Tag: Pašilaičiai

  • Pašilaičiuose sodins beveik 1 000 krūmų: kas rytoj vyks Medeinos gatvėje ir ką būtina žinoti

    Pašilaičiuose sodins beveik 1 000 krūmų: kas rytoj vyks Medeinos gatvėje ir ką būtina žinoti

    Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, rytoj 10 valandą rengiama šio rudens želdinimo talka, į kurią kviečiami visi norintys prisidėti prie žalesnės rajono aplinkos. Organizatoriai skelbia, kad per talką planuojama pasodinti beveik 1 000 krūmų, o vieta pasirinkta neatsitiktinai – čia tęsiami sprendimai, skirti saugesnei ir patogesnei gatvės erdvei.

    Želdinimas vyks teritorijoje, kur įgyvendinamas tarptautinis mobilumo projektas „Gatvės visiems“. Šio projekto esmė – gatves pritaikyti įvairiems eismo dalyviams ir mažinti rizikas, todėl kartu su želdinimu diegiami ir eismo saugumą stiprinantys sprendimai, pavyzdžiui, aiškiau atskirtos eismo zonos ar geriau pastebimi ženklinimo elementai.

    Į talką atvykusių gyventojų lauks specialistų patarimai, kaip taisyklingai sodinti ir prižiūrėti augalus, kad jie prigytų ir ilgainiui kurtų tankesnę žaliąją juostą. Taip pat pabrėžiama, kad moksleiviams dalyvavimas gali būti įskaitomas kaip socialinės-pilietinės veiklos valandos.

    Dalyvių prašoma atsinešti pirštines ir kastuvą, tačiau neturintiems įrankių jie bus suteikti vietoje. Po talkos numatytas neformalus bendruomenės laikas: dalyvių lauks karštas maistas ir gėrimai, taip pat veiklos šeimoms.

    Medeinos gatvėje pokyčiai jau matomi ir iš ankstesnių etapų: čia įrengta žalioji erdvė, o dalyje vietų, kur anksčiau būdavo paliekami automobiliai, suformuota poilsio zona ir pasodinti augalai. Tokie sprendimai, taikomi kartu su eismo organizavimo priemonėmis, padeda kurti aiškesnę ir tvarkingesnę viešąją erdvę, o želdiniai prisideda prie šešėlio, dulkių mažinimo ir mikroklimato gerinimo.

    Šį rudenį Vilniuje numatoma pasodinti beveik 1 000 medžių, apie 23 000 krūmų ir daugiau kaip 32 000 žolinių augalų. Savivaldybė nurodo, kad dalis želdinių bus sodinami kartu su gatvių tvarkymo darbais, o kitur prie želdinimo bus kviečiami prisidėti ir patys gyventojai.

    Planuojama, kad bendruomeninės sodinimo talkos Pašilaičiuose tęsis ir lapkritį. Gyventojai bus kviečiami prisidėti ir kitose rajono vietose, tarp jų – J. Baltrušaičio ir Žemynos gatvėse.

  • Pašilaičiai sprogsta nuo kranų, Karoliniškės stovi vietoje: kas iš tiesų nulemia statybas Vilniuje?

    Nauji būstai Vilniuje ne visada kyla ten, kur, gyventojų akimis, patraukliausia gyventi. Pašilaičiuose vienas po kito formuojami nauji kvartalai, o arčiau centro esančiose Karoliniškėse didelių naujos statybos projektų gerokai mažiau. Skirtumą dažnai lemia ne vien paklausa ar vystytojų ambicijos, bet ir tai, ką konkrečioje vietoje leidžia miestas, kokia yra žemės nuosavybė bei aplinkos apribojimai.

    NT plėtros bendrovės „Realco“ Projektavimo departamento vadovė Rima Kerienė sako, kad pirkėjas dažniausiai pamato tik galutinį rezultatą, tačiau iki jo tenka nueiti ilgą kelią. Projektas turi atitikti miesto planavimo dokumentus, derėti su aplinka, o sprendiniai privalo išlaikyti balansą tarp pastatų, infrastruktūros ir viešųjų erdvių.

    „NT vystymas nėra tik sklypo įsigijimas, statyba ir pardavimas. Iki statybų pradžios tenka pereiti daugybę derinimų, įvertinti rajono charakterį, kraštovaizdį, susisiekimą ir bendruosius miesto tikslus“, – sakė R. Kerienė.

    Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad miesto sėkmė nėra matuojama vien naujų butų skaičiumi. Vienose teritorijose kuriami nauji kvartalai, kitose konvertuojamos buvusios pramoninės zonos, o tankiai užstatytuose rajonuose didesnis prioritetas gali būti esamos aplinkos atnaujinimas.

