CP v2

Tag: Pastatų administravimas

  • Daugiabučiuose iki 2027 metų teks keisti šilumos ir karšto vandens skaitiklius: kam tai privaloma

    Daugiabučiuose iki 2027 metų sausio 1 dienos numatyta pareiga pakeisti šilumos apskaitos prietaisus ir karšto vandens skaitiklius, kurie neturi nuotolinio nuskaitymo funkcijos. Reikalavimas taikomas ciepłomieriams (šilumos skaitikliams), šildymo sąnaudų dalikliams ir karšto vandens apskaitos prietaisams.

    Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas dažnesniam ir tikslesniam suvartojimo fiksavimui, mažinti ginčus dėl sąskaitų ir skatinti taupesnį šilumos vartojimą. Praktikoje tai reiškia, kad duomenys gali būti surenkami nuotoliniu būdu, o gyventojams nereikia įsileisti darbuotojų vien tam, kad būtų nurašyti rodmenys.

    Kam taikoma pareiga?

    Pareiga pakeisti prietaisus siejama ne su atskirais butų gyventojais, o su pastatų savininkais ir administratoriais, kurie organizuoja apskaitos sistemų priežiūrą. Reikalavimas pirmiausia taikomas prietaisams, įrengtiems iki 2021 metų gegužės 21 dienos, jei jie neatitinka nuotolinio nuskaitymo kriterijaus.

    Vis dėlto numatytos ir išimtys: keitimas turi būti techniškai įmanomas ir ekonomiškai pagrįstas. Tai svarbu senesniems daugiabučiams, kuriuose įrenginių keitimas ar integravimas į nuotolinio nuskaitymo sistemą gali pareikalauti papildomų rekonstrukcijos darbų.

    Kaip vertinama, ar keitimas apsimoka?

    Ekonominis pagrįstumas paprastai vertinamas lyginant prognozuojamą energijos sutaupymą su įrangos įsigijimo, montavimo ir eksploatavimo kaštais. Kitaip tariant, vien nuotolinio nuskaitymo galimybė nėra tikslas savaime