Tag: Paskolos

  • PKO Bank Polski atnaujins strategiją: naujus tikslus žada pristatyti 2027-ųjų pavasarį

    Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ pradėjo strategijos atnaujinimo procesą, o detales žada atskleisti 2027 metų pavasarį. Apie tai ketvirtadienį pranešė banko prezidentas Szymonas Midera.

    Pasak jo, dabartinė strategija 2025–2027 metams įgyvendinama pagal planą, tačiau bankas nori „pakelti ambicijų lygį“ ir peržiūrėti augimo kryptį ilgesniam laikotarpiui.

    Numatoma, kad atnaujintos strategijos laikotarpis būtų pratęstas iki 2030 metų. Tuo pačiu ketinama peržiūrėti ir verslo tikslus, didesnį dėmesį skiriant banko pozicijoms verslo bei korporatyvinių klientų segmente.

    Banko vadovas užsiminė, kad orientyras galėtų būti didesnė rinkos dalis mažmeninėje bankininkystėje ir korporacijose, o augant verslo apimtims, tikimasi stiprinti ir finansinius rezultatus.

    Dabartiniai tikslai ir finansiniai rodikliai

    Šiuo metu galiojanti strategija, be kita ko, numato 15 mln. privačių klientų, 27 proc. namų ūkių santaupų rinkos dalį ir 18 proc. dalį finansuojant verslo klientus. Taip pat planuota didinti vartojimo ir būsto paskolų rinkos dalį.

    Strategijoje buvo įrašyti ir konkretūs pelningumo bei efektyvumo lūkesčiai: esant 3,5 proc. Lenkijos centrinio banko (NBP) bazinei palūkanų normai 2027 metais, siekta 18 proc. nuosavo kapitalo grąžos (ROE), sąnaudų ir pajamų santykio (C/I) žemiau 35 proc., o rizikos sąnaudų (CoR) – 0,7–0,9 proc. intervale, išlaikant galimybę mokėti dividendus.

    S. Midera teigė, kad būtent strateginių ambicijų įgyvendinimas paskatino pradėti atnaujinimo procesą, kad bankas būtų pasirengęs kitų metų darbams ir galėtų pateikti naują augimo trajektoriją keliems metams į priekį.

    Bankas fiksuoja dviženklį paskolų augimą

    Bankas taip pat pateikė duomenis apie paskolų portfelio augimą: vartojimo paskolų portfelis per metus padidėjo 19,9 proc., būsto paskolų – 15,1 proc., o korporatyvinių paskolų – 17,6 proc.

    Anot banko vadovo, „PKO Bank Polski“ rinkos dalį mažmeninių paskolų segmente didina sparčiausiai šalyje, o dviženkliai augimo tempai esą pasiekiami jau trečią ketvirtį iš eilės pagrindiniuose kreditavimo segmentuose. Bankas tikisi šį tempą išlaikyti ir artimiausiais ketvirčiais.

    S. Midera pabrėžė, kad paskolų augimas padeda kompensuoti mažesnių palūkanų normų poveikį, o prie pajamų prisideda ir kitos kryptys – pavyzdžiui, per devynis mėnesius komisinių pajamos augo 8,2 proc., taip pat plečiamas draudimo verslas.

    Pokyčiai hipotekos rinkoje ir aiškesnės sutartys

    Banko teigimu, trečiąjį ketvirtį palūkanų marža siekė 4,46 proc., kai antrąjį ketvirtį buvo 4,31 proc. Vadovybė nurodė, kad esant dabartinėms palūkanų normoms paskolų augimas turėtų ir toliau palaikyti maržą.

    Lenkijos rinkoje bankas taip pat kalbėjo apie klientų poreikį aiškiau suprasti įmokas ir jų kitimo priežastis: apie 65 proc. dabartinių hipotekos pardavimų sudaro paskolos su periodiškai fiksuotomis palūkanomis.

    Be to, bankas pranešė, kad iki metų pabaigos siekia įdiegti „modelinę“ hipotekos sutartį, kad klientams būtų lengviau suprasti tiek palūkanų skaičiavimo logiką, tiek sutarties sąlygas.

  • JSW sprendžia, kaip gauti apie 250 mln. eurų iš ARP: parduoti dukterines ar rinktis paskolą?