    „Miesto tikslas yra kokybiška gyvenamoji aplinka, o ne bet koks tankinimas. Kartais sprendimas yra intensyvesnė plėtra, kartais svarbiau netankinti ir investuoti į jau susiformavusio rajono kokybę“, – sakė L. Kairienė.

    Kas realiai sprendžia, kur statyti?

    Miesto vystymo rėmus nustato Bendrasis planas: jis apibrėžia, kur ir kokiu intensyvumu galima statyti, kur turi išlikti želdynai, kokios numatomos gatvės ir viešosios erdvės. Tačiau konkretų investicinį sprendimą, kada pradėti projektą ir kokio masto jis bus, priima žemės savininkas arba plėtotojas, įvertinęs ir ekonominę logiką.

    Praktikoje tai reiškia, kad net patrauklioje vietoje projektas gali neįvykti dėl sklypų suskaidymo, sudėtingos nuosavybės struktūros ar ribojimų. Svarbūs ir infrastruktūros pajėgumai, privažiavimai, darželių bei mokyklų poreikis, taip pat reikalavimai viešosioms erdvėms.

    Pasak savivaldybės, valstybinė ar savivaldybės žemė nėra automatiškai atveriama statyboms, nes jos reikia ir viešajam interesui. Jei naujas būstų masyvas sukuria kelių tūkstančių gyventojų poreikį, gali prireikti papildomo darželio, gatvių rekonstrukcijos ar naujų želdynų, o žemės rezervas tam turi išlikti.

    Kodėl Pašilaičiai auga sparčiau?

    Pašilaičiuose plėtrą palengvina tai, kad dalis teritorijų yra transformuojamos iš buvusio kitokios paskirties užstatymo, pavyzdžiui, sandėliavimo ar garažų masyvų. Tokiose vietose dažniau įmanoma suformuoti didesnius, vientisus kvartalus, kuriuose iš anksto planuojamos paslaugos, susisiekimas ir viešosios erdvės.

    Papildomu impulsu rajonui įvardijamas ir Šiaurinės gatvės projektas, nuo kurio priklauso susisiekimo kokybė bei investicinis patrauklumas. Vis dėlto savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausias klausimas yra ne vien naujų namų skaičius, o kokia miesto dalis bus sukurta, ar ji bus patogi kasdieniam gyvenimui.

    Vystytojams patrauklu ir tai, kad didesnėse teritorijose lengviau planuoti etapais, derinti sprendinius ir valdyti kaštus. Tokiu atveju aiškiau įvertinamas ir projekto įgyvendinamumas, pradedant nuo sklypo paruošimo iki inžinerinių tinklų plėtros.

    Kodėl Karoliniškėse plėtra lėtesnė?

    Karoliniškėse situacija kitokia: rajonas iš esmės jau susiformavęs, jame daug viešųjų erdvių, o dalį teritorijų riboja gamtinės vertės ir žaliosios zonos. Dėl to net gera lokacija šalia centro nereiškia, kad yra pakankamai laisvos ir statyboms tinkamos žemės.

    Be to, seniau susiformavusiuose mikrorajonuose dažniau kyla konfliktų dėl tankinimo, parkavimo ir želdynų praradimo. R. Kerienė atkreipia dėmesį, kad tokiose vietose vystytojai į sklypus žiūri atsargiau, nes procesai gali užsitęsti, o investicijos ilgam laikui likti įšaldytos.

    „Senesniuose rajonuose gyventojai dažnai kritiškai vertina pokyčius, todėl projektų derinimas gali užtrukti, o neapibrėžtumas tampa rimtu rizikos veiksniu“, – sakė R. Kerienė.

    Skirtingi rajonai taip pat turi skirtingus architektūrinius lūkesčius. Savivaldybė pabrėžia, kad nauji pastatai neturi kopijuoti esamų, tačiau privalo suprasti vietos kontekstą, gerbti urbanistinę struktūrą ir kurti aiškų ryšį su gatve, želdynais bei viešosiomis erdvėmis.

    Galiausiai plėtrą riboja ir ekonomika: žemės kaina, užteršto grunto sutvarkymo darbai, griovimo kaštai bei finansavimo sąlygos. Net jei Bendrasis planas leidžia intensyvesnį užstatymą, tai dar nereiškia, kad jis bus įgyvendintas, jei projektas neatsiperka arba užstringa derinimuose.

    „Realco“ pateikia ir konkretų pavyzdį, kiek gali trukti kelias iki statybų: jų projekto architektūrinė idėja atrinkta 2022 metais, projektiniai pasiūlymai paviešinti 2023 metais, o pirmojo etapo statybos pradėtos 2025 metais. Tarp šių etapų paprastai telpa detalus planavimas, viešinimas, institucijų derinimai, techninis projektavimas ir statybos leidimų gavimas.

  • Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Pristatė 3 kilometrų atkarpos viziją

    Vilniaus miesto savivaldybė pristatė Šiaurinės gatvės koncepciją: planuojama apie 3 kilometrų atkarpa nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės. Artimiausias etapas – projektavimo darbai, po kurių bus derinami galutiniai techniniai sprendiniai.

    Ši jungtis laikoma vienu svarbiausių transporto projektų šiaurinėje sostinės dalyje, nes ji turėtų sujungti kelis tankiai apgyvendintus rajonus su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas – ne vien greitesnis pravažiavimas, bet ir saugesnės, patogesnės kasdienės kelionės.

    „Šiaurinę gatvę tiesime tam, kad iš esmės pakeistume judėjimą šioje miesto dalyje ir sumažintume srautus gyvenamuosiuose kvartaluose“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Ką gatvė sujungs ir kodėl tai svarbu

    Pagal pristatytą koncepciją Šiaurinė gatvė pagerins susisiekimą tarp Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės ir Fabijoniškių bei suteiks patogesnę jungtį su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė teigia, kad tai turėtų sumažinti tranzitinį eismą dalyje aplinkinių gatvių ir perskirstyti srautus racionaliau.

    Tokio tipo jungtys miestuose paprastai planuojamos ne vien dėl automobilių pralaidumo: vis daugiau dėmesio skiriama viešojo transporto patikimumui, eismo saugai, triukšmo bei taršos mažinimui. Vilnius pastaraisiais metais viešai deklaruoja prioritetą gatvėms, kuriose patogu judėti ir pėsčiomis, ir dviračiu, ir viešuoju transportu.

    Naujovė – viešasis transportas gatvės centre

    Vienas ryškiausių pokyčių, palyginti su ankstesnėmis idėjomis, – viešojo transporto eismo organizavimas. Koncepcijoje numatyta, kad viešasis transportas galėtų judėti gatvės centre įrengtose, nuo bendro automobilių srauto atskirtose juostose.

    Toks sprendinys dažnai taikomas Vakarų Europos miestuose, nes atskirta infrastruktūra mažina vėlavimus ir gerina maršrutų reguliarumą. Savivaldybė taip pat pabrėžia, kad ateityje šią infrastruktūrą būtų galima pritaikyti ir kitoms transporto rūšims, jei keistųsi miesto mobilumo poreikiai.

    „Rengiame ne greitkelio, o gyvos miesto gatvės sprendinius su pėsčiųjų, dviratininkų ir viešojo transporto prioritetais“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Dviračių takai, pėsčiųjų ryšiai ir želdynai

    Koncepcijoje numatyta, kad abiejose gatvės pusėse atsiras dviračių takai ir pėsčiųjų infrastruktūra, daugiau saugių perėjų. Automobilių eismui planuojama po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, tačiau pabrėžiama, kad gatvė turėtų veikti kaip miesto erdvė, o ne vien tranzitinis koridorius.

    Taip pat skelbiama apie planuojamus želdynus: prie gatvės numatoma pasodinti apie 700 medžių. Savivaldybės teigimu, želdinimas ir viešosios erdvės turėtų tapti svarbia projekto dalimi, o pati gatvė formuotų naują urbanistinę ašį su paslaugomis ir traukos taškais.

    Apklausos duomenys ir projekto istorija

    Savivaldybė remiasi reprezentatyvia „Norstat“ apklausa, atlikta 2026 metais rugsėjo mėnesį: skelbiama, kad vidutinis Šiaurinės gatvės koncepcijos vertinimas siekė 7,8 balo iš 10, o 68,9 proc. apklaustųjų ją įvertino 7–10 balų. Dažniausiai įvardytas lūkestis – mažesni automobilių srautai aplinkinėse gatvėse, tačiau dalis gyventojų išreiškė ir susirūpinimą dėl galimo srautų augimo.

    Šiaurinės gatvės idėja nėra nauja: jos poreikis buvo numatytas dar 1987 metais Vilniaus generaliniame plane. Vis dėlto projektas ilgą laiką nejudėjo į priekį dėl finansavimo, prioritetų kaitos ir sudėtingų miesto plėtros klausimų, o grįžus prie temos sprendiniai buvo koreguojami atsižvelgiant į eismo modeliavimą bei gyventojų pastabas.

