CP v2

Tag: Pasienio kontrolė

  • Ispanija davė Italijai 2 dienas: jei neatšauks patikrų, žada atsaką dėl Šengeno taisyklių

    Ispanija davė Italijai 2 dienas: jei neatšauks patikrų, žada atsaką dėl Šengeno taisyklių

    Ispanijos vyriausybė pareikalavo, kad Italija iki sekmadienio panaikintų pasienio patikras keliautojams iš Ispanijos. Madridas teigia, kad šios priemonės yra nepagrįstos, diskriminacinės ir kertasi su Šengeno erdvės principais.

    Pasak Ispanijos, jei Roma sprendimo nepakeis, bus imtasi „proporcingų priemonių“ Ispanijos piliečių interesams apginti. Kokios konkrečiai tai būtų priemonės, kol kas neįvardijama, tačiau paprastai tai gali reikšti simetriškus ribojimus arba teisinius veiksmus ES lygmeniu.

    Kas paskatino patikras?

    Italija laikinai atnaujino patikras po masinio migrantų atvykimo į Seutos regioną. Nors viešai buvo akcentuojama migracijos rizika, praktiškai didžiausias poveikis tenka oro ir jūrų susisiekimui tarp dviejų šalių, o tai tiesiogiai veikia turistus ir verslo keliones.

    Ispanija pabrėžia, kad Seuta dėl savo specialaus statuso nėra tokia teritorija, iš kurios asmenys automatiškai galėtų laisvai judėti visoje Šengeno erdvėje. Todėl, Madrido vertinimu, argumentas apie grėsmę Šengenui šiuo atveju yra perdėtas.

    Ką sako Madridas apie migraciją?

    Ispanijos vyriausybė teigia, kad didžioji dalis į Seutą nereguliariai patekusių migrantų jau grįžo į Maroką. Taip pat akcentuojama, kad ši situacija nesukuria papildomos rizikos kitoms ES valstybėms narėms, todėl vidaus sienų kontrolė, nukreipta į ispanus keliautojus, nėra proporcinga.

    Madridas savo pareiškime primena, kad migracijos spaudimas Viduržemio jūros maršrutu dažnai tenka Italijai, o Ispanija anksčiau neretai demonstravo solidarumą, prisidėdama prie humanitarinių sprendimų. Ispanija taip pat kritikuoja Romą dėl bendros migracijos naštos pasidalijimo ir skirtingo ES taisyklių interpretavimo.

    Šengeno taisyklės ir vidaus kontrolės

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę tik išimtiniais atvejais, kai kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, ir tokios priemonės turi būti būtinos bei proporcingos. Ispanija būtent šiuos kriterijus ir ginčija, tvirtindama, kad Italijos sprendimas labiau primena politinį signalą nei realų saugumo poreikį.

    Diplomatinė įtampa išryškina platesnę ES problemą: migracijos krizėse valstybės linkusios griebtis nacionalinių sprendimų, kurie greitai persikelia į vidaus rinkos ir laisvo judėjimo ribojimus. Jei šalys nesusitaria dvišaliu keliu, ginčas gali persikelti į Europos Komisijos ir ES Tarybos darbotvarkę.

    Kol kas Italija oficialiai nepatikslino, ar keis sprendimą iki Madrido nustatyto termino. Abi pusės signalizuoja, kad tikisi deeskalacijos, tačiau artimiausios dienos parodys, ar konfliktas virs realiais ribojimais keliautojams ir vežėjams.

  • Vokietija ruošiasi pratęsti pasienio patikras po rugsėjo: sprendimą paskatino krizė Seutoje

    Vokietija ketina tęsti laikinąsias pasienio patikras visuose sausumos pasienio punktuose ir po rugsėjo, pranešė naujienų agentūra dpa, remdamasi šalies vidaus reikalų ministro Alexanderio Dobrindto komentarais. Pasak jo, sprendimas susijęs su didėjančiu neteisėtos migracijos spaudimu Europos Sąjungos išorės pasienyje.