    Sprendimas atidėtas dar mėnesiui

    Lenkijos anglies ir koksinės anglies gamintoja Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) dar kartą atidėjo sprendimą, kaip pritraukti didelį finansavimą iš Agencijos Rozwoju Przemysłu (ARP). Bendrovė pranešė pasirašiusi dar vieną preliminarios sutarties pakeitimą, kuris nukelia galutinį apsisprendimą iki 2026 metų lapkričio 30 dienos.

    Kalbama apie sandorį, kuriuo ARP turėjo perimti dalį JSW grupei priklausančių įmonių akcijų ir taip suteikti bendrovei reikalingą grynųjų pinigų injekciją. Tai jau trečias kartas, kai šio plano įgyvendinimas atidedamas.

    Pardavimas ar paskola: ką renkasi JSW?

    Pagal pirminę schemą ARP būtų įsigijusi 95,81 proc. Przedsiębiorstwo Budowy Szybów (PBSz) akcijų ir 59,39 proc. Jastrzębskie Zakłady Remontowe (JZR) akcijų. Bendra planuota sandorio vertė siekia 1 066 000 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 250 000 000 eurų.

    Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau svarstomas alternatyvus scenarijus: vietoj dukterinių įmonių pardavimo JSW galėtų gauti iki tokios pat sumos paskolą iš ARP. Tokiu atveju PBSz ir JZR liktų JSW grupėje, tačiau bendrovė prisiimtų įsipareigojimą grąžinti finansavimą.

    Pasirašytas sutarties pakeitimas numato, kad paskolos atveju JSW turėtų grąžinti ARP jau sumokėtą avansą už planuotą pirkimą, papildomai sumokant palūkanas. Taip pat įtvirtinta ARP teisė atsitraukti nuo preliminarios sutarties, jei iki nustatyto termino nebus įvykdytos pardavimo sąlygos.

    Permainos vadovybėje derybų fone

    Derybos dėl finansavimo vyksta tuo metu, kai JSW susiduria ir su vadovybės pokyčiais. 2026 metų spalio 30 dieną atsistatydino JSW vadovas Bogusław Oleksy, o jo pasitraukimas įsigaliojo nuo spalio 31 dienos.

    „Bendrovė nepateikė sprendimo priežasčių“, – sakė JSW atstovai, informuodami apie vadovo pasitraukimą.

    Oleksy JSW vadovavo nuo 2025 metų spalio, iš pradžių eidamas vadovo pareigas laikinai. Jo kadencija sutapo su laikotarpiu, kai bendrovė ėmė įgyvendinti pertvarkos planą ir intensyviau ieškojo išorinio finansavimo.

    Finansinis spaudimas ir jau suteiktas finansavimas

    JSW finansinė padėtis išlieka įtempta: 2025 metais grupė fiksavo 6 250 000 000 Lenkijos zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tai yra apie 1 470 000 000 eurų. 2026 metų pirmąjį pusmetį nuostolis viršijo 1 000 000 000 Lenkijos zlotų, arba maždaug 235 000 000 eurų, o antrąjį ketvirtį nuostolis siekė 427 500 000 Lenkijos zlotų, arba apie 100 000 000 eurų.

    Bendrovė teigia tęsianti restruktūrizaciją, kurios tikslas yra mažinti sąnaudas, kelti veiklos efektyvumą ir užtikrinti likvidumą. Vienas pagrindinių atramos taškų šioje strategijoje yra bendradarbiavimas su ARP.

    Jau anksčiau JSW buvo sudariusi paskolos sutartį su ARP, kurios vertė siekė 824 130 000 Lenkijos zlotų, arba apie 194 000 000 eurų. Dabar ieškoma sprendimo, ar papildomas finansavimas turėtų ateiti per turto pardavimą, ar per dar vieną paskolą.

    Praktinis skirtumas JSW atžvilgiu yra esminis: pardavimas reikštų greitesnį pinigų pritraukimą, bet ir kontrolės praradimą dviejose įmonėse. Paskola leistų išsaugoti įmones grupėje, tačiau didintų skolą ir ateities grąžinimo naštą.

    Galutinis pasirinkimas priklausys nuo ARP atliktų finansinių ir teisinių vertinimų, taip pat nuo būtinų sprendimų ir sutikimų, reikalingų tokiam finansavimui patvirtinti.

  • JK įmonių finansavimui – iki 298 mln. eurų: „Lovey“ plečia skolinimą smulkiajam verslui

    Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo skolintojas ir tarpininkavimo paslaugas teikianti finansinių technologijų bendrovė „Lovey“ pranešė užsitikrinusi iki 298 mln. eurų dydžio vyresniojo užtikrinto kredito liniją. Finansavimą suteikia alternatyvaus turto valdytoja „Pollen Street Capital“, o lėšos bus nukreiptos JK įmonių paskoloms didinti.

