Tag: Paskirstyta elektrinė trauka

  • Kinija be reaktyvinio kuro pakėlė 19 vietų elektrinį lėktuvą: ore išbuvo 17 min.

    Kinijoje pirmą kartą į orą pakilo akumuliatoriais varomas 19 keleivių talpos lėktuvas – jis skrido be jokio reaktyvinio kuro.

    Skrydis truko mažiau nei 17 minučių, tačiau tai ne mažas eksperimentinis aparatas: orlaivis projektuojamas komerciniams skrydžiams, o jo maksimali kilimo masė siekia 10 tonų.

    Kaip rašo „ZME Science“, elektrinis lėktuvas nuskrido 60,4 kilometro ir sėkmingai nutūpė. Tokie bandymai laikomi svarbiu žingsniu siekiant mažinti aviacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Kartu tai primena ir didžiausią elektrinės aviacijos ribą: baterijos pagal sukauptą energiją vienam kilogramui vis dar gerokai nusileidžia reaktyviniam kurui, todėl didesnio nuotolio skrydžiai išlieka sudėtingi.

    Dešimt elektrinių ventiliatorių sparnuose

    Lėktuvas, žymimas CE-25A, išsiskiria neįprasta varomąja schema. Vietoje dviejų didelių variklių po sparnais jis turi dešimt elektrinių kanalinių ventiliatorių – po penkis kiekvienoje sparnų pusėje.

    Tokia koncepcija vadinama paskirstyta elektrine trauka. Jos idėja – varomąją sistemą integruoti taip, kad ji ne tik pakeistų degalus elektra, bet ir potencialiai pagerintų aerodinaminį efektyvumą.

    Ventiliatoriai veikia sąveikaudami su oro srautu aplink sparnus, įskaitant ir lėtesnį oro sluoksnį prie paviršiaus (ribinį sluoksnį). Inžinierių tikslas – sumažinti energijos nuostolius už orlaivio ir taip efektyviau panaudoti trauką.

    Aušinimas ir 2 MW varomoji sistema

    Vienas praktinių tokios schemos iššūkių – kaip išvengti daugybės galingų elektros variklių perkaitimo. Dėl to didelės aušinimo sistemos gali tapti papildoma mase, mažinančia nuotolį.

    Kinijos mokslų akademija skelbia, kad tyrėjai sukūrė integruotą 2 megavatų varomąją sistemą, kurioje varikliai aušinami oro srautu, pratekančiu per ventiliatorius, atsisakant sunkių skysčių aušinimo sprendimų.

    Institutas taip pat nurodo, kad pagal apibrėžtą skrydžio eksploatavimo profilį sistemos efektyvumas siekia 94,5 proc. Vis dėlto šie skaičiai savaime neatsako į svarbiausią klausimą – kiek energijos realiai gali suteikti baterijos.

    Didžiausia intriga – baterijų galimybės

    Nors nurodomas siekiamas 400 kilometrų nuotolis, viešai neatskleidžiama baterijos talpa, masė, cheminė sudėtis ar įkrovimo trukmė. Minima, kad vienas vystymo partnerių yra baterijų gamintoja CATL, tačiau nepatvirtinta, kokie konkretūs sprendimai naudojami.

    Problema žinoma visame sektoriuje: didinant baterijų kiekį auga svoris, o didesnis svoris reikalauja dar daugiau energijos skrydžiui. Dėl to elektrinius sprendimus lengviau pritaikyti mažesniems orlaiviams nei 19 vietų klasei.

    Pavyzdžiui, slovėnų gamintojo „Pipistrel“ dvivietis „Velis Electro“ buvo sertifikuotas 2020 metais, tačiau tai nedidelės talpos orlaivis. Tuo metu bendrovė „Heart Aerospace“ pasuko 36 vietų hibridinio modelio kryptimi – baterijas derinant su degalus naudojančiais generatoriais, siekiant išlaikyti didesnį veikimo nuotolį.

    COMAC kol kas nepaskelbė, kada CE-25A galėtų pradėti komercinius keleivinius skrydžius. Dabartinis bandymas parodė, kad didesnis akumuliatorinis orlaivis gali pakilti ir nuskristi su žmonėmis, tačiau lieka esminiai klausimai dėl pakartojamumo, saugumo ir ekonominio pagrįstumo.