    Ministras nenurodė, iki kada tiksliai patikros būtų pratęstos, tačiau pabrėžė, kad situacija Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje parodė, kaip greitai gali išaugti rizikos nelegalios migracijos srityje. Vokietijos pozicija, anot jo, yra išlaikyti lankstų ir prie situacijos pritaikytą tikrinimą ES vidaus pasienyje.

    Patikros galioja nuo 2024 metų

    Vokietija laikinas pasienio patikras visuose sausumos perėjimo punktuose, įskaitant sieną su Lenkija, įvedė 2024 metų rugsėjį. Nuo tada, nepaisant kritikos dėl poveikio laisvam judėjimui ir logistikai, patikros jau kelis kartus buvo pratęstos.

    Berlynas argumentuoja, kad tokios priemonės padeda riboti neteisėtą migraciją, stabdyti žmonių kontrabandą ir efektyviau identifikuoti asmenis, neturinčius teisės atvykti ar pasilikti šalyje. Kritikai tuo metu pabrėžia, kad nuolatinis laikino režimo pratęsimas kelia klausimų dėl proporcingumo ir ilgalaikių pasekmių Šengeno erdvei.

    Seutos įvykiai sukėlė reakciją Europoje

    Ispanijos institucijos pranešė, kad per pastarąją parą į Seutą nekontroliuojamai pateko apie 50 000 migrantų, o dalis jų vėliau buvo grąžinta į Maroką. Vietos valdžios duomenimis, per incidentą jūroje žuvo mažiausiai 43 žmonės.

    „Situacija Seutoje aiškiai parodo, kokia nestabili gali būti padėtis neteisėtos migracijos klausimu“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Įvykiai paskatino platesnę politinę reakciją: Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas situaciją įvardijo kaip Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino stiprinti kontrolę Prancūzijos pasienyje su Ispanija, o Nyderlandai ir Belgija paragino Ispaniją geriau saugoti ES išorės sieną Seutoje.

  • Naujoji ES sienų sistema EES stringa: dvyniai supainiojami, o keliautojai ilgiau laukia patikrų

    Naujoji ES sienų sistema EES stringa: dvyniai supainiojami, o keliautojai ilgiau laukia patikrų

    Europos Sąjungos naujoji įvažiavimo ir išvykimo registravimo sistema EES turėjo pakeisti pasų antspaudus skaitmeniniu įrašu ir paspartinti patikras. Tačiau pirmosios savaitės parodė, kad daliai keliautojų ji sukelia papildomų nesklandumų, o kai kuriais atvejais sistema net supainioja žmones.

    Didžiausias pokytis tas, kad kertant ES išorės sieną iš trečiųjų šalių piliečių pirmą kartą renkami biometriniai duomenys: veido atvaizdas ir pirštų atspaudai, kartu susiejant juos su paso informacija. Dėl to pasienyje dažniau atsiranda papildomas žingsnis, kuris piko metu gali pailginti eiles.

    EES klaidos: kai veidas per daug panašus

    Vienas iš labiausiai dėmesį patraukusių atvejų užfiksuotas Rumunijoje, kai keliautoja buvo sustabdyta dėl įtarimo, kad ji Šengeno erdvėje praleido per daug laiko. Priežastis pasirodė netikėta: EES įrašai buvo susieti su jos identiškos dvynės kelione, nors tai buvo du skirtingi asmenys su skirtingais pasais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad identifikavimas neturėtų remtis vien veido atpažinimu, nes EES logika numato kelių duomenų šaltinių sutikrinimą. Jeigu patikra atliekama atmestinai arba pareigūnai per daug pasikliauja vienu požymiu, didėja klaidų rizika, ypač kai išvaizda praktiškai identiška.