    Sandorį sudaro 59 mln. eurų įsipareigotas kapitalas ir papildomas iki 238 mln. eurų plėtros mechanizmas, leidžiantis didinti limitą pagal poreikį. Tokia struktūra „Lovey“ suteikia daugiau lankstumo planuojant paskolų portfelio augimą ir stiprinant vadinamąjį skolinimą iš nuosavos balanso.

    „Ši nauja kredito linija yra svarbus etapas, kuris leis mums nukreipti daugiau kapitalo į JK mažąsias įmones, plėsti skolinimą iš nuosavos balanso ir suteikti daugiau SVV prieigą prie finansavimo tada, kai jo labiausiai reikia“, – sakė „Lovey“ įkūrėjas ir vadovas Jack Smith.

    Pasak bendrovės, didesnė finansavimo bazė leis teikti didesnes paskolas ir greičiau priimti sprendimus, o tai ypač aktualu SVV, kurioms tradiciniai bankai dažnai kelia griežtesnius reikalavimus. „Lovey“ akcentuoja, kad ir toliau derins tiesioginį skolinimą su tarpininkavimo modeliu, suteikiančiu prieigą prie platesnio finansavimo partnerių rato.

    „Lovey“ vadovų teigimu, naujas susitarimas yra kelių mėnesių glaudaus darbo su „Pollen Street Capital“ rezultatas. Bendrovė pabrėžia, kad papildomas likvidumas leis padidinti skolinimo apimtis ir tiksliau atliepti skirtingų sektorių įmonių poreikius.

    Rinkos kontekstas rodo, kad 2026 metais Europoje pastebimas aktyvesnis ne bankinio kreditavimo finansavimas, ypač sąskaitų faktūrų finansavimo, turto finansavimo ir SVV paskolų segmentuose. Tokie sandoriai dažnai kuriami taip, kad dalis lėšų būtų įsipareigota iš anksto, o likusi dalis galėtų būti prijungiama augant portfeliui, kai pasiekiami sutarti rodikliai.

    „Lovey“ buvo įkurta 2016 metais, o bendrovė teigia išaugusi iki maždaug 120 darbuotojų komandos. Pasak įmonės, iki šiol ji yra suteikusi daugiau nei 717 mln. eurų paskolų ir finansavimu pasinaudojo daugiau nei 11 000 JK smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių.

    Bendrovė nurodo, kad tiesioginį skolinimą iš savo balanso pradėjo 2022 metais, remdamasi anksčiau sukaupta patirtimi kaip tarpininkė. Toks perėjimas dažnai laikomas reikšmingu žingsniu finansinių technologijų įmonėms, nes kartu didėja kapitalo poreikis, rizikos valdymo svarba ir reguliaciniai lūkesčiai.

    Naujoji kredito linija papildo ankstesnius „Lovey“ finansavimo susitarimus, tarp jų – 41 mln. eurų dydžio atnaujinamoji kredito linija, kurią suteikė „Paragon Bank“, ir 11 mln. eurų jaunesniojo vidutinės trukmės skolos programą su „LGB Capital Markets“. Tokia kelių šaltinių struktūra leidžia diversifikuoti finansavimą ir stabiliau planuoti skolinimo plėtrą.

    „Lovey“ ir „Pollen Street Capital“ bendradarbiavimas atspindi platesnę tendenciją, kai alternatyvaus kapitalo valdytojai aktyviau finansuoja specializuotus skolintojus. Tokie partnerystės modeliai pastaraisiais metais tapo vienu iš būdų didinti SVV kreditavimo pasiūlą, ypač tada, kai tradicinių bankų apetitas rizikai mažėja.

  • Ar Lenkija sieks papildomos SAFE paramos gynybai: sprendimas dar nepriimtas, terminas tas pats

    Lenkija dar nėra apsisprendusi, ar kreipsis dėl papildomų Europos Sąjungos programos SAFE lėšų gynybai, sako gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Pasak jos, klausimas bus sprendžiamas Vyriausybės lygmeniu, įvertinus tiek finansines, tiek praktines įgyvendinimo sąlygas.

    SAFE yra ES iniciatyva, skirta palankiomis sąlygomis finansuoti gynybos pajėgumų stiprinimą, o bendras numatytas finansavimo „krepšelis“ siekia 150 mlrd. eurų. Dalis šių lėšų gali grįžti į bendrą poolą, jei kai kurios valstybės narės nuspręs pasiskolinti mažiau, nei buvo planuota.

