Tag: Pasivaikščiojimas

  • Diabetas ir šventiniai susibūrimai: 4 dietologų patarimai, padedantys išlaikyti stabilų cukrų

    Šventiniai pietūs ir vaišių stalas daugeliui asocijuojasi su džiaugsmu, tačiau gyvenant su diabetu tokie susibūrimai gali kelti papildomo streso – ypač dėl cukraus kiekio kraujyje svyravimų.

    Kaip rašoma „EatingWell“, didesnės porcijos, neįprasti patiekalai, vėluojantys valgiai ir pasikeitusi dienotvarkė per šventes gali apsunkinti glikemijos kontrolę. Prie to prisideda ir socialinis spaudimas paragauti „būtinų“ skanėstų.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia: diabetas nereiškia, kad šventiniu laikotarpiu reikia atsisakyti mėgstamo maisto ar bendravimo. Svarbiausia – keli paprasti, iš anksto apgalvoti sprendimai.

    Dietologai siūlo keturias praktines taktikas, kurios padeda mėgautis šventėmis ir kartu sumažinti riziką, kad cukraus kiekis kraujyje šokinės į viršų ar kris per žemai.

    Nepraleiskite valgymų „taupydami vietą“

    Dažna klaida prieš didesnę šventinę vakarienę – praleisti pusryčius ar pietus, tikintis „sutaupyti“ kalorijų. Tačiau atvykus labai išalkus tampa sunkiau suvaldyti porcijas ir įsiklausyti į sotumo signalus.

    Be to, per ilga pertrauka be maisto, o vėliau – gausus valgymas, gali paskatinti ryškius cukraus kiekio kraujyje svyravimus. Todėl rekomenduojama laikytis įprasto valgymo ritmo, o jei šventinis maistas nusikelia – rinktis nedidelį užkandį su baltymais ir skaidulomis.

    Formuokite lėkštę pagal „lėkštės metodą“

    Šventės nebūtinai reiškia, kad subalansuota mityba turi „išeiti atostogų“. Dietologai siūlo paprastą principą: pusę lėkštės skirkite nekrakmolingoms daržovėms, ketvirtadalį – liesiems baltymams, o likusį ketvirtadalį – pasirinktai angliavandenių porcijai.

    Dar vienas praktinis patarimas – pradėti valgį nuo daržovių ir baltymų. Tai gali sulėtinti virškinimą ir padėti sumažinti staigius gliukozės šuolius, be to, baltymai ir skaidulos ilgiau suteikia sotumo jausmą.

    Pasitelkite „įvertinimo skalę“ ir rinkitės tai, kas tikrai patinka

    Gausus šventinis stalas neretai baigiasi „perkrauta“ lėkšte, o porcijų kontrolė yra svarbi cukraus kiekio kraujyje valdymo dalis. Kuo daugiau suvalgoma, tuo didesnė tikimybė, kad gliukozės lygis reikšmingai kils.

    Siūloma trumpam stabtelėti dar prieš dedantis maistą ir mintyse įvertinti patiekalus skalėje nuo 1 iki 10: kurie yra „devynetai“ ir „dešimtukai“ – tai, ko tikrai norisi. Lėkštėje prioritetą teikite būtent jiems, o ne tiems patiekalams, kurie iš tiesų nesuteikia malonumo.

    Įtraukite judėjimą – ypač po valgio

    Per šventes lengva praleisti įprastą fizinį aktyvumą, tačiau judėjimas gali tapti paprasta tradicija: pasivaikščiojimas su šeima, trumpas žaidimas lauke ar kita lengva veikla.

    Dietologai rekomenduoja po valgio skirti 10–15 minučių pasivaikščiojimui – tai gali padėti suvaldyti cukraus kiekio kraujyje reakciją po maisto. Minima, kad kai kurie tyrimai rodo naudą net ir labai trumpam, kelių minučių pasivaikščiojimui.

    Taip pat per šventes verta laikytis kuo pastovesnio režimo – ne tik valgymų, bet ir vaistų vartojimo, miego, skysčių, judėjimo. Jei vartojate insuliną ar vaistus, kurie gali sukelti hipoglikemiją, pravartu turėti greitai pasisavinamų angliavandenių nenumatytiems atvejams.

  • Norite greičiau sulieknėti? Po 17 valandos šie paprasti įpročiai gali pakeisti viską

    Jei norite sulieknėti, svarbu ne tik tai, ką valgote, bet ir kada tai darote. Vis daugiau tyrimų rodo, kad vėlyvas valgymas siejamas su didesniu kūno masės indeksu, prastesniu cukraus kontrolės mechanizmu ir lėtesniu svorio mažėjimu.

    Mokslininkai aiškina, kad vakare organizmo paros ritmas natūraliai ruošiasi poilsiui, todėl vėlai gautos kalorijos dažniau „užsilaiko“ kaip energijos perteklius. Be to, vėlyvi užkandžiai dažnai būna kaloringi ir itin perdirbti, o tai didina bendrą paros energijos suvartojimą.

    Vakarieniaukite anksčiau

    Vienas paprasčiausių pokyčių po 17 valandos yra aiškus sprendimas nebeatidėlioti vakarienės iki vėlyvo vakaro. Tyrimai sieja vėlyvą valgymą su aukštesniais trigliceridais ir prastesniu jautrumu insulinui, o tai gali apsunkinti riebalų mažinimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad verta susiplanuoti vakarienę taip, kad po jos liktų laiko lengvam judėjimui ir virškinimui prieš miegą. Ankstesnė vakarienė dažnai padeda ir psichologiškai, nes sumažėja pagunda vėl grįžti į virtuvę.

    Subalansuota vakarienė ir mažiau užkandžių

    Vakarienės sudėtis taip pat turi didelę reikšmę. Sotumo jausmą geriausiai palaiko derinys, kuriame yra liesų baltymų, daug skaidulų turinčių daržovių, pilno grūdo produktų ir kokybiškų riebalų.

    Skaidulos padeda ilgiau išlikti sotiems, todėl vakare rečiau kyla noras užkandžiauti. Jei įpratote po vakarienės dar kartą ką nors suvalgyti, padeda paprasta taisyklė: po valgio susitvarkykite virtuvę ir sąmoningai pereikite į kitą namų erdvę.

    Jeigu prieš miegą vis dėlto jaučiate alkį, mažas užkandis gali būti naudingesnis nei bandymas užmigti su gurgiančiu skrandžiu. Geriausia rinktis baltymų, skaidulų ir gerųjų riebalų derinį, pavyzdžiui, varškę su vaisiais ir riešutais.

    Pasivaikščiojimas ir miego rutina

    Lengvas pasivaikščiojimas po vakarienės yra vienas paprasčiausių įpročių, galinčių prisidėti prie svorio kontrolės. Vakarinis judėjimas padeda virškinimui, prisideda prie geresnės gliukozės kontrolės ir sumažina stresą, o tai svarbu ir apetitui, ir miegui.

    Ne mažiau svarbi ir vakaro rutina, kuri gerina miego kokybę. Miego trūkumas siejamas su didesniu noru užkandžiauti ir didesniu energijos suvartojimu, todėl verta siekti reguliaraus režimo ir 7–9 valandų miego.

    Vienas praktiškiausių sprendimų yra ekranų ribojimas bent valandą iki miego. Mėlyna šviesa ir nuolatinė informacija stimuliuoja smegenis, todėl užmigti tampa sunkiau, o prastesnis miegas kitą dieną gali paskatinti didesnį alkį.