    „Iš pateikto pasakojimo matyti, kad buvo per daug pasikliauta veido atvaizdu ir nepakankamai sutikrinti kiti duomenys“, – sakė Liuksemburgo universiteto kibernetinės politikos profesorė Niovi Vavoula.

    Kodėl eilės ilgėja ir kas už tai atsakingas

    Ilgesnis laukimas pasienyje siejamas ne tik su technologija, bet ir su praktiniu jos įdiegimu: įrangos parengtimi, pareigūnų apmokymu, duomenų nuskaitymo greičiu bei procedūrų suvienodinimu skirtingose šalyse. Europos Komisija yra pripažinusi, kad sistemoje dar esama techninių klausimų, kuriuos reikia išspręsti.

    Svarbus aspektas tas, kad duomenų įvedimą ir įrašų kokybę užtikrina valstybės narės, kurios realiai atlieka patikras. Tai reiškia, kad net ir turint vienodą ES lygmens sistemą, praktika skirtinguose oro uostuose ar pasienio punktuose gali skirtis, o klaidos dažniau pasitaiko ten, kur procesai dar nėra nusistovėję.

    Ką daryti keliautojams, jei kyla problemų?

    Jeigu keliautojas įtaria, kad EES sistemoje yra netikslumų, jis turi teisę prašyti duomenų ištaisymo ar papildymo. Paprastai dėl to reikia kreiptis į atsakingas institucijas toje valstybėje, kur buvo atlikta patikra, arba aiškintis situaciją pasienyje, jei problema paaiškėja kelionės metu.

    EES poveikis ypač juntamas Jungtinės Karalystės piliečiams po „Brexit“, nes sistema taikoma keliautojams iš ne ES ir ne Šengeno šalių. Vasaros kelionių piko metu tikimasi didesnių srautų, todėl aviacijos ir pasienio institucijoms svarbiausia užduotis bus sumažinti eiles ir užtikrinti, kad identifikavimas vyktų pagal visas numatytas patikros grandis, o ne vien pagal veidą.

  • Vroclavo oro uostas už 3,6 mln eurų statys non-Schengen terminalą: kada jis pradės veikti

    Vroclavo oro uostas pasirašė sutartį dėl naujo terminalo keleiviams, skrendantiems už Šengeno erdvės ribų. Investicijos vertė siekia apie 3,6 mln eurų, o statybas planuojama užbaigti iki 2027 metų balandžio pabaigos.

    Projektą įgyvendins statybų bendrovė „Strabag“, o naujasis pastatas taps esamo keleivių terminalo rytine dalimi. Uosto vadovai pabrėžia, kad sprendimas reikalingas tam, jog augant srautams nenukentėtų aptarnavimo kokybė piko metu.

    Kas bus įrengta terminale?

    Apie 2 800 kvadratinių metrų ploto terminale numatytos keturios atskiros išvykimo vartų zonos, kad įlaipinimas galėtų vykti vienu metu keliems skrydžiams. Taip pat suplanuotos komercinės erdvės, įskaitant duty free ir maitinimo vietas.

    Pokyčiai palies ir atvykimo srautų valdymą. Planuojama sustiprinti pasienio patikrą, įrengiant šešis automatinius ABC vartelius bei keturias dvigubas pasienio kontrolės darbo vietas, kad procedūros vyktų sparčiau.

    Kodėl oro uostas skuba?

    Oro uostas šį projektą sieja su Europos Sąjungoje diegiamu Entry/Exit System, kuris iš trečiųjų šalių piliečių pareikalaus biometrinės registracijos kertant išorinę ES sieną. Praktikoje tai gali pailginti patikros laiką, todėl infrastruktūros pralaidumas tampa kritiškai svarbus.

    Perkėlus non-Schengen skrydžių aptarnavimą į atskirą terminalą, pagrindiniame pastate atsirastų daugiau vietos Šengeno srautams. Tai turėtų pagerinti keleivių judėjimą ir sumažinti eiles, ypač sezono metu.