    Kas gali keistis dėl naujos sumos?

    Viceministrė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vertinama, kiek lėšų galėtų likti nepanaudota kitose šalyse ir būti perskirstyta. Pirminiais vertinimais, į bendrą programos poolą galėtų sugrįžti apie 20 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai paaiškės tik sulaukus valstybių narių ataskaitų.

    Valstybės narės iki spalio pabaigos turi pateikti Europos Komisijai informaciją apie SAFE įgyvendinimo eigą ir planuojamas išlaidas. Tik po to, tikėtina, bus sprendžiama, kiek lėšų lieka ir kam jos galėtų atitekti, o sprendimai dėl galimo perskirstymo laukiami kitų metų pradžioje.

    Kodėl svarbus 2030 metų terminas?

    Vienas pagrindinių argumentų, kuris, pasak viceministrės, bus svarstomas priimant sprendimą, yra galutinis atsiskaitymo terminas. Jei SAFE reglamentas nebus keičiamas, išlieka tas pats galutinis įgyvendinimo horizontas iki 2030 metų, o tai gynybos pramonėje gali būti itin reikšminga dėl ilgesnių gamybos ir pristatymo terminų.

    Gynybos rinkoje įprasta, kad dalis užsakymų nuo sutarties pasirašymo iki pristatymo užtrunka kelerius metus, ypač kalbant apie sudėtingą techniką ir amuniciją. Todėl, jei didesnė dalis pirkimų būtų kontraktuojama vėliau, pavyzdžiui, 2027 metais, kai kuriems projektams gali būti sunku tilpti į 2030 metų atsiskaitymo ribas.

    Pirmoji išmoka gali viršyti 6 mlrd. eurų

    Tuo pat metu Lenkija rengiasi teikti pirmąjį mokėjimo prašymą pagal SAFE, kuris jau būtų susietas su konkrečiais projektais. Viceministrės teigimu, iki spalio pabaigos šalis turi pateikti Europos Komisijai privalomą ataskaitą ir kreiptis dėl pirmosios išmokos, nes anksčiau gauta suma buvo avansas.

    Preliminariais vertinimais, pirmoji projektams priskirta išmoka galėtų viršyti 6 mlrd. eurų. Galutinis dydis priklausys nuo pateiktų projektų apimties, pasirengimo lygio ir to, kaip greitai bus įvertinti dokumentai ES institucijose.

  • Mokesčių inspekcija siunčia kvietimus: nepaaiškinsite išlaidų – gali grėsti 75 proc. pajamų mokestis

    Lenkijoje mokesčių inspekcija vis aktyviau tikrina atvejus, kai gyventojų išlaidos akivaizdžiai viršija oficialiai deklaruojamas pajamas. Tokiais atvejais gyventojai gali sulaukti kvietimo paaiškinti, iš kokių šaltinių finansavo pirkinius ar gyvenimo būdą.

    Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, tikrinimai nėra skirti vien turtingiausiems. Į mokesčių administratoriaus akiratį patenka ir įprasti gyventojai, jei duomenys rodo neatitikimus tarp deklaruotų pajamų ir faktinių išlaidų.

    Ką mokesčių inspekcija vertina?

    Mokesčių administratorius vis dažniau remiasi kelių šaltinių duomenimis. Informacija apie nekilnojamojo turto sandorius pasiekia iš notarų, apie automobilius – iš transporto registrų, o apie dalį finansinių srautų – iš skaitmeninių kontrolės sistemų.

    Tikrinant vertinama, ar konkrečiais metais deklaruotos pajamos galėjo realiai padengti būsto įsigijimą, brangesnį automobilį, remonto darbus ar kitus didesnius pirkinius. Jei atsakymo nėra arba jis neįtikinamas, gali būti pradedamas tyrimas dėl nedeklaruotų pajamų.

    Kada atsakymas gali apsaugoti?

    Praktikoje gyventojai dažnai aiškina, kad lėšas gavo dovanų iš šeimos arba pasiskolino iš artimųjų. Nedidelėms sumoms toks argumentas kartais būna pakankamas, tačiau svarbu turėti aiškius įrodymus, kada ir kokiomis aplinkybėmis pinigai buvo gauti.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didesnių sumų atveju reikalavimai griežtėja: mokesčių inspekcija gali prašyti dokumentų, banko pervedimų išrašų, dovanojimo ar paskolos sutarčių. Jei dokumentų nėra, rizika ženkliai padidėja.