    Kada numatomi kiti žingsniai

    Skelbiama, kad iki 2027 metų antrojo ketvirčio planuojama parengti projektinius pasiūlymus, atlikti eismo modeliavimą ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras. 2027 metais sprendinius ketinama dar kartą pristatyti visuomenei ir siekti gauti statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal pateiktą grafiką statybos darbų pradžia numatoma 2028 metais. Savivaldybė pabrėžia, kad terminai priklausys nuo projektavimo eigos, derinimų ir procedūrų, tačiau siekis – užtikrinti sprendinius, kurie realiai sumažintų konfliktus tarp skirtingų eismo dalyvių ir pagerintų susisiekimą šiaurinėje miesto dalyje.

  • Pašilaičių žaliajam gigantui – 3 vizijos: paaiškėjo, kaip keisis Pavilnionių parkas

    Viena didžiausių Pašilaičių viešųjų erdvių, Pavilnionių parkas, artėja prie realių pokyčių: Vilniaus vystymo kompanijos surengtame architektūrinės idėjos konkurse pateiktos trys parko atnaujinimo vizijos. Tikslas aiškus – išlaikyti natūralų želdyną, bet kartu sukurti patogią, saugią ir kasdieniam naudojimui pritaikytą erdvę augančiam rajonui.

    Parko teritorija siekia 5,26 hektaro, joje vyrauja kalvotas reljefas, pušų, beržų ir drebulių medynai bei natūralios pievos. Tokia struktūra vertinama kaip stipri vietos tapatybės dalis, todėl konkurso sąlygose pabrėžtas gamtos autentiškumo išsaugojimas ir atsargus įsikišimas į esamus želdinius.

    Akcentas – ekosistema ir patogūs takai

    Projektuotojams kelti reikalavimai apėmė ne tik estetiką, bet ir aplinkosaugą: numatyta integruoti vertingus esamus želdinius, o naujus augalus parinkti pagal teritorijai būdingas rūšis. Toks požiūris atitinka platesnę Europos miestų praktiką, kai prioritetas teikiamas biologinės įvairovės didinimui ir natūralių buveinių išsaugojimui.

    Svarbi užduoties dalis – aiškus ir patogus takų tinklas, leidžiantis parką patogiai kirsti pėsčiomis. Kartu siekiama subalansuoti skirtingus poreikius: ramų poilsį, kasdienius pasivaikščiojimus ir aktyvesnį laisvalaikį, kad erdvė būtų gyva ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.

    Numatyta taikyti tvarumo sprendimus, įskaitant lietaus vandens surinkimą ir jo panaudojimą teritorijoje, kad parkas būtų atsparesnis liūtims ir sausroms. Miestuose tai tampa vis aktualesne kryptimi dėl dažnėjančių ekstremalių kritulių ir kaitros periodų.

    Ką parkui siūlė vietos bendruomenė?

    Rengiant konkurso užduotį vyko kūrybinės dirbtuvės su vietos gyventojais, kurių įžvalgos įtrauktos į reikalavimus. Bendruomenė akcentavo, kad parkas neturėtų prarasti natūralaus charakterio, o intervencijos turi būti santūrios ir paremtos realiu patogumu.

    Tarp išsakytų lūkesčių – atsakinga šiaurinėje dalyje esančios daubos su augalija priežiūra ir esamų vaismedžių išsaugojimas, šalia jų numatant piknikams tinkamą vietą. Taip pat pabrėžtas poreikis vakarinėje pusėje formuoti želdinių juostą, kuri amortizuotų Vakarinio aplinkelio triukšmą ir mažintų taršos poveikį.

    Gyventojai taip pat ragino kurti natūralios estetikos vaikų erdves, kuriose būtų daugiau gamtinių elementų, o ne vien standartinė įranga. Papildomai išsakytas poreikis aktyvaus laisvalaikio zonoms, įskaitant stalo tenisą, petankę, lauko treniruoklius ir šunų vedžiojimo aikštelę.

    Terminai, pristatymas ir prizinis fondas

    Skelbiama, kad Pavilnionių parkas ir toliau bus atvira, neaptverta ir laisvai prieinama viešoji erdvė, kurioje pirmenybė teikiama judėjimui pėsčiomis. Dviračių srautai planuojami nukreipti parko pakraščiais, pratęsiant esamas trasų jungtis.

    Su trimis konkursui pateiktomis idėjomis bendruomenė galės susipažinti spalio 5 dieną–spalio 16 dieną prekybos centro „Pašilaičiai“ pirmajame aukšte. Projektus vertins komisija, kurios sudėtis, kaip nurodoma, dar tikslinama.

    Nugalėtoją tikimasi paskelbti 2026 metais lapkričio pabaigoje, o su pirmos vietos laimėtoju planuojama pasirašyti projektavimo sutartį. Pagal ją per 18 mėnesių turėtų būti parengtas ir suderintas techninis darbo projektas, o prizinis fondas siekia 22 000 eurų.