    „Priėmėme sprendimą, kuris sprendžia poreikius čia ir dabar. Nauja erdvė pagerins sąlygas tiek keliaujantiems už Šengeno ribų, tiek skrendantiems Šengeno kryptimis, nes sklandžiau veiks visas terminalas“, – sakė Vroclavo oro uosto viceprezidentas Dariusz Kowalczyk.

    Vroclavo oro uostas taip pat rengia didesnės apimties pagrindinio terminalo plėtros projektą, tačiau jo projektavimo ir statybų etapai užtruks. Todėl laikinas, bet pilnavertis non-Schengen sprendimas pasirinktas kaip būdas išvengti aptarnavimo „butelio kakliuko“ sparčiai augant keleivių skaičiui.

    Oro uostas prognozuoja, kad 2025 metais pirmą kartą istorijoje aptarnaus daugiau kaip 6 milijonus keleivių, o vėlesniais metais augimas turėtų išlikti. Didėjantis susidomėjimas kryptimis už Šengeno ribų tampa viena priežasčių, kodėl investicija nukreipta būtent į pasienio patikros ir išvykimo zonų pralaidumą.

    Oro uosto valdymo struktūroje didžiausią dalį turi Vroclavo miestas ir regiono savivalda, o reikšmingas akcininkas yra ir Polskie Porty Lotnicze. Uosto atstovai akcentuoja, kad paraleliai tęsiami ir kiti infrastruktūros atnaujinimo darbai, susiję su operacinių zonų modernizavimu.

  • Romos oro uostai perspėja dėl EES patikrų: vasarą gali tekti laikinai atsisakyti biometrinių duomenų

    Romos oro uostai perspėja dėl EES patikrų: vasarą gali tekti laikinai atsisakyti biometrinių duomenų

    EES startas kelia įtampą

    Romos oro uostai Fiumičinas ir Čampinas šią vasarą gali būti priversti švelninti Europos Sąjungos naujos Entry/Exit System (EES) tvarkos taikymą, kad išvengtų eilių ir skrydžių grandininio vėlavimo. Apie tai viešai perspėjo Romos oro uostų operatoriaus „Aeroporti di Roma“ vadovas Marco Troncone.

    Jo teigimu, piko metu vienu metu atvykstančių keleivių srautai gali būti nesuderinami su pilna biometrinių patikrų apimtimi. Dėl to, siekiant palaikyti oro uostų pralaidumą, gali tekti laikinai leisti daliai keleivių pereiti kontrolę be visų numatytų procedūrų.

    Ką keičia EES patikra?

    EES sistema pakeičia iki šiol taikytą pasų antspaudavimą skaitmeniniu atvykimo ir išvykimo fiksavimu. Ji skirta trečiųjų šalių keliautojams, atvykstantiems trumpam laikui, ir automatiškai registruoja įvažiavimo, išvažiavimo faktus bei atsisakymus įleisti.

    Praktikoje tai reiškia, kad pasienio kontrolėje papildomai renkami biometriniai duomenys, įskaitant veido atvaizdą ir pirštų atspaudus, taip pat nuskaitomi kelionės dokumentų duomenys. Ši pirmojo įvedimo procedūra, ypač piko valandomis, yra viena pagrindinių eilių priežasčių daugelyje oro uostų.

    Ar oro uostai spės prisitaikyti?

    Marco Troncone pabrėžė, kad didžiausia problema yra ne pati idėja, o greitis ir mastas, kuriuo EES privalo būti įgyvendinama realiomis vasaros kelionių sąlygomis. Jo vertinimu, visiškas, šimtu proc. įgyvendinimas piko metu gali būti nepasiekiamas, todėl oro uostams prireiktų lankstumo, kad būtų išvengta „chaoso“.

    Įtampą didina ir tai, kad pati Europos Sąjunga yra pripažinusi, jog sistemai stabilizuotis gali prireikti iki dvejų metų. Tokia prognozė sustiprina oro uostų baimes, kad pirmosios vasaros su EES gali tapti didžiausiu išbandymu tiek pasienio tarnyboms, tiek oro linijoms.

