CP v2

Tag: Pasaulio urbanistikos forumas

  • Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestams pritrūko laiko

    Afrikos miestų atstovai Pasaulio urbanistikos forume Baku perspėjo, kad klimato kaita, spartus urbanizavimasis ir lėtinis būsto trūkumas jau vejasi valdžios galimybes reaguoti. Jų teigimu, tradiciniai finansavimo modeliai nebespėja su poreikiais.

    Forumo diskusijose būstas vis dažniau įvardijamas ne kaip socialinės paramos klausimas, o kaip ekonomikos ir infrastruktūros pagrindas. Tai glaudžiai siejama su prisitaikymu prie klimato kaitos, migracija ir pokonfliktiniu atsigavimu.

    Angolos pavyzdys ir finansavimo ribos

    Angolos viešųjų darbų, urbanistikos ir būsto ministras Carlos Alberto Gregório dos Santos sakė, kad šalis būsto sektoriui nukreipia apie 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai viena didžiausių viešųjų investicijų krypčių, tačiau poreikiai vis tiek auga greičiau nei statybų tempas.

    Pasak ministro, pastaraisiais metais valstybė pastatė apie 350 000 būstų, siekdama mažinti deficitą sparčiai augančiuose miestuose. Vis dėlto net ir tokio masto programos, anot dalyvių, dažnai atsiremia į ribotas biudžetų galimybes ir brangstančią infrastruktūrą.

    Pamokos iš atstatymo ir nauji sprendimai

    Azerbaidžano atstatymo patirtis forume tapo dažna nuoroda šalims, kurios sprendžia pokonfliktinio atsigavimo ar nusidėvėjusios infrastruktūros problemas. Gambijos žemių, regioninės valdžios ir religinių reikalų ministras Hamat Ngai Kumba Bah teigė, kad Baku pademonstravo atsparumo ir nacionalinio koordinavimo svarbą.

    „Šiandieniniame pasaulyje niekas neturi pakankamai pinigų“, – sakė Hamat Ngai Kumba Bah.

    Ministras pabrėžė, kad vien tarptautinių institucijų paskolų ar paramos nebeužtenka, todėl būtini inovatyvesni finansavimo mechanizmai. Tarp dažniausiai minimų krypčių – didesnis privataus kapitalo įtraukimas, ilgalaikis infrastruktūros planavimas ir aiškesnės taisyklės, mažinančios investuotojų riziką.

    Potvyniai, medžiai ir nelygi našta

    Klimato atsparumas tapo viena pagrindinių forumo ašių, ypač miestams, kurie jau dabar patiria ekstremalių reiškinių žalą. Adis Abebos atsparumo vadovas Moges Tadesse įspėjo, kad sezoniniai potvyniai griauna namus, gadina infrastruktūrą ir išstumia gyventojus iš upių pakrančių bei užliejamų teritorijų.

    Jo teigimu, Etiopija daug investuoja į gamta grįstus sprendimus: per pastaruosius penkerius metus Adis Abeba pasodino daugiau nei 90 mln. medžių. Nacionaliniu mastu, pasak jo, vykdomoje atkūrimo programoje minima apie 47 mlrd. pasodintų medžių.

    Tadesse taip pat akcentavo klimato teisingumo klausimą, primindamas, kad mažiausiai prie pasaulinių emisijų prisidedančios valstybės dažnai patiria didžiausius ekonominius ir socialinius nuostolius. Forumo dalyviai sutaria, kad būsto, klimato ir ekonomikos problemų atskirai spręsti nebeįmanoma, tačiau lemiamas klausimas lieka tas pats: ar finansavimas pasivys realybę.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Migracija – ne vien krizė

    Pasaulio urbanistikos forume Baku ekspertai ragino vyriausybes migraciją vertinti kaip nuolatinį miestų raidos veiksnį, o ne laikinas nepaprastąsias situacijas. Pasak jų, toks požiūris lemia, ar miestai sugeba užtikrinti būstą, paslaugas ir saugumą augančiam gyventojų skaičiui.

    Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) vadovės pavaduotoja Ugochi Daniels pabrėžė, kad migracija jau dabar formuoja miestus, o tinkamai valdoma ji gali tapti sprendimo dalimi. Jos teigimu, atvykstantys žmonės neturėtų būti laikomi našta, nes gali prisidėti prie atsigavimo ir ekonominės plėtros.

    „Migracija dabar formuoja miestus. O kai ji valdoma gerai, migracija tampa sprendimo dalimi“, – sakė Ugochi Daniels.

    Būstas kaip atstatymo pradžia

    Diskusijose daug dėmesio skirta miestų atstatymui po konfliktų ir priverstinio žmonių perkėlimo. Forumo metu akcentuota, kad laikini sprendimai neretai užsitęsia, o tai didina socialinę atskirtį ir apsunkina integraciją.

    Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Emin Huseynov sakė, kad pirmasis žingsnis atkuriant bendruomenes turi būti būstas, nes jis grąžina stabilumą ir pasitikėjimą. Kartu pabrėžta, kad vien pastatų neužtenka – reikia ir kelių, paslaugų bei socialinės infrastruktūros.