    Pirmos vietos laimėtojui numatyta 11 000 eurų, antros – 7 000 eurų, trečios – 4 000 eurų premija. Tolimesni parko pokyčiai priklausys nuo galutinio sprendinio ir vėlesnių projektavimo bei derinimo etapų.

  • Vilniaus Pašilaičiuose atrado unikalų mikrorajoną: kuo jis ypatingas ir kas dabar kelia grėsmę

    Pašilaičių IV mikrorajonas Vilniuje išsiskiria visos Lietuvos mastu: tai vienintelis toks rajonas, kuriame visi gyvenamieji pastatai pastatyti naudojant monolitinio gelžbetonio technologiją. Miesto planuotojai ir architektūros tyrėjai pabrėžia, kad šis statybos būdas lėmė ne tik pastatų formą, bet ir viso kvartalo erdvinę logiką.

    Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtas Pašilaičių IV urbanistinių ir architektūrinių verčių tyrimas įvardija, kas kuria rajono tapatybę ir kodėl tai svarbu planuojant atnaujinimą. Dokumente analizuojami ne vien daugiabučiai, bet ir kvartalinis užstatymas, pusiau uždari kiemai, pėsčiųjų jungtys, želdynai, skverai bei mažosios architektūros elementai.

    Tyrimo autorės, architektės dr. Indrė Ruseckaitė ir dr. Aušra Černiauskienė, akcentuoja, kad renovacija neturėtų apsiriboti vien šilumos taupymu ar fasadų kosmetika. Pagrindinis iššūkis, anot jų, yra suderinti energinį efektyvumą su architektūrine kokybe, kad modernizacija neištrintų rajono savitumo.

    Pastaraisiais metais Vilniuje daugėja atnaujinimo projektų, kuriuose vis svarbesnės tampa viešosios erdvės, pėsčiųjų patogumas ir aiškios taisyklės, kaip tvarkyti kiemus bei želdynus. Pašilaičių IV atvejis išskirtinis tuo, kad jo urbanistinė struktūra yra nuosekli, todėl net nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, chaotiškas automobilių statymas ar atsitiktiniai kiemų pertvarkymai, gali greitai pakeisti viso mikrorajono charakterį.

    Gyventojams tyrimo išvados bus pristatytos spalio 12 dieną 18.00 valandą Vilniaus Gabijos gimnazijos konferencijų salėje Pašilaičių gatvėje 13. Susitikime planuojama aptarti, kokie rajono bruožai laikomi vertingais ir kaip šias įžvalgas pritaikyti sprendžiant dėl renovacijos, viešųjų erdvių tvarkymo ir ateities pokyčių.

  • Vilniaus senjorams – net 4 nemokamos treniruotės per savaitę: kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Vilniaus senjorams – net 4 nemokamos treniruotės per savaitę: kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Vilniuje prasideda ketvirtasis nemokamų mankštų senjorams sezonas, kurį tęsia Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Active Vilnius“. Vyresnio amžiaus vilniečiai kviečiami sportuoti su profesionaliais treneriais keturis kartus per savaitę dviejose miesto vietose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad per pirmuosius tris sezonus fiksuota daugiau nei 25 000 senjorų apsilankymų. Toks skaičius rodo, kad reguliarios ir lengvai pasiekiamos fizinio aktyvumo veiklos tampa svarbia kasdienės savijautos ir socialinio gyvenimo dalimi.

    „Siekiame, kad Vilniaus senjorai turėtų kuo daugiau galimybių būti fiziškai aktyvūs, rūpintis savo savijauta ir prasmingai leisti laiką kartu“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Kur vyks mankštos?

    Užsiėmimai vyks Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Žirmūnų gatvėje ir „NBA Basketball School“ arenoje Pašilaičiuose. Mankštos pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, todėl tinka tiek aktyviai sportuojantiems, tiek norintiems pradėti judėti nuo paprastesnių pratimų.

    Žirmūnuose, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Žirmūnų g. 1E, užsiėmimai vyks pirmadieniais 10.00 valandą ir trečiadieniais 10.00 valandą. Pašilaičiuose, „NBA Basketball School“ arenoje Žemynos g. 41, mankštos numatytos antradieniais 8.00 valandą ir ketvirtadieniais 9.30 valandą.

    Ką svarbu žinoti dalyviams?

    Išankstinė registracija nereikalinga, tačiau rekomenduojama atvykti keliomis minutėmis anksčiau. Dalyviams patariama vilkėti patogią sportinę aprangą, turėti vandens, o jei yra galimybė, atsinešti sportinį kilimėlį.