    Problema ne vien Romoje

    Panašūs signalai girdimi ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Portugalija yra paskelbusi planus vasaros pradžioje stiprinti pajėgas oro uostuose, kad būtų lengviau suvaldyti srautus ir sumažinti laukimo laiką prie pasienio.

    Tuo metu aviacijos sektoriaus atstovai Europoje atvirai kalba, kad būtent biometrinių duomenų surinkimas pirmojo atvykimo metu yra sudėtingiausia grandis. Tai lemia, kad net ir nedideli sistemos trikdžiai ar žmogiškųjų išteklių trūkumas gali greitai virsti ilgomis eilėmis bei vėlavimais visoje oro uosto infrastruktūroje.

    Keliautojams, planuojantiems skrydžius per Romą ar kitus didžiuosius Šengeno erdvės oro uostus, šią vasarą rekomenduojama į oro uostą atvykti anksčiau nei įprastai. Taip pat verta stebėti oro uostų ir oro linijų pranešimus, nes EES taikymo praktika skirtinguose terminaluose gali keistis priklausomai nuo srautų.

  • Portugalija vasarai stiprina oro uostų kontrolę: dar 340 pareigūnų turėtų mažinti eiles

    Portugalija vasarai stiprina oro uostų kontrolę: dar 340 pareigūnų turėtų mažinti eiles

    Portugalija nuo liepos pradžios į nacionalinius oro uostus papildomai komandiruos 340 Viešojo saugumo policijos pareigūnų, siekdama sumažinti spūstis pasienio kontrolėje ir pagreitinti keleivių patikrą. Apie sprendimą paskelbė šalies vidaus reikalų ministras Luísas Nevesas, pabrėžęs, kad pastiprinimas numatytas prieš intensyvų vasaros kelionių sezoną.

    Didžiausia pareigūnų dalis bus nukreipta į Lisabonos oro uostą, kuriame planuojama skirti 140 pareigūnų. Dar 100 pareigūnų ketinama perkelti į Porto oro uostą, o likusieji papildys Faro, Funšalio ir Ponta Delgado oro uostų komandas.

    Pastaraisiais mėnesiais Portugalijos oro uostuose fiksuotos ilgos eilės ir keleivių srautų „butelio kakleliai“, o labiausiai tai jautė Lisabona. Valdžia situaciją siejo su keliomis priežastimis, įskaitant pasikeitusius patikros procesus ir didėjančius turistų srautus, kai vienu metu susiduria daugiau atvykstančių ir išvykstančių reisų.

    Kas keičiasi pasienio patikroje

    Viena iš plačiau aptariamų priežasčių – Europos Sąjungos Atvykimo ir išvykimo sistema, kuri numato detalesnį trečiųjų šalių piliečių registravimą. Sistema renka biometrinius duomenis ir fiksuoja atvykimo bei išvykimo laiką Šengeno erdvėje trumpalaikiams vizitams iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad ilgesnis laukimas Portugalijoje nėra tiesiogiai susijęs su šios sistemos veikimo sutrikimais. Komisija teigė palaikanti ryšį su Portugalija ir prireikus teiksianti papildomą pagalbą, kad pasienio procedūros vyktų sklandžiau.

    Vasaros sezonui ruošiama daugiau pajėgų

    Vidaus reikalų ministras taip pat akcentavo, kad pastarosiomis dienomis situacija oro uostuose, jo vertinimu, stabilizavosi. Pasak jo, net ir itin intensyviomis dienomis, kai keleivių srautas pasiekia vieną didžiausių metų rodiklių, operacijos pavyko suvaldyti geriau nei anksčiau.