    „Būstas turi būti pirmoje vietoje, nes jis grąžina orumą, stabilumą ir pasitikėjimą“, – sakė Emin Huseynov.

    Kas apmoka ilgalaikę rekonstrukciją?

    Viena aštriausių temų tapo rekonstrukcijos finansavimas, kai poreikiai yra milžiniški, o tarptautinės lėšos ne visada užtikrina tvarius sprendimus. UN-Habitat vadovė Anacláudia Rossbach atkreipė dėmesį, kad ilgalaikė būsto politika paprastai neįmanoma be reikšmingo vidaus finansavimo ir aiškaus visuomeninio susitarimo.

    Ji teigė, kad didelės pradinės sumos gali tapti svertu pritraukiant daugiau investicijų, jei valstybė sukuria patikimą sistemą ir nuoseklų planą. Forume taip pat išskirta, kad migracijos integravimas į planavimą leidžia efektyviau prognozuoti mokyklų, sveikatos paslaugų, transporto ir būsto paklausą.

    „Nė viena šalis nėra išsprendusi būsto klausimo tvariai, ilgam laikui vien tarptautiniais finansais. Tam reikia vidaus finansavimo“, – sakė Anacláudia Rossbach.

    Azerbaidžanas forume pristatė savo Karabacho rekonstrukciją kaip modelį, pabrėždamas grįžtančių gyventojų skaičių ir infrastruktūros projektus. Urbanistikos ir planavimo specialistai Baku akcentavo, kad tikslas turėtų būti ne trumpalaikis apgyvendinimas, o pilnaverčių, atsparių ir įtraukių miestų kūrimas, kuriuose migracija numatoma iš anksto.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Baku, Azerbaidžano sostinėje, gegužės 17 dieną prasidėjo Jungtinių Tautų Pasaulio urbanistikos forumas, kuriame politikai ir ekspertai perspėjo dėl gilėjančios būsto krizės ir nelygybės. Pagrindinė žinia – būsto įperkamumo problemos vis dažniau peržengia valstybių ribas, todėl reikia platesnio tarptautinio koordinavimo.

    Diskusijų toną nustatė Slovakijos ministro pirmininko pavaduotojas Tomas Taraba, palyginęs skirtingas nuosavo būsto tendencijas Europoje ir pasaulyje. Jo teigimu, Slovakijoje apie 80 proc. gyventojų turi nuosavą būstą, tačiau kai kuriose šalyse šis rodiklis siekia vos apie 20 proc.

    „Tai sukuria didelį socialinės gyvenimo kokybės išsibalansavimą, o kainų augimas šiuo metu yra ypač didelė tema“, – sakė Tomas Taraba.

    Forume, kuris laikomas viena svarbiausių Jungtinių Tautų platformų tvariai urbanizacijai aptarti, dalyvauja daugiau nei 40 000 delegatų iš 182 šalių. Renginyje akcentuota, kad spartėjanti urbanizacija, klimato kaitos spaudimas ir infrastruktūros trūkumai didina atotrūkį tarp galinčiųjų įpirkti būstą ir tų, kuriems jis tampa nepasiekiamas.

    Malaizijos būsto ministras ir JT Buveinių asamblėjos prezidentas Nga Kor Ming pabrėžė, kad investicijoms pritraukti būtini patikimi, aiškiai parengti projektai ir skaidrumas. Jo vertinimu, tik turint įgyvendinamų sprendimų paketą ir gerą reputaciją galima mobilizuoti privatų kapitalą bei tarptautines finansines institucijas.

    „Svarbu, kad vyriausybės pateiktų įtikinamus, kokybiškai parengtus projektus, nes kiekvieną projektą reikia pagrįsti patirtimi ir skaidrumu“, – sakė Nga Kor Ming.

    Čekijos regioninės plėtros viceministras Filip Endal teigė, kad universalaus recepto, tinkančio visoms šalims, nėra, tačiau forumas suteikia galimybę perimti gerąją praktiką. Jo teigimu, skirtingų regionų patirtys gali padėti greičiau rasti veikiančius sprendimus, pritaikomus nacionaliniu mastu.

    „Nemanau, kad egzistuoja vienas vienintelis būdas viską pagerinti visame pasaulyje, bet tai labai gera vieta pasisemti įkvėpimo“, – sakė Filip Endal.

    Afrikos šalių atstovai akcentavo, kad sparčiausiai augančių miestų regionams ypač reikia prieinamo finansavimo ir technologijų. Gambijos žemės ir būsto ministras Hamat Bah nurodė, kad Azerbaidžano atkūrimo patirtis gali būti pamokanti šalims, kurios siekia greitai plėsti būsto fondą ir infrastruktūrą.

    „Turime mokytis iš to, ką matome Azerbaidžane: jų drąsos ir atsidavimo padaryti darbus“, – sakė Hamat Bah.

    Forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos. Organizatoriai tikisi, kad diskusijos paspartins konkrečių įsipareigojimų formavimą – nuo miestų planavimo ir socialinio būsto iki finansinių instrumentų, kurie galėtų mažinti būsto įperkamumo atotrūkį.