    Kuo rizikuojama nepaaiškinus lėšų?

    Didžiausia grėsmė – sankcinis apmokestinimas nuo nedeklaruotų pajamų. Aprašomais atvejais kalbama apie 75 proc. tarifą, kuris taikomas sumai, kuri laikoma nepagrįstomis išlaidomis, viršijančiomis atskleistus pajamų šaltinius.

    Ekspertai pabrėžia, kad ginčas su mokesčių administratoriumi dažniausiai kyla ne dėl paties fakto, kad žmogus turėjo papildomų lėšų, o dėl to, kad jis negali aiškiai parodyti jų kilmės. Todėl didesniems pirkiniams ar neįprastiems pervedimams verta iš anksto pasirūpinti įrodymais.

  • Karas ir paskolos: ar įmokas vis tiek reikia mokėti, ir kada realiai gali būti sustabdytos įmokos?

    Didėjant įtampai Europoje vis dažniau keliami praktiniai klausimai, kas nutiktų kasdieniams finansiniams įsipareigojimams, jei šalyje būtų įvesta nepaprastoji padėtis ar paskelbta karo padėtis. Svarbiausia taisyklė paprasta: paskolos sutartys savaime nedingsta, o prievolė bankui iš esmės išlieka.

    Teisinėje sistemoje karo padėtis nėra automatinis pagrindas vienašališkai nutraukti ar „įšaldyti“ sutartį. Vis dėlto realiame gyvenime galimi laikini sprendimai, ypač jei valstybė ar priežiūros institucijos pateiktų rekomendacijas bankams, o klientai susidurtų su pajamų netekimu ar ribota galimybe vykdyti mokėjimus.

    Ką reiškia paskolos sutartis krizėje?

    Bankai paprastai vertina kiekvieną situaciją individualiai: ar klientas laikinai neteko pajamų, ar problema trumpalaikė, ar reikia keisti grafiką ilgesniam laikui. Dažniausi praktiniai instrumentai yra įmokų atidėjimas, termino pratęsimas, paskolos restruktūrizavimas arba laikinas palūkanų mokėjimas vietoj visos įmokos.

    Svarbu suprasti, kad net ir suteikus atidėjimą skola dažniausiai nemažėja „nemokamai“: palūkanos gali būti toliau skaičiuojamos, o bendra grąžinama suma ilgainiui išauga. Todėl prieš prašant atidėjimo verta įsivertinti, ar tai tikrai geriausias sprendimas, palyginti su kitomis priemonėmis.

    Ar valstybė gali įvesti įmokų sustabdymą?

    Išimtiniais atvejais valstybė gali inicijuoti laikinus visai rinkai taikomus mechanizmus, panašius į anksčiau taikytus krizių metu sprendimus. Tai gali būti nustatytas laikotarpis, per kurį daliai gyventojų ar verslų leidžiama atidėti įmokas pagal aiškias taisykles, pavyzdžiui, jei sukrėtimas paveikia pajamas ar darbą.

    Tokie sprendimai paprastai neatsiranda per vieną dieną: reikėtų politinio sprendimo, reglamentavimo ir suderinimo su finansų sektoriumi, kad nebūtų sukelta grandininė rizika bankams. Dėl to realiausias pirmas žingsnis dažniausiai būna individualūs susitarimai su banku, o ne automatinė „amnestija“ visiems.

    Ką daryti, jei mokėti tampa neįmanoma?

    Jei kyla rizika pradėti vėluoti, verta nedelsti ir kreiptis į banką dar iki pirmos pradelstos įmokos. Ankstyvas kontaktas paprastai suteikia daugiau galimybių susitarti dėl grafiko keitimo, sumažinti įmokų naštą ar išvengti tolesnių neigiamų pasekmių kredito istorijai.

    Praktikoje bankas gali paprašyti dokumentų, patvirtinančių pasikeitusią padėtį, ir pasiūlyti kelis scenarijus su skirtingomis bendromis sąnaudomis. Kuo aiškiau klientas įvardija problemą ir pateikia informaciją, tuo greičiau galima pasiekti realiai veikiančią išeitį.