    Tokios iniciatyvos atliepia visuomenės sveikatos rekomendacijas vyresniame amžiuje palaikyti reguliarią fizinę veiklą, kuri siejama su geresne pusiausvyra, raumenų jėga, judrumu ir mažesne griuvimų rizika. Be to, grupiniai užsiėmimai senjorams dažnai padeda mažinti socialinę atskirtį, nes suteikia progą reguliariai susitikti ir bendrauti.

    Užsiėmimai yra nemokami, o projektą administruojanti VšĮ „Active Vilnius“ prižiūri ir koordinuoja sporto infrastruktūrą visame mieste, įskaitant sporto aikštynus, aikšteles bei kitus viešus aktyvaus laisvalaikio objektus.

  • Pašilaičiuose bręsta proveržis: Medeinos pradinė po rekonstrukcijos priims 500 vaikų

    Vilniaus Pašilaičiuose esanti Medeinos pradinė mokykla, pastatyta 1988 metais, ruošiasi iš esmės atsinaujinti. Po rekonstrukcijos planuojama padidinti vietų skaičių nuo maždaug 300 iki 500, o pastato plotą išauginti nuo 2 234 iki apie 6 000 kv. m.

    Projektą kuruojanti Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad atnaujinimu siekiama spręsti augančio rajono švietimo infrastruktūros poreikius. Pašilaičiai ir gretimos teritorijos pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, todėl didesnė mokyklos talpa vertinama kaip būtina.

    Kas keisis po rekonstrukcijos

    Pagal numatomus sprendinius ant esamo pastato planuojama įrengti trečią aukštą, o šalia pastatyti priestatą. Tokia plėtra turėtų leisti sukurti daugiau klasių ir bendrų erdvių, pritaikytų šiuolaikiniam ugdymui.

    Teritorijoje taip pat suplanuotos poilsio ir sporto zonos, pavėsinės, želdiniai bei pagrindinė aikštė bendruomenės renginiams. Savivaldybė akcentuoja, kad mokyklos erdvės turėtų būti funkcionalios ne tik pamokoms, bet ir platesnei vietos bendruomenei.

    „Pastaraisiais metais Vilnius nuosekliai investuoja ne tik į naujų mokyklų statybą, bet ir į esamų atnaujinimą. Medeinos pradinės mokyklos rekonstrukcijos metu bus atnaujintas ir išplėstas pastatas, sukuriant šiuolaikiškas, saugias, funkcionalias erdves moksleiviams ir bendruomenei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Projektavimo darbai ir kaina

    Architektūriniame konkurse atrinkta geriausia rekonstrukcijos vizija, o projektavimo sutartis pasirašyta su AB „PST Group“. Sutarties vertė siekia 992 000 eurų su PVM.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad vertinant konkursines idėjas buvo atsižvelgta į urbanistinį integralumą, architektūros kokybę, funkcionalumą ir kainą. Komisijoje dirbo vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė ir kiti architektūros profesionalai.

    „Architektūrinius projektų konkursus Vilniuje organizuojame tam, kad visi pastatai būtų iš tiesų kokybiškai rekonstruojami ir atitiktų aukščiausius standartus“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Žalesnė mokykla ir saugumo reikalavimai

    Architektūrinė idėja remiasi mokyklos pavadinimo simbolika: Medeina lietuvių mitologijoje siejama su mišku. Projekte numatomas apželdintas stogas, daugiau žaliųjų sprendimų fasaduose ir interjere, kad pastatas turėtų aiškią, atpažįstamą tapatybę.

    Planuojant rekonstrukciją akcentuojami ir praktiniai reikalavimai: prieinamumas žmonėms su negalia, papildomos sporto bei ugdymo erdvės, taip pat priedangos įrengimas. Pastarasis aspektas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių viešosios infrastruktūros projektų kriterijų.

    „Šis projektas leis ne tik reikšmingai padidinti mokyklos pajėgumą, bet ir sukurti kokybiškai naują ugdymo aplinką“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad AB „PST Group“ parengs techninį darbo projektą, o vėliau bus organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas. Numatyta, kad atrinkti rangovai darbus turėtų užbaigti iki 2029 metų vidurio.

  • Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Vilniaus Pašilaičiuose, Medeinos gatvės atkarpoje, nauji mokslo metai prasidėjo neįprastai: šalia perėjų įrengti kelio ženklai, sukurti pagal pradinių klasių mokinių piešinius. Kartu ryškiomis spalvomis pažymėta važiuojamoji dalis prieš perėjas ir pėstiesiems bei dviratininkams skirti takai.

