CP v2

Tag: Pasienio kontrolė

  • Romos oro uostai perspėja dėl EES patikrų: vasarą gali tekti laikinai atsisakyti biometrinių duomenų

    Romos oro uostai perspėja dėl EES patikrų: vasarą gali tekti laikinai atsisakyti biometrinių duomenų

    EES startas kelia įtampą

    Romos oro uostai Fiumičinas ir Čampinas šią vasarą gali būti priversti švelninti Europos Sąjungos naujos Entry/Exit System (EES) tvarkos taikymą, kad išvengtų eilių ir skrydžių grandininio vėlavimo. Apie tai viešai perspėjo Romos oro uostų operatoriaus „Aeroporti di Roma“ vadovas Marco Troncone.

    Jo teigimu, piko metu vienu metu atvykstančių keleivių srautai gali būti nesuderinami su pilna biometrinių patikrų apimtimi. Dėl to, siekiant palaikyti oro uostų pralaidumą, gali tekti laikinai leisti daliai keleivių pereiti kontrolę be visų numatytų procedūrų.

    Ką keičia EES patikra?

    EES sistema pakeičia iki šiol taikytą pasų antspaudavimą skaitmeniniu atvykimo ir išvykimo fiksavimu. Ji skirta trečiųjų šalių keliautojams, atvykstantiems trumpam laikui, ir automatiškai registruoja įvažiavimo, išvažiavimo faktus bei atsisakymus įleisti.

    Praktikoje tai reiškia, kad pasienio kontrolėje papildomai renkami biometriniai duomenys, įskaitant veido atvaizdą ir pirštų atspaudus, taip pat nuskaitomi kelionės dokumentų duomenys. Ši pirmojo įvedimo procedūra, ypač piko valandomis, yra viena pagrindinių eilių priežasčių daugelyje oro uostų.

    Ar oro uostai spės prisitaikyti?

    Marco Troncone pabrėžė, kad didžiausia problema yra ne pati idėja, o greitis ir mastas, kuriuo EES privalo būti įgyvendinama realiomis vasaros kelionių sąlygomis. Jo vertinimu, visiškas, šimtu proc. įgyvendinimas piko metu gali būti nepasiekiamas, todėl oro uostams prireiktų lankstumo, kad būtų išvengta „chaoso“.

    Įtampą didina ir tai, kad pati Europos Sąjunga yra pripažinusi, jog sistemai stabilizuotis gali prireikti iki dvejų metų. Tokia prognozė sustiprina oro uostų baimes, kad pirmosios vasaros su EES gali tapti didžiausiu išbandymu tiek pasienio tarnyboms, tiek oro linijoms.

    Problema ne vien Romoje

    Panašūs signalai girdimi ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Portugalija yra paskelbusi planus vasaros pradžioje stiprinti pajėgas oro uostuose, kad būtų lengviau suvaldyti srautus ir sumažinti laukimo laiką prie pasienio.

    Tuo metu aviacijos sektoriaus atstovai Europoje atvirai kalba, kad būtent biometrinių duomenų surinkimas pirmojo atvykimo metu yra sudėtingiausia grandis. Tai lemia, kad net ir nedideli sistemos trikdžiai ar žmogiškųjų išteklių trūkumas gali greitai virsti ilgomis eilėmis bei vėlavimais visoje oro uosto infrastruktūroje.

    Keliautojams, planuojantiems skrydžius per Romą ar kitus didžiuosius Šengeno erdvės oro uostus, šią vasarą rekomenduojama į oro uostą atvykti anksčiau nei įprastai. Taip pat verta stebėti oro uostų ir oro linijų pranešimus, nes EES taikymo praktika skirtinguose terminaluose gali keistis priklausomai nuo srautų.

  • Portugalija vasarai stiprina oro uostų kontrolę: dar 340 pareigūnų turėtų mažinti eiles

    Portugalija vasarai stiprina oro uostų kontrolę: dar 340 pareigūnų turėtų mažinti eiles

    Portugalija nuo liepos pradžios į nacionalinius oro uostus papildomai komandiruos 340 Viešojo saugumo policijos pareigūnų, siekdama sumažinti spūstis pasienio kontrolėje ir pagreitinti keleivių patikrą. Apie sprendimą paskelbė šalies vidaus reikalų ministras Luísas Nevesas, pabrėžęs, kad pastiprinimas numatytas prieš intensyvų vasaros kelionių sezoną.

    Didžiausia pareigūnų dalis bus nukreipta į Lisabonos oro uostą, kuriame planuojama skirti 140 pareigūnų. Dar 100 pareigūnų ketinama perkelti į Porto oro uostą, o likusieji papildys Faro, Funšalio ir Ponta Delgado oro uostų komandas.