    Šis 340 pareigūnų pastiprinimas papildo jau anksčiau skelbtus sprendimus: dar gegužės pabaigoje buvo pranešta apie greitą papildomų pajėgų siuntimą į Lisabonos oro uostą. Tikimasi, kad didesnės komandos prie pasų kontrolės postų leis lanksčiau reaguoti į piko valandas ir sumažins riziką, kad keleiviai praleis skrydžius dėl užsitęsusių patikrų.

    Keliautojams tai reiškia, kad vasarą oro uostuose vis tiek verta planuoti daugiau laiko, ypač skrendant ryto ir vakaro piko metu arba keliaujant už Šengeno ribų. Tačiau Portugalija siunčia aiškų signalą, kad pasienio kontrolės pralaidumo didinimas tampa vienu svarbiausių sezono prioritetų.

  • Lisabonos oro uostas stiprina pasienio kontrolę: nuo penktadienio skiria dar 48 policininkus

    Lisabonos oro uostas stiprina pasienio kontrolę: nuo penktadienio skiria dar 48 policininkus

    Sprendimas po augančių eilių

    Portugalijos Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Lisabonos oro uoste nuo penktadienio pradės dirbti dar 48 Viešojo saugumo policijos (PSP) pareigūnai. Tikimasi, kad šis pastiprinimas padės mažinti eiles prie pasienio kontrolės ir trumpinti laukimo laiką.

    Pastaraisiais mėnesiais Lisabonoje vis dažniau fiksuojamos didelės keleivių spūstys, o vėlavimai siejami su naujais reikalavimais, įgyvendinamais Europos mastu. Ministerija informaciją pateikė naujienų agentūrai Lusa.

    Daugėja patikros vietų ir e. vartų

    Kartu su papildomais pareigūnais planuojama plėsti ir infrastruktūrą. Atvykimo zonoje numatyta įrengti dar 14 dokumentų patikros vietų, tad jų skaičius išaugtų iki 34, o išvykimo zonoje pridėti dar 4 ir pasiekti 18.

    Taip pat didinamas elektroninių vartų skaičius. Atvykimo zonoje jų turėtų būti 31, tai yra 14 daugiau nei anksčiau, o išvykimo zonoje papildomai įrengus 4 bendras skaičius siektų 18.

    Vasarą pokyčiai planuojami ir kituose oro uostuose

    Ministerija nurodė, kad užbaigus Lisabonos oro uosto plėtros ir įrengimo darbus planuojama per birželį ir liepą stiprinti pasienio kontrolės pajėgumus ir Porto bei Faro oro uostuose. Ten taip pat ketinama didinti dokumentų patikros vietų skaičių ir diegti naujus elektroninius vartus.

    Nuo liepos mėnesio šalies mastu numatomas dar platesnis pastiprinimas, kai prie Nacionalinio užsieniečių ir sienų padalinio (UNEF) planuojama priskirti 360 naujų darbuotojų. Pareigūnai būtų paskirstyti skirtinguose Portugalijos oro uostuose.

    Kas keičiasi dėl Entry/Exit sistemos

    Lisabonos oro uosto eilės siejamos su palaipsniui diegiama Europos įvažiavimo ir išvažiavimo sistema Entry/Exit System, kuri pradėta įgyvendinti etapais nuo 2025 metų spalio. Ji numato išsamesnį trečiųjų šalių piliečių atvykimų ir išvykimų registravimą, o tai didina apkrovą pasienio kontrolės punktuose piko metu.

    Europos oro uostų asociacija ACI Europe anksčiau skelbė, kad žemyno pasienio kontrolės vietose piko metu laukimas kai kur pasiekė iki 3,5 valandos. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei maždaug 2 valandos, fiksuotos balandžio pradžioje.

    Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro yra viešai išreiškęs nepasitenkinimą pasienio tarnybų darbu oro uostuose, ypač Lisabonoje, ir pažadėjo skubias priemones situacijai suvaldyti. Papildomi pareigūnai ir didinamas patikros pajėgumas laikomi vienu iš praktinių žingsnių prieš intensyvų vasaros kelionių sezoną.

