems sprendimams.

    Ką tai reikštų verslui ir vartotojams?

    Jei būtų plečiami apsaugos tyrimai ir atsirastų naujos kvotos ar muitų priemonės, tai galėtų pakeisti kainodarą bei tiekimą atskirose rinkose. ES įmonėms tai reikštų papildomą apsaugą nuo dempingo ar subsidijuotos produkcijos, tačiau importuotojams ir daliai gamintojų, priklausomų nuo kiniškų komponentų, galėtų išaugti kaštai.

    Komisija pabrėžia, kad siekiama ne uždaryti rinką, o sumažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Artimiausios diskusijos tarp komisarų ir vėlesnės ES Vadovų Tarybos deliberacijos turėtų parodyti, kiek toli Briuselis pasirengęs eiti ir kokiems sektoriams pirmiausia bus taikomos naujos priemonės.

  • Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinijos kritika Briuseliui

    Kinijos Prekybos ministerija balandžio 27 dieną viešai sukritikavo Europos Komisijos siūlomą Pramonės spartinimo aktą, kuriuo siekiama didinti Europoje pagamintų mažo anglies pėdsako technologijų paklausą. Pekinas teigia, kad toks kursas gali riboti užsienio investuotojus ir sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

    Ministerijos atstovas nurodė, kad Kinija Europos Komisijai savo oficialias pastabas pateikė balandžio 25 dieną. Viešame pareiškime akcentuota, jog dalis siūlomų nuostatų, Pekino vertinimu, gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos principams.

    Kas numatyta ES plane?

    Europos Komisija Pramonės spartinimo aktą pristatė 2026 metais kovą kaip priemonių paketą, skirtą stiprinti vietos gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo strateginiuose sektoriuose. Pagrindinis akcentas yra viešieji pirkimai ir valstybės parama, kuriuose daugiau svorio būtų suteikiama europinės kilmės produktams.

    Pagal siūlymo logiką, tam tikrose srityse būtų taikomi europinio turinio slenksčiai. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių yra reikalavimas, kad elektromobiliuose didelė dalis vertės būtų sukurta ES, o energijai imliose šakose, tokiose kaip aliuminis ar cementas, būtų taikomi atskiri kilmės ar turinio kriterijai.

    Grasinimai atsakomosiomis priemonėmis

    Kinijos pusė teigia, kad „ES kilmės“ prioritetas viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose prilygsta investiciniams barjerams ir institucinei diskriminacijai. Pekinas pabrėžė esantis pasirengęs dialogui, tačiau jei susitarimo nepavyktų rasti, gali būti svarstomos atsakomosios priemonės, siekiant apginti Kinijos verslo interesus.

    Europos Komisijos atstovas Olof Gill pabrėžė, kad pasiūlymai esą sukalibruoti platesniems ekonominiams tikslams, susijusiems su darbo vietomis ir ekonominiu saugumu. Komisija teigia esanti pasirengusi išklausyti partnerių argumentus ir aptarti galimą poveikį.

    Ši trintis vyksta platesniame ES ir Kinijos prekybinių ginčų fone, kai Europa vis dažniau akcentuoja tiekimo grandinių rizikų mažinimą ir strateginę autonomiją. Kinija tuo metu jautriai reaguoja į priemones, kurios gali sumažinti jos gamintojų prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų.

    Pramonės spartinimo aktas dar turės pereiti ES teisėkūros procesą, nes jam privalo pritarti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Derybose gali keistis konkrečios ribos, išimtys ir taikymo sritys, todėl tiek Europos, tiek Azijos gamintojai atidžiai seka, kokia forma šis planas galiausiai bus priimtas.