  • JSW prašo iki 250 mln eurų paskolos iš ARP: finansavimas turėtų pakeisti turto pardavimo sandorį

    JSW kreipiasi dėl naujo finansavimo

    Lenkijos anglies sektoriaus bendrovė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) paskelbė ketinanti kreiptis į Pramonės plėtros agentūrą ARP dėl paskolos, kurios maksimali suma siektų apie 250 mln eurų. Bendrovės teigimu, sprendimą leisti teikti paraišką priėmė JSW valdyba, o pats prašymas dar nereiškia automatinio finansavimo suteikimo.

    Numatoma paskola savo dydžiu atitinka ankstesnėje preliminarioje sutartyje sutartą kainą už dvi JSW grupės įmones, kurios turėjo būti parduotos ARP. Dabar planuojama, kad paskola pakeistų šį sandorį, o įmonės liktų JSW grupėje.

    Ką turėtų pakeisti paskola?

    JSW aiškina, kad planuojamas finansavimas būtų alternatyva anksčiau numatytam PBSz akcijų ir JZR dalies pardavimui ARP. Preliminariame susitarime bendra šių aktyvų vertė buvo įvertinta maždaug 250 mln eurų, o sandorio terminai buvo kelis kartus atidėti.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas dėl paskolos priklausys nuo ARP atliekamų finansinių ir teisinių vertinimų, galutinių sąlygų suderinimo bei reikalingų leidimų. Tarp jų gali būti ir finansuotojų pritarimai, kurie paprastai tampa kritiniu veiksniu, kai bendrovė jau vykdo pertvarką.

    Kam JSW reikalingos lėšos?

    JSW nurodo, kad paskolos lėšos būtų skirtos finansuoti veiklą vykstant restruktūrizacijai. Prioritetai siejami su sąnaudų mažinimu ir visos JSW kapitalo grupės veiklos optimizavimu, kad būtų stabilizuotas pinigų srautas ir užtikrintas įsipareigojimų vykdymas.

    „Paskolos lėšos būtų naudojamos bendrovės veiklai finansuoti restruktūrizavimo laikotarpiu, mažinant kaštus ir optimizuojant grupės veikimą“, – teigiama JSW pranešime.

    Platesnis kontekstas: restruktūrizacija ir rinkos spaudimas

    JSW yra didžiausia koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių koksą plieno gamybai tiekiančių bendrovių regione. Įmonė vykdo kasybą keturiose kasyklose ir yra listinguojama Varšuvos biržoje, tačiau pastaraisiais metais susidūrė su dideliu spaudimu dėl prastėjančių finansinių rezultatų ir likvidumo rizikos.

    Skelbiama, kad JSW grupė 2025 metais patyrė daugiamilijardinį nuostolį, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį taip pat fiksavo nuostolius. Bendrovės vadovybė viešai yra įvardijusi, jog iki 2026 metų pabaigos gali reikėti maždaug 470 mln eurų papildomo finansavimo, kad būtų išlaikytas mokumas ir tęsiama pertvarka.

    Rinkos dalyviai tokias situacijas paprastai vertina dvejopai: viena vertus, paskola gali suteikti laiko stabilizuoti veiklą ir įgyvendinti kaštų mažinimo planus, kita vertus, papildomos skolos didina finansinę naštą ir kelia klausimų dėl ilgalaikio tvarumo. Galutinės paskolos sąlygos, palūkanos ir užtikrinimo priemonės taps lemiamais veiksniais, kurie parodys, kiek realiai JSW gali atsitiesti be papildomų turto pardavimų.

  • ES patvirtino 3,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai: pirmoji išmoka numatyta birželio viduryje

    ES patvirtino 3,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai: pirmoji išmoka numatyta birželio viduryje

    Kada ir kokia suma pasieks Ukrainą?

    Europos Sąjunga patvirtino, kad jau kitą mėnesį Ukrainai planuoja pervesti 3,2 mlrd. eurų biudžetinės paramos. Tai būtų pirmoji išmoka pagal balandį patvirtintą didelės apimties finansinės pagalbos mechanizmą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės veiklos tęstinumą.

    Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos atstovas Valdis Dombrovskis nurodė, kad pirmoji makrofinansinės paramos dalis numatoma apie birželio vidurį. Esminė sąlyga – kad Ukraina operatyviai ratifikuotų susitarimą ir būtų užbaigtos techninės procedūros, reikalingos lėšoms išmokėti.

    Kaip veikia šis finansavimo modelis?

    Ši išmoka yra dalis balandį suderinto maždaug 90 mlrd. eurų dydžio paskolų paketo, kuriame numatyta parama tiek biudžetui, tiek su gynyba susijusiems poreikiams. Europos Komisija šias lėšas skolinsis kapitalo rinkose valstybių narių vardu, o tada paskirstys Ukrainai pagal sutartas sąlygas.