    Pastaraisiais mėnesiais Portugalijos oro uostuose fiksuotos ilgos eilės ir keleivių srautų „butelio kakleliai“, o labiausiai tai jautė Lisabona. Valdžia situaciją siejo su keliomis priežastimis, įskaitant pasikeitusius patikros procesus ir didėjančius turistų srautus, kai vienu metu susiduria daugiau atvykstančių ir išvykstančių reisų.

    Kas keičiasi pasienio patikroje

    Viena iš plačiau aptariamų priežasčių – Europos Sąjungos Atvykimo ir išvykimo sistema, kuri numato detalesnį trečiųjų šalių piliečių registravimą. Sistema renka biometrinius duomenis ir fiksuoja atvykimo bei išvykimo laiką Šengeno erdvėje trumpalaikiams vizitams iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad ilgesnis laukimas Portugalijoje nėra tiesiogiai susijęs su šios sistemos veikimo sutrikimais. Komisija teigė palaikanti ryšį su Portugalija ir prireikus teiksianti papildomą pagalbą, kad pasienio procedūros vyktų sklandžiau.

    Vasaros sezonui ruošiama daugiau pajėgų

    Vidaus reikalų ministras taip pat akcentavo, kad pastarosiomis dienomis situacija oro uostuose, jo vertinimu, stabilizavosi. Pasak jo, net ir itin intensyviomis dienomis, kai keleivių srautas pasiekia vieną didžiausių metų rodiklių, operacijos pavyko suvaldyti geriau nei anksčiau.

    Šis 340 pareigūnų pastiprinimas papildo jau anksčiau skelbtus sprendimus: dar gegužės pabaigoje buvo pranešta apie greitą papildomų pajėgų siuntimą į Lisabonos oro uostą. Tikimasi, kad didesnės komandos prie pasų kontrolės postų leis lanksčiau reaguoti į piko valandas ir sumažins riziką, kad keleiviai praleis skrydžius dėl užsitęsusių patikrų.

    Keliautojams tai reiškia, kad vasarą oro uostuose vis tiek verta planuoti daugiau laiko, ypač skrendant ryto ir vakaro piko metu arba keliaujant už Šengeno ribų. Tačiau Portugalija siunčia aiškų signalą, kad pasienio kontrolės pralaidumo didinimas tampa vienu svarbiausių sezono prioritetų.

  • Lisabonos oro uostas stiprina pasienio kontrolę: nuo penktadienio skiria dar 48 policininkus

    Lisabonos oro uostas stiprina pasienio kontrolę: nuo penktadienio skiria dar 48 policininkus

    Sprendimas po augančių eilių

    Portugalijos Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Lisabonos oro uoste nuo penktadienio pradės dirbti dar 48 Viešojo saugumo policijos (PSP) pareigūnai. Tikimasi, kad šis pastiprinimas padės mažinti eiles prie pasienio kontrolės ir trumpinti laukimo laiką.

    Pastaraisiais mėnesiais Lisabonoje vis dažniau fiksuojamos didelės keleivių spūstys, o vėlavimai siejami su naujais reikalavimais, įgyvendinamais Europos mastu. Ministerija informaciją pateikė naujienų agentūrai Lusa.

    Daugėja patikros vietų ir e. vartų

    Kartu su papildomais pareigūnais planuojama plėsti ir infrastruktūrą. Atvykimo zonoje numatyta įrengti dar 14 dokumentų patikros vietų, tad jų skaičius išaugtų iki 34, o išvykimo zonoje pridėti dar 4 ir pasiekti 18.

    Taip pat didinamas elektroninių vartų skaičius. Atvykimo zonoje jų turėtų būti 31, tai yra 14 daugiau nei anksčiau, o išvykimo zonoje papildomai įrengus 4 bendras skaičius siektų 18.

    Vasarą pokyčiai planuojami ir kituose oro uostuose

    Ministerija nurodė, kad užbaigus Lisabonos oro uosto plėtros ir įrengimo darbus planuojama per birželį ir liepą stiprinti pasienio kontrolės pajėgumus ir Porto bei Faro oro uostuose. Ten taip pat ketinama didinti dokumentų patikros vietų skaičių ir diegti naujus elektroninius vartus.

    Nuo liepos mėnesio šalies mastu numatomas dar platesnis pastiprinimas, kai prie Nacionalinio užsieniečių ir sienų padalinio (UNEF) planuojama priskirti 360 naujų darbuotojų. Pareigūnai būtų paskirstyti skirtinguose Portugalijos oro uostuose.

