Tag: Pastatų administravimas

  • „Civinity“ ir „Sail Invest“ už 4,3 mln. eurų perėmė „Admeo“: ką tai keis 160 pastatų?

    Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ kartu su Domo Dargio valdoma bendrove „Sail Invest“ užbaigė Vilniuje veikiančios pastatų administravimo bendrovės „Admeo“ įsigijimą. Sandoris įvykdytas per bendrai kontroliuojamą bendrovę „SPV 31“, perėmus 100 proc. „Admeo“ akcijų.

    Akcijų pirkimo sutarties vertė siekia 4,3 mln. eurų. Sandoriui buvo gautas Konkurencijos tarybos leidimas, todėl pirkėjai gali pradėti integracijos darbus ir perėmimo procedūras.

    „Admeo“ Vilniuje administruoja ir prižiūri apie 160 daugiabučių bei komercinių pastatų, įmonėje dirba 15 žmonių. Skelbiama, kad 2025 metais bendrovės pajamos augo iki 3,12 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 739 tūkst. eurų.

    „Užbaigus sandorį prasideda gana žemiškas darbas – perimti informaciją apie kiekvieno objekto situaciją, tęsti suplanuotus darbus ir suderinti komandų veiklą. Gyventojams dėl akcininkų pasikeitimo nieko daryti nereikės“, – sakė „Civinity“ grupės valdybos pirmininkas Deividas Jacka.

    Pirkėjai pabrėžia, kad galiojančios sutartys lieka galioti, o „Admeo“ prekės ženklas pirmuoju etapu nesikeis. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir pastatų savininkams artimiausiu metu neturėtų atsirasti naujų formalių veiksmų vien dėl akcininkų pasikeitimo.

    Kas keisis įmonės viduje

    „Civinity“ nurodo planuojanti išlaikyti 15 žmonių „Admeo“ komandą ir palaipsniui integruoti bendrovę į grupės veiklos procesus. Tai apima vienodinamą darbų planavimą, tiekimo grandinę, klientų aptarnavimo standartus ir techninės priežiūros valdymą.

    „Per daugiau nei dešimtmetį „Admeo“ išaugo dėl komandos darbo ir klientų pasitikėjimo. Parduodant įmonę mums buvo svarbu, kad ši patirtis liktų, o paslaugos būtų tęsiamos be sutrikimų“, – sakė buvęs „Admeo“ savininkas Laimutis Karvelis.

    Nuo 2012 metų veikianti „Admeo“ administruoja daugiabučius ir komercinius objektus, organizuoja jų techninę priežiūrą, šildymo bei karšto vandens sistemų aptarnavimą, remonto ir atnaujinimo darbus. Įmonėje naudojama defektų registravimo ir kontrolės sistema, leidžianti sekti užregistruotų problemų sprendimo eigą.

    Kodėl svarbus 160 pastatų portfelis

    „Civinity“ teigimu, didesnis viename mieste aptarnaujamų objektų skaičius leidžia lanksčiau planuoti specialistų darbą ir greičiau parinkti reikiamą kompetenciją konkrečiai situacijai. Didėjant portfeliui, įmonės dažniausiai siekia trumpinti reagavimo laiką, efektyvinti avarinių iškvietimų organizavimą ir centralizuoti rangovų valdymą.

    „Didesnio portfelio naudą klientas turi pajusti per kasdienę paslaugą. Pirmus mėnesius skirsime paslaugų stabilumui ir vidinių procesų suderinimui“, – sakė D. Jacka.

    Pastatų administravimo rinka pastaraisiais metais vis dažniau juda konsolidacijos kryptimi, kai didesnės grupės perima mažesnius administratorių portfelius. Tokius sandorius paprastai skatina poreikis investuoti į skaitmenizaciją, procesų standartizavimą, techninių specialistų pritraukimą ir energetinio efektyvumo projektų administravimą.

    Plėtros planai ir grupės rezultatai

    „Admeo“ įsigijimas įvardijamas kaip vienas iš „Civinity“ 2026 metais vykdomų plėtros sandorių. Grupė yra skelbusi planuojanti per metus įgyvendinti apie dešimt įsigijimų, o numatytos investicijos siekia maždaug 44 mln. eurų.