  • Krokuvos Balicų oro uostas atidaro laikiną ne Šengeno terminalą: daugiau vietos ir greitesnės eilės

    Nauja erdvė ne Šengeno skrydžiams

    Krokuvos Balicų oro uoste balandžio 30 dieną keleiviams atveriamas laikinas terminalas, skirtas išvykstantiems už Šengeno erdvės ribų. Naujoji laukimo ir įlaipinimo zona įrengta buvusiame krovinių terminalo pastate, kuris per trumpą laiką buvo pritaikytas keleivių srautams.

    Oro uostas teigia, kad sprendimas turėtų sumažinti spūstis piko metu ir padidinti bendrą aptarnavimo patogumą. Didesnį poreikį ypač jaučia ne Šengeno krypčių keleiviai, kuriems taikomos papildomos pasienio ir dokumentų patikros procedūros.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Laikinoje zonoje įrengta apie 4 500 kvadratinių metrų ploto erdvė su 632 sėdimomis vietomis ir šešiais naujais įlaipinimo vartais. Oro uoste jau veikia 18 vartų, tačiau papildoma infrastruktūra turėtų pagerinti srautų paskirstymą, kai vienu metu išvyksta keli tarptautiniai reisai.

    Skaičiuojama, kad oro uosto pralaidumas gali augti nuo maždaug 1 800 iki 2 700 keleivių per valandą. Praktikoje tai turėtų reikšti trumpesnes eiles prie įlaipinimo vartų ir patogesnį laukimą po saugumo patikros.

    Testas su savanoriais ir investicijos mastas

    Prieš oficialų atidarymą oro uostas surengė naktinį funkcionalumo testą, kuriame dalyvavo apie 300 savanorių. Jie imitavo realią kelionę nuo registracijos ir bagažo pridavimo iki dokumentų patikros ir patekimo į ne Šengeno zoną, o vėliau pateikė pastabas dėl navigacijos, patogumų ir prieinamumo.

    Projekto vertė siekia apie 6 650 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų. Investicija pristatoma kaip laikinas sprendimas, skirtas suteikti oro uostui „kvėpavimo“ iki platesnės plėtros darbų pabaigos.

    „Nuo pirmos idėjos iki statybų pabaigos prireikė vos devynių mėnesių. Nusprendėme negriauti krovinių terminalo dalies ir čia įrengti laukimo erdves, tai laikinas sprendimas, padėsiantis iki didžiosios plėtros pabaigos“, – sakė Krokuvos oro uosto valdybos atstovas Januszas Kardasińkis.

    Kodėl ne Šengeno srautai tampa iššūkiu?

    Balicų oro uostas yra didžiausias regioninis oro uostas Lenkijoje, pernai aptarnavęs apie 13 500 000 keleivių, iš kurių daugiau nei 30 proc. sudarė užsieniečiai. Vasaros sezonu maršrutų tinklas siekia apie 180 krypčių, o dalis jų yra už Šengeno ribų, todėl keleivių srautai čia dažnai susikerta su intensyviomis patikros procedūromis.

    Papildomas spaudimas oro uostams kyla ir dėl ES planuojamų bei etapais diegiamų pasienio valdymo pokyčių, įskaitant atvykimo ir išvykimo registravimo sistemas trečiųjų šalių piliečiams. Tokie sprendimai, nors ir skirti saugumui bei kontrolei stiprinti, realybėje dažnai reiškia ilgesnes procedūras, todėl oro uostai ieško būdų, kaip didinti erdves ir gerinti srautų valdymą.

    Oro uostas prognozuoja, kad šiemet keleivių skaičius gali priartėti prie 15 000 000. Dalis šio augimo bus suvaldoma būtent naujoje laikinoje ne Šengeno zonoje, kuri turėtų sumažinti ankstesnį infrastruktūros trūkumą piko metu.