    Kas keičiasi dėl Entry/Exit sistemos

    Lisabonos oro uosto eilės siejamos su palaipsniui diegiama Europos įvažiavimo ir išvažiavimo sistema Entry/Exit System, kuri pradėta įgyvendinti etapais nuo 2025 metų spalio. Ji numato išsamesnį trečiųjų šalių piliečių atvykimų ir išvykimų registravimą, o tai didina apkrovą pasienio kontrolės punktuose piko metu.

    Europos oro uostų asociacija ACI Europe anksčiau skelbė, kad žemyno pasienio kontrolės vietose piko metu laukimas kai kur pasiekė iki 3,5 valandos. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei maždaug 2 valandos, fiksuotos balandžio pradžioje.

    Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro yra viešai išreiškęs nepasitenkinimą pasienio tarnybų darbu oro uostuose, ypač Lisabonoje, ir pažadėjo skubias priemones situacijai suvaldyti. Papildomi pareigūnai ir didinamas patikros pajėgumas laikomi vienu iš praktinių žingsnių prieš intensyvų vasaros kelionių sezoną.

  • Krokuvos Balicų oro uostas atidaro laikiną ne Šengeno terminalą: daugiau vietos ir greitesnės eilės

    Nauja erdvė ne Šengeno skrydžiams

    Krokuvos Balicų oro uoste balandžio 30 dieną keleiviams atveriamas laikinas terminalas, skirtas išvykstantiems už Šengeno erdvės ribų. Naujoji laukimo ir įlaipinimo zona įrengta buvusiame krovinių terminalo pastate, kuris per trumpą laiką buvo pritaikytas keleivių srautams.

    Oro uostas teigia, kad sprendimas turėtų sumažinti spūstis piko metu ir padidinti bendrą aptarnavimo patogumą. Didesnį poreikį ypač jaučia ne Šengeno krypčių keleiviai, kuriems taikomos papildomos pasienio ir dokumentų patikros procedūros.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Laikinoje zonoje įrengta apie 4 500 kvadratinių metrų ploto erdvė su 632 sėdimomis vietomis ir šešiais naujais įlaipinimo vartais. Oro uoste jau veikia 18 vartų, tačiau papildoma infrastruktūra turėtų pagerinti srautų paskirstymą, kai vienu metu išvyksta keli tarptautiniai reisai.

    Skaičiuojama, kad oro uosto pralaidumas gali augti nuo maždaug 1 800 iki 2 700 keleivių per valandą. Praktikoje tai turėtų reikšti trumpesnes eiles prie įlaipinimo vartų ir patogesnį laukimą po saugumo patikros.

    Testas su savanoriais ir investicijos mastas

    Prieš oficialų atidarymą oro uostas surengė naktinį funkcionalumo testą, kuriame dalyvavo apie 300 savanorių. Jie imitavo realią kelionę nuo registracijos ir bagažo pridavimo iki dokumentų patikros ir patekimo į ne Šengeno zoną, o vėliau pateikė pastabas dėl navigacijos, patogumų ir prieinamumo.

    Projekto vertė siekia apie 6 650 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų. Investicija pristatoma kaip laikinas sprendimas, skirtas suteikti oro uostui „kvėpavimo“ iki platesnės plėtros darbų pabaigos.

    „Nuo pirmos idėjos iki statybų pabaigos prireikė vos devynių mėnesių. Nusprendėme negriauti krovinių terminalo dalies ir čia įrengti laukimo erdves, tai laikinas sprendimas, padėsiantis iki didžiosios plėtros pabaigos“, – sakė Krokuvos oro uosto valdybos atstovas Januszas Kardasińkis.

    Kodėl ne Šengeno srautai tampa iššūkiu?

    Balicų oro uostas yra didžiausias regioninis oro uostas Lenkijoje, pernai aptarnavęs apie 13 500 000 keleivių, iš kurių daugiau nei 30 proc. sudarė užsieniečiai. Vasaros sezonu maršrutų tinklas siekia apie 180 krypčių, o dalis jų yra už Šengeno ribų, todėl keleivių srautai čia dažnai susikerta su intensyviomis patikros procedūromis.

    Papildomas spaudimas oro uostams kyla ir dėl ES planuojamų bei etapais diegiamų pasienio valdymo pokyčių, įskaitant atvykimo ir išvykimo registravimo sistemas trečiųjų šalių piliečiams. Tokie sprendimai, nors ir skirti saugumui bei kontrolei stiprinti, realybėje dažnai reiškia ilgesnes procedūras, todėl oro uostai ieško būdų, kaip didinti erdves ir gerinti srautų valdymą.

    Oro uostas prognozuoja, kad šiemet keleivių skaičius gali priartėti prie 15 000 000. Dalis šio augimo bus suvaldoma būtent naujoje laikinoje ne Šengeno zonoje, kuri turėtų sumažinti ankstesnį infrastruktūros trūkumą piko metu.