    Audituotais duomenimis, „Civinity“ grupės pajamos 2025 metais pasiekė 100,4 mln. eurų, EBITDA sudarė 8,3 mln. eurų. 2026 metų birželio 30 dieną apskaičiuota paskutinių 12 mėnesių pro forma pajamų bazė siekė 121,3 mln. eurų, o pro forma EBITDA buvo 9,7 mln. eurų.

    Grupė veikia Lietuvoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Europos rinkose, įskaitant Kroatiją bei Slovėniją. „Civinity“ nurodo prižiūrinti daugiau kaip 5 mln. kv. m gyvenamųjų pastatų ploto ir aptarnaujanti daugiau kaip 1,6 tūkst. komercinių klientų.

  • Požeminiuose garažuose draudžia LPG? Šis ženklas klaidina, o teisinė problema rimta

    Požeminiuose garažuose draudžia LPG? Šis ženklas klaidina, o teisinė problema rimta

    Prie daugelio požeminių aikštelių įvažiavimų galima pamatyti ženklą, panašų į eismo draudimą, o jo viduje įrašyta „LPG“. Dalis vairuotojų tai supranta kaip oficialų draudimą įvažiuoti automobiliams su dujų įranga, tačiau čia slypi esminė problema: toks kelio ženklas nėra numatytas oficialiuose kelio ženklų aprašuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad „LPG“ užrašas ant draudžiamojo ženklo pats savaime nebūtinai sukuria aiškų teisinį pagrindą taikyti sankcijas pagal Kelių eismo taisykles. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad požeminiai garažai dažnai nėra viešasis kelias, todėl ten galioja ne visos tos pačios taisyklės kaip gatvėje.

    Kodėl apskritai ribojamas LPG?

    LPG sistemos naudoja propano ir butano mišinį, o šios dujos, nutekėjusios, gali kauptis žemiau, nes yra sunkesnės už orą. Dėl to uždarose erdvėse, ypač žemesniuose garažo lygiuose, didesnę reikšmę turi ventiliacija ir dujų koncentracijos stebėsena.

    Daugelyje šalių ir praktikoje taikomų saugos standartų pabrėžiama, kad požeminėse aikštelėse svarbios mechaninės vėdinimo sistemos bei dujų detektoriai. Tokia infrastruktūra kainuoja, todėl dalis valdytojų renkasi paprastesnį kelią: informacinius draudimus prie įvažiavimo.

    Ką realiai gali pastato administratorius?

    Jei garažas priklauso privačiai teritorijai, valdytojas gali nustatyti naudojimosi taisykles ir įtraukti jas į vidaus tvarką ar sutartines sąlygas. Tačiau tai nėra tas pats, kas administracinė atsakomybė už kelio ženklų nepaisymą viešajame eisme.

    Administratoriui taip pat kyla praktinis klausimas, kaip nustatyti, ar automobilis tikrai turi LPG įrangą. Įprastai pastatų valdytojai neturi įgaliojimų reikalauti dokumentų ar tikrinti transporto priemonių konstrukcijos, o ginčas dažniausiai pereina į vidaus taisyklių ir civilinių santykių sritį.

    Jei taisyklės aiškiai įtvirtintos ir vairuotojas su jomis sutiko, valdytojas teoriškai gali siekti taikyti sutartyje numatytas pasekmes, pavyzdžiui, užblokuoti leidimą įvažiuoti ar kreiptis dėl ginčo sprendimo. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu, ar ribojimas pagrįstas, proporcingas ir tinkamai įformintas, o galutinį vertinimą ginčo atveju gali atlikti teismas.

    Ką daryti pamačius „LPG“ ženklą?

    Vairuotojui svarbiausia suprasti, kad dažnai tai yra ne standartinis kelio ženklas, o privataus objekto nustatyta taisyklė ar įspėjimas. Jei kyla abejonių, praktiškiausia išeitis yra pasitikrinti garažo taisykles prie įvažiavimo, informaciniuose stenduose arba pas administratorių.