    Šie sprendimai įgyvendinti tarptautinio mobilumo projekto „Gatvės visiems“ bandomųjų infrastruktūros pakeitimų rėmuose. Pagrindinis tikslas – sumažinti greitį ir padidinti vairuotojų dėmesį atkarpoje, kur kasdien juda daug vaikų ir tėvų, vykstančių į ugdymo įstaigas.

    Vasaros pradžioje 6–10 metų vaikai buvo pakviesti į kelio ženklų piešinių konkursą, kuriame vaizdavo, kaip supranta saugų judėjimą ir eismo taisyklių laikymąsi. Iš kelių dešimčių darbų atrinkti keturi piešiniai, virtę realiais ženklais gatvėje.

    Nugalėtojais paskelbti Rusnės, Meidos, Karolio ir Marko darbai: jų piešiniuose pėsčiųjų perėją saugiai kerta gyvūnai, o vairuotojams siunčiama aiški žinutė neskubėti ir būti atidiems. Laimėtojams numatytos Vilniaus miesto savivaldybės ir projekto „Gatvės visiems“ dovanos, o su dalyviais žadama susisiekti asmeniškai.

    „Medeinos gatvėje įgyvendinami pokyčiai yra skirti užtikrinti pirmiausia čia įsikūrusias ugdymo įstaigas lankančių vaikų saugumą. Mūsų komandą nustebino vaikų kūrybiškumas, tačiau piešiniuose pastebėjome ir neraminantį dalyką: nemažoje dalyje piešinių vaizduojamos pėsčiųjų perėjos, kas gali reikšti, kad kirsdami gatvę tam skirtose vietose vaikai vis tiek jaučiasi nesaugūs“, – sakė projekto „Gatvės visiems“ Vilniaus komandos vadovė Birutė Jatautaitė.

    Jos teigimu, mokslo metų pradžioje vaikų dėmesingumas dažnai sumažėja dėl didesnio tempo, emocijų ir naujų maršrutų. Dėl to specialistai ragina su vaikais nuolat kartoti pagrindines taisykles: sustoti prieš gatvę, dairytis į abi puses ir eiti tik įsitikinus, kad transporto priemonės sustojo.

    Eismo saugumą didinantys sprendimai

    Medeinos gatvės atkarpoje įrengti ir kiti matomumą bei saugumą didinantys elementai: aiškiau atskirtos eismo juostų trajektorijos, perėjos pažymėtos švieselėmis, o prieš perėjas atsirado spalvotų apskritimų zona. Projekto komanda pabrėžia, kad tai ne vien dekoras, o priemonė, kuri vizualiai signalizuoja apie vietą, kur privalu sulėtinti.

    „Spalvotų apskritimų tikslas – vizualiai išskirti vietą, kurioje vairuotojai turi būti ypač atidūs, sumažinti gatvės tranzitiškumo pojūtį ir paskatinti intuityviai mažinti greitį. Todėl panašius ženklinimo principus planuojama naudoti ir kitose Vilniaus vietose“, – teigė projekto komanda.

    Ryškūs piešiniai pritaikyti ir pėsčiųjų bei dviratininkų takams, ypač ties Medeinos pradinės mokyklos teritorija. Tai dar viena priemonė aiškiai atskirti judėjimo zonas ir sumažinti konfliktines situacijas tarp skirtingų eismo dalyvių.

    Projekte akcentuojama, kad elgseną keičia ne tik švietimas, bet ir pati aplinka: kai erdvė suprojektuota taip, kad natūraliai skatina lėtesnį važiavimą ir aiškiai parodo prioritetą pažeidžiamiems eismo dalyviams. Todėl šalia edukacijos vis dažniau taikomi ir praktiniai, greitai įgyvendinami infrastruktūriniai sprendimai, ypač prie mokyklų ir darželių.

  • Vilniuje atsiranda nauji pavadinimai: Ugnijos skveras, Bendruomenės parkas ir gatvių ribų pokyčiai

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas numato naujų viešųjų erdvių pavadinimus ir techninius gatvių ribų patikslinimus skirtingose sostinės seniūnijose. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant aiškesnės adresų sistemos, patogesnio orientavimosi ir tikslesnių duomenų registruose.

    Projekte siūloma bevardžiam skverui Pašilaičių seniūnijoje suteikti Ugnijos pavadinimą. Taip pat numatoma bevardžiam parkui Antakalnio seniūnijoje suteikti Bendruomenės pavadinimą, atsižvelgiant į pateiktus teritorijų planus.

    Be naujų pavadinimų, dokumente numatyti ir administraciniai pakeitimai Naujojoje Vilnioje. Planuojama patikslinti Tolimosios Sodų 3-iosios ir Tolimosios Sodų 4-osios gatvių ašines linijas, kad gatvių ribos atitiktų patvirtintus planus ir faktinę situaciją vietoje.