    Europos Sąjunga skaičiuoja, kad toks finansavimo paketas galėtų padengti apie du trečdalius Ukrainos bendrų finansavimo poreikių šiais ir kitais metais. Praktinis tikslas – sumažinti bankroto riziką karo sąlygomis ir užtikrinti, kad valstybė galėtų mokėti atlyginimus, pensijas bei finansuoti būtiniausias viešąsias paslaugas.

    Grąžinimas ir politiniai niuansai

    Pagal aptartą modelį Ukraina paskolą grąžintų tik tuomet, kai Rusija kompensuotų karo žalą. Tokia logika siekiama išlaikyti Ukrainos skolinimosi tvarumą ir kartu stiprinti principą, kad agresijos kaina turi tekti agresoriui, o ne užpultai šaliai.

    Tuo pat metu Briuselis ir Kyjivas dar derina dalį sąlygų bei techninių detalių, susijusių su likusia paketo dalimi, įskaitant gynybai skirtų lėšų išmokėjimo tvarką. Dombrovskis pabrėžė, kad svarbu ir kitų G7 partnerių indėlis, nes Ukrainos finansavimo poreikiai išlieka dideli, o situacija fronte ir energetikoje gali greitai keistis.

    Sprendimų priėmimas ES lygmeniu taip pat turi politinį kontekstą: makrofinansinė parama paprastai reikalauja plataus valstybių narių sutarimo, o atskirų sostinių pozicijos gali daryti įtaką terminams. Vis dėlto šiuo metu signalas iš Briuselio aiškus – pirmoji išmoka planuojama artimiausiomis savaitėmis, jei neatsiras naujų procedūrinių kliūčių.

  • Palūkanų normos Lenkijoje gali vėl kilti: liepos prognozė taps lūžio tašku kredito rinkai

    Lenkijoje stiprėjant infliacijos spaudimui ir augant geopolitinei įtampai, finansų rinkos vis dažniau vertina scenarijų, kad palūkanų normos šiemet dar gali būti didinamos. Nors iki liepos posėdžių ciklo reikšmingų pokyčių nesitikima, signalai iš RPP retorikos rodo aiškų poslinkį griežtesnės politikos link.

    Pastaruoju metu dalis RPP narių viešai pabrėžia, kad rizika kainų stabilumui didėja, o infliacijos lūkesčiai gali tapti sunkiau suvaldomi. Tai ypač aktualu, jei energijos išteklių kainos ir tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, nes tokie veiksniai paprastai tiesiogiai persiduoda degalų, transporto ir maisto kainoms.

    „Iki metų pabaigos labiau tikėtina palūkanų normų didinimo kryptis, jei kainų šokas padidintų infliacijos lūkesčių atitrūkimo riziką“, – sakė RPP narys Przemysławas Litwiniukas.

    Jo teigimu, esminiu atskaitos tašku taps liepa, kai Lenkijos centrinis bankas NBP paskelbs naują infliacijos projekciją. Būtent ši prognozė, kaip tikimasi, gali atverti platesnę diskusiją RPP viduje, ar reikia griežtinti pinigų politiką, jei matysis, kad infliacija įsitvirtina aukščiau tikslo.

    Kas pasikeistų skolininkams?

    Jei palūkanų normos būtų keliamos, labiausiai tai pajustų kintamų palūkanų paskolų turėtojai ir nauji besiskolinantys gyventojai. Tokiais atvejais brangsta mėnesio įmokos, o bankai dažniau taiko griežtesnį mokumo vertinimą, todėl daliai žmonių tampa sunkiau pasiekti norimą paskolos sumą.

    Rinkoje palūkanų kėlimo lūkestis paprastai didina ir finansavimo kainą įmonėms, ypač toms, kurios remiasi trumpalaikiu skolinimusi. Dėl to gali lėtėti investicijos ir atsargesni tampa sprendimai dėl plėtros, nors poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išliktų aukštesnės palūkanos.

    Kada gali būti priimtas sprendimas?

    Pagal skelbiamą posėdžių ritmą, po liepos RPP dar turėtų svarstyti palūkanų klausimą kelis kartus iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad jei liepos projekcija rodys atkakliai aukštesnę infliaciją, rudenį ir metų pabaigoje didėja tikimybė sulaukti konkretesnių sprendimų.