    Kita vertus, saugos aspektas išlieka realus: jei garaže nėra aiškiai matomos mechaninės ventiliacijos, dujų aptikimo sistemų ar pastato dokumentuose numatytų sprendimų, valdytojas gali riboti LPG automobilių patekimą dėl priešgaisrinių ir eksploatacinių reikalavimų. Tokiose situacijose ginčas dažnai sukasi ne apie patį ženklą, o apie tai, ar objektas techniškai pritaikytas saugiam parkavimui.

  • Birštone nuo gegužės 1 dienos baigiamas šildymo sezonas: kokias teises turi daugiabučių gyventojai

    Birštono savivaldybė pranešė, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga savivaldybei pavaldžiose institucijose ir įstaigose bei daugiabučiuose namuose Birštono savivaldybės teritorijoje.

    Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus faktines oro temperatūras, pastatų šiluminę inerciją ir tai, kad pavasarį šilumos poreikis sumažėja. Savivaldybė taip pat primena, jog skirtingų pastatų situacija gali skirtis, todėl kai kurioms įstaigoms numatyta daugiau lankstumo.

    Švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigoms leidžiama pačioms spręsti dėl šildymo sezono pabaigos kitu laiku. Praktikoje tai reiškia, kad įstaigos gali šildymą išjungti vėliau arba anksčiau, jei to reikia dėl patalpų mikroklimato ar paslaugų teikimo specifikos.

    Daugiabučių namų gyventojai taip pat turi teisę inicijuoti šildymo pabaigą jiems patogesniu metu. Tam reikia kreiptis į namo administratorių, o sprendimas gali būti įgyvendinamas, jei jam pritaria dauguma to namo butų savininkų.

    Svarbi sąlyga, kad šildymo nutraukimas turi nepažeisti teisės aktuose nustatytų higienos normų, susijusių su gyvenamųjų patalpų mikroklimatu. Jei pavasarį staiga atšaltų, gyventojams rekomenduojama operatyviai derinti veiksmus su administratoriumi, kad būtų išvengta diskomforto ir galimų rizikų jautresnėms grupėms.

    Sprendimas įformintas Birštono savivaldybės mero 2026 metų balandžio 30 dieną pasirašytu potvarkiu. Savivaldybė pažymi, kad šildymo sezono pabaiga bendru sprendimu nereiškia, jog kiekvienas pastatas privalo identiškai elgtis tą pačią dieną, nes daugiabučiuose galimi ir atskiri gyventojų sprendimai.

  • Biržų rajone baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas: ką gyventojai gali spręsti patys

    Biržų rajone baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas: ką gyventojai gali spręsti patys

    Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga skelbiama 2026 metų balandžio 30 dieną. Sprendimas įforminamas mero potvarkiu, o centralizuoto šildymo tiekimas po šios datos paprastai pradedamas stabdyti pagal nustatytą tvarką.

    Toks terminas reiškia, kad savivaldybės lygmeniu šildymo sezonas laikomas užbaigtu, tačiau praktinis atjungimas daugiabučiuose gali skirtis priklausomai nuo namo šildymo sistemos, prižiūrėtojo darbų grafiko ir techninių galimybių.

    Gyventojai ir kiti šilumos vartotojai, suderinę sprendimą su pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais, gali patys nuspręsti dėl šildymo pabaigos savo pastate. Savivaldybė primena, kad tai galima daryti tik tuomet, jei yra techninės galimybės ir nepažeidžiami higienos normų reikalavimai.

    Praktikoje tai aktualu bendrijoms ir namų administratoriams: jei dauguma gyventojų sutinka, o sistema leidžia, šildymas gali būti baigtas anksčiau arba, esant šaltesniems orams, trumpam pratęstas atskiru sprendimu. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai kuriuose namuose šildymo išjungimas gali turėti įtakos karšto vandens ruošimui, jei naudojami bendri šilumos punktai.

    Biržų rajono savivaldybė nurodo, kad sprendimas dėl 2025–2026 metų šildymo sezono pabaigos priimtas 2026 metų balandžio 28 dieną mero potvarkiu Nr. M-189. Gyventojams, kilus klausimų dėl konkretaus namo atjungimo datos ar procedūrų, rekomenduojama kreiptis į pastato administratorių arba šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.