    Sprendimo projektas remiasi Vietos savivaldos įstatyme nustatytomis savivaldybės funkcijomis, taip pat vidaus reikalų ministro patvirtinta objektų pavadinimų suteikimo ir apskaitos tvarka. Dokumente nurodoma, kad siūlymai svarstyti gavus savivaldybės Istorinės atminties komisijos posėdžio protokole užfiksuotas išvadas.

    Jei sprendimas būtų priimtas, Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius per 5 darbo dienas nuo įsigaliojimo turėtų pateikti sprendimo su priedais kopiją Adresų registro tvarkymo įstaigai. Praktikoje tai reiškia, kad atnaujinti pavadinimai ir patikslintos ribos turi atsirasti oficialiuose registruose, o vėliau būti naudojami adresavimui, žemėlapiams ir savivaldybės paslaugoms.

  • Perkūnkiemyje kyla nauja progimnazija: kapsulė ateities kartoms ir 612 vietų mokykla su baseinu

    Vilniaus Perkūnkiemio rajone pažymėta naujos progimnazijos statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė ateities kartoms. Pavilnionių gatvėje 25 planuojama pastatyti keturių aukštų mokyklą, kurioje galės mokytis apie 612 mokinių.

    Projektas numato 22 klases, o mokyklos bendruomenę turėtų sudaryti maždaug 65 pedagogai. Sklypo plotas siekia 1,48 hektaro, o sprendiniai orientuoti į šiuolaikinę ugdymo aplinką ir aktyvų laisvalaikį.

    Mokykla, kurios laukė rajonas

    Perkūnkiemis – vienas sparčiausiai augusių Vilniaus gyvenamųjų rajonų, todėl mokyklos poreikis čia ilgą laiką buvo viena aktualiausių vietos bendruomenės temų. Savivaldybė pabrėžia, kad mokykla arčiau namų mažina kasdienes keliones ir apkrovą aplinkinėms gatvėms.

    „Šios progimnazijos vietos bendruomenė laukė jau seniai – mokykla šalia namų iš tiesų pagerina visos šeimos gyvenimo kokybę“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės atstovų, projektas siejamas ir su 15 minučių miesto kryptimi, kai pagrindinės paslaugos gyventojams pasiekiamos greitai be automobilio. Tokia logika vis dažniau taikoma planuojant naują viešąją infrastruktūrą sostinėje.

    Atriumas, stogo erdvės ir baseinas

    Progimnazijoje suplanuotas per visą pastato aukštį kylantis atriumas, kuris turėtų suteikti daugiau natūralios šviesos ir atvirumo. Vidinis kiemas numatomas kaip bendras mokyklos centras susitikimams, pertraukoms ir veikloms lauke.

    Numatyta, kad mokiniai iš antrojo aukšto galės tiesiai patekti į kiemą ir sporto aikšteles, o žaidimų zona turėtų atsirasti ant bibliotekos stogo. Trečiame aukšte projektuojamas atviras sodas, ketvirtame – terasa, pritaikoma ir ugdymo veikloms.

    Objekte suplanuotas baseinas, kurį po pamokų, kaip skelbiama, galėtų naudoti ir vietos gyventojai. Taip pat numatyti du sporto salių blokai: didžioji apie 1 050 kvadratinių metrų ir mažesnė salė papildomoms veikloms.

    Šalia mokyklos planuojamas apie 2 000 kvadratinių metrų sporto aikštynas, po kuriuo būtų įrengta priedanga. Tokie sprendiniai vis dažniau integruojami į naujus viešuosius projektus, vertinant civilinės saugos poreikius.

    Kas projektuoja ir kada atsidarys

    Progimnazijos projektą rengė MB „De architectura“ kartu su UAB „Baltic Engineers“, dirbusiais per „Office De Architectura“ ir „Be Live“. Architektai teigia siekę nutolti nuo tradicinio institucinio mokyklos įvaizdžio ir kurti erdves, kuriose norisi būti ne tik per pamokas.

    „Šią mokyklą projektavome tokią, kad ir vaikai, ir vietos bendruomenė galėtų ir norėtų čia laiką leisti nuolat“, – sakė MB „De architectura“ partneris ir architektas Andrius Ropolas.

    Skelbiama, kad statybų vertė siekia 28,2 mln. eurų, o duris mokiniams progimnazija planuoja atverti 2027 metų rugsėjį. Miestas taip pat nurodo, kad tai dalis platesnės švietimo infrastruktūros plėtros, numatant naujų mokyklų projektus ir kitose Vilniaus vietose.