CP v2

Tag: Paslaugų sektorius

  • JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija liepą pakilo iki 2,9 proc., nuo 2,6 proc. birželį. Tai parodė oficialūs Nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, o pagrindiniu šuolio veiksniu tapo pabrangusios energijos sąskaitos namų ūkiams.

    Didžiausią įtaką bendram kainų indeksui turėjo energijos kainų „lubų“ pakėlimas, kuris per mėnesį augo 13 proc. Statistikai šį pokytį įvardijo kaip ryškiausią dujų kainų padidėjimą per beveik ketverius metus, o tai greitai persiduoda tiek namų ūkių išlaidoms, tiek verslo sąnaudoms.

    Smūgis iš energijos rinkos

    Energijos kainų šuolį sustiprino įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusios rizikos pasaulinei naftos ir dujų tiekimo grandinei. Kai didėja geopolitinis neapibrėžtumas, rinkose paprastai brangsta žaliavos ir draudimo bei logistikos kaštai, o tai galiausiai atsispindi galutinėse sąskaitose.

    „Infliacijos atsinaujinimo buvo tikėtasi, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose išlieka nestabilus, o kainų spaudimas gali tęstis bent iki metų pabaigos“, – sakė investicijų valdytojas Jonathanas Raymondas.

    Tuo pačiu investuotojai ir vartotojai stebi, ar vyriausybės priemonės galėtų sušvelninti kainų šuolį. Tarp minimų idėjų viešojoje erdvėje – mokesčių lengvatos energijai ir kitos tikslinės priemonės, tačiau jų poveikis infliacijai paprastai pasimato ne iš karto.

    Paslaugos brangsta greičiau

    Liepą infliaciją labiau didino paslaugų, o ne prekių kainų augimas. Pavyzdžiui, būsto nuomos kainos per metus kilo 4,1 proc., palyginti su 3,4 proc. birželį, o interneto paslaugų kainos augo 12,1 proc.

    Pastebimai brango ir kitos kasdienės paslaugos: automobilių draudimas – 8,4 proc., mobiliojo ryšio paslaugos – 9 proc. Taip pat augo globos namų, odontologijos, švietimo, vaikų priežiūros ir sporto paslaugų kainos.

    „Paslaugų sektoriai dažnai yra labai priklausomi nuo darbo jėgos, todėl kylant minimaliam atlygiui ir darbdavių mokesčiams, dalis sąnaudų perkeliama klientams“, – sakė asmeninių finansų ekspertė Sarah Coles.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nuomos kainas kelia ir išaugusios būsto paskolų palūkanos bei griežtėjantys reikalavimai nuomotojams, o šios išlaidos galiausiai atsiduria nuomininkų sąskaitose.

    Maistas pinga, bet to neužtenka

    Tuo metu maisto produktų kainų augimas lėtėjo iki 1,3 proc., o kai kurių prekių kainos net mažėjo. Tarp atpigusių produktų minimi kasdieniai pirkinių krepšelio elementai, taip pat fiksuotas kainų kritimas atskirose plataus vartojimo prekių grupėse.

    Vis dėlto energijos ir paslaugų kainų brangimas dažnai turi platesnį poveikį ekonomikai nei pavieniai atpigę produktai. Dėl to infliacijos dinamika išlieka svarbi ir Anglijos bankui, sprendžiančiam, kada būtų galima pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Analitikai pabrėžia, kad centrinis bankas ypač akylai vertina paslaugų infliaciją, nes ji paprastai yra labiau susijusi su vidaus paklausa ir darbo užmokesčio augimu. Jei paslaugų kainos išlieka aukštos, palūkanų mažinimo lūkesčiai gali būti atidedami.

  • Ispanijoje nedarbas krito žemiau 10 proc.: darbo vietų rekordas ir kas iš tiesų jį sukūrė

    Ispanijoje nedarbas krito žemiau 10 proc.: darbo vietų rekordas ir kas iš tiesų jį sukūrė

    Ispanijoje antrąjį metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo iki 9,87 proc. ir pasiekė žemiausią ribą nuo 2008 metų. Tuo pat metu dirbančiųjų skaičius išaugo iki rekordinio 22,779 mln.

    Nacionalinio statistikos instituto INE duomenimis, nuo balandžio iki birželio buvo sukurta 486 000 naujų darbo vietų, o bedarbių sumažėjo 213 300. Dėl to nedarbo rodiklis pirmą kartą per daugelį metų tvariai nusileido žemiau 10 proc. ribos.

    Pokytį stipriai palaikė sezoniškumas: vasaros pradžia tradiciškai suaktyvina samdą, ypač paslaugų sektoriuje. Darbo jėga taip pat augo ir pasiekė 25,27 mln., nes į rinką įsitraukė daugiau darbo ieškančių žmonių.

    Kas labiausiai stūmė įdarbinimą?

    Daugiausia naujų darbo vietų sukūrė paslaugos, kurias tempė turizmo sezonas, apgyvendinimas, maitinimas ir kitos su kelionėmis susijusios veiklos. Augimas fiksuotas ir pramonėje bei statybose, o žemės ūkis buvo vienintelė sritis, kur darbuotojų sumažėjo.

    Regioniniu požiūriu didžiausias užimtumo prieaugis absoliučiais skaičiais užfiksuotas Katalonijoje. Spartžiausias augimas procentais registruotas Balearų salose, kur vasaros sezonas paprastai turi ypač ryškų poveikį darbo rinkai.

    Kuo ši statistika išsiskiria?

    Darbo vietų plėtra labiausiai koncentravosi į samdomą ir viso etato darbą: iš 486 000 naujų vietų 405 400 sudarė viso etato pozicijos. Be to, toliau traukėsi laikinas užimtumas, o beveik trys ketvirtadaliai darbuotojų jau dirba pagal neterminuotas sutartis.

    Privatus sektorius per ketvirtį įdarbino 501 600 žmonių, o viešajame sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumažėjo 15 600. Sezoniškai pakoregavus duomenis, užimtumas per ketvirtį paaugo 0,54 proc.

    Ką tai reiškia iki 2026 metų pabaigos?

    Dabartiniai skaičiai priartino šalį prie Vyriausybės siekio iki 2026 metų pabaigos pasiekti 23 mln. dirbančiųjų ribą. Iki šio tikslo, pagal naujausią ketvirčio statistiką, trūksta apie 221 000 darbo vietų.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vasaros ketvirčio rezultatai ne visada tiksliai nusako ilgalaikes tendencijas, nes didelę dalį sukuria sezoniniai darbai. Vis dėlto didesnė neterminuotų sutarčių dalis ir mažėjantis laikinas užimtumas rodo struktūrinį poslinkį, kuris gali amortizuoti nedarbo šuolius ne sezono metu.