    NBP vadovas Adamas Glapińskis anksčiau yra sakęs, kad palūkanų didinimo svarstymas būtų labiau tikėtinas, jei infliacija tvariai pakiltų virš 3,5 proc. ribos ir prognozės rodytų, kad tai ne laikinas šuolis. Dalis ekonomistų Lenkijoje jau dabar numato, kad artimiausiais mėnesiais toks lygis yra realus, tačiau lemiamas bus klausimas, ar tendencija užsifiksuoja ilgesniam laikui.

    RPP paskutinį kartą palūkanų normą didino 2022 metais, o nuo tada rinkos dėmesys daugiausia buvo sutelktas į infliacijos slopimo tempą ir ekonomikos atsparumą. Dabar, atsinaujinus kainų rizikoms, palūkanų kryptis vėl tampa vienu svarbiausių kintamųjų kredito rinkai.

  • Pasirašyta speciali įstatymo pataisa: ARP galės skolinti JSW ir „Grupa Azoty“ likvidumui gelbėti

    Lenkijoje pasirašyta įstatymo pataisa, kuri išplečia Pramonės plėtros agentūros (ARP) galimybes teikti paskolas strateginę reikšmę turinčioms bendrovėms. Pagrindinis tikslas – sudaryti kelią finansiniam „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) ir „Grupa Azoty“ stabilizavimui, kai abiem įmonėms teko spręsti likvidumo ir skolų naštos klausimus.

    Pagal naują tvarką ARP paskolos galės būti skirtos įmonių reorganizacijai, orientuotai į sąnaudų mažinimą ar veiklos optimizavimą. Kartu įtvirtinta sąlyga, kad prieš suteikdama finansavimą agentūra turi įvertinti, ar paskolos gavėjas realiai pajėgus vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti skolą pagal pateiktą veiklos atsigavimo planą.

    Kas galės gauti ARP paskolas?

    Įstatymo pataisoje apibrėžtas įmonių ratas, kuriam būtų atverta ARP finansavimo galimybė. Be kasybos sektoriaus bendrovių, taip pat įtrauktos įmonės, vykdančios kasyklų likvidavimo darbus, o taip pat bendrovės, laikomos svarbiomis nacionalinei ekonomikai ar konkretiems strateginiuose dokumentuose numatytiems sektoriams.

    Toks modelis leidžia valstybės valdomai agentūrai greičiau reaguoti į sisteminės reikšmės įmonių finansinius sutrikimus, tačiau kartu formaliai susieja pagalbą su reorganizacijos priemonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad lėšos turi būti naudojamos pertvarkai, o ne vien trumpalaikiam „skylės užkaišymui“ ar kitų viešosios paramos mechanizmų dubliavimui.

    JSW ir „Grupa Azoty“ situacija

    JSW pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie riziką prarasti mokumą, jei nebus įgyvendintos anticiklinės priemonės ir kaštų mažinimas. Įmonė parengė pertvarkos planą, kuriame numatyta supaprastinti grupės struktūrą ir mažinti sąnaudas, o darbo kaštų tema tapo viena jautriausių derybų su darbuotojų atstovais.

    JSW likvidumą stiprino ir turto sandoriai: agentūra pasirašė susitarimą dėl dviejų JSW grupės bendrovių įsigijimo už daugiau nei 1 000 000 000 zlotų, tai yra maždaug 230 000 000 eurų. Šis žingsnis prisidėjo prie trumpalaikio pinigų srautų sustiprinimo, tačiau struktūrinės problemos, susijusios su sąnaudomis ir rinkos cikliškumu, išlieka esminiu iššūkiu.

    „Grupa Azoty“ tuo metu tęsia finansinės padėties gerinimo veiksmus, įskaitant derybas su finansų institucijomis dėl skolų restruktūrizavimo. Bendrovės rezultatus pastaruoju laikotarpiu smarkiai veikė žaliavų ir energijos kainų svyravimai, o trąšų sektoriui papildomą spaudimą kelia regioninė konkurencija bei reguliacinė aplinka, ypač susijusi su energetika ir emisijomis.

    Įstatymo pataisa turėtų įsigalioti kitą dieną po oficialaus paskelbimo. Tai reiškia, kad ARP teisinį pagrindą pradėti naujų paskolų procedūras gali įgyti greitai, tačiau realus finansavimo suteikimo tempas priklausys nuo pateikiamų atsigavimo planų kokybės ir agentūros vertinimo dėl įmonių gebėjimo grąžinti paskolas.