Idėja, kad vasarą ar rudenį galima prisivalgyti vitaminų visai žiemai, skamba patraukliai, tačiau dažniausiai neatitinka mokslo. Vaistininkai primena, kad dauguma vitaminų organizme nekaupiami ilgai, o jų perteklius iš organizmo tiesiog pašalinamas.
Specialistai pabrėžia, kad geriausias kelias į gerą savijautą yra subalansuota mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas, o papildai turėtų būti pasirenkami tik esant realiam poreikiui. Ypač tai aktualu šaltuoju sezonu, kai išauga susidomėjimas vitaminais, mineralais ir maisto papildais.
Vitaminų atsargų mitas
Organizmas iš tiesų gali sukaupti tik dalį riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip A, D, E ir K. Jie gali būti kaupiami kepenyse ir riebaliniame audinyje, tačiau tai nereiškia, kad verta vartoti dideles dozes be priežiūros.
Tuo metu dauguma kitų vitaminų yra tirpūs vandenyje, todėl jų perteklius paprastai pasišalina su šlapimu. Dėl to sezoninis daržovių ir vaisių gausumas padeda pagerinti kasdienę mitybą, bet retai sukuria ilgalaikį rezervą keliems mėnesiams į priekį.
Kodėl papildai be tyrimų gali pakenkti
Vaistininkai įspėja, kad savarankiškas papildų vartojimas dažnai virsta savigyda, kai pasirenkamos netinkamos dozės ar deriniai. Ypač atsargiai reikėtų vertinti vitaminą D, nes jo papildomas vartojimas turėtų būti siejamas su individualia situacija ir, jei įmanoma, kraujo tyrimų rezultatais.
„Jei įtariate trūkumą, pirmiausia verta atlikti laboratorinius tyrimus ir tik tada spręsti dėl dozės“, – sakė vaistininkė.
Per didelės kai kurių medžiagų dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, o rizika išauga, kai vienu metu vartojama daug skirtingų papildų. Specialistai taip pat primena, kad dalis simptomų, kuriuos žmonės priskiria vitaminų trūkumui, gali būti susiję su stresu, miego stoka ar lėtinėmis ligomis.
Nuo paslėpto cukraus iki nikotino pagalvėlių
Kalbant apie sveikatingumo tendencijas, vaistininkai atkreipia dėmesį į paslėptą cukrų kasdieniuose produktuose. Jo gali būti ne tik saldumynuose, bet ir duonoje, padažuose ar perdirbtuose mėsos gaminiuose, todėl verta skaityti maistingumo etiketes.
Vis dažniau diskutuojama ir apie nikotino pagalvėles, kurios į kai kurias rinkas atėjo iš Skandinavijos. Specialistai pabrėžia, kad jos pašalina degimo procesą, tačiau nikotinas išlieka priklausomybę kelianti medžiaga, galinti didinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
„Nikotinas veikia kraujagysles, todėl žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, tokie produktai gali kelti papildomą riziką“, – sakė vaistininkė.
Ekspertai taip pat ragina kritiškai vertinti teiginius, kad tam tikros priemonės neturi jokio šalutinio poveikio ar kontraindikacijų. Medicinoje tai dažnai yra signalas pasidomėti, ar poveikis apskritai įrodytas, o gydymui ir prevencijai vis dar svarbiausias išlieka individualus vertinimas kartu su gydytoju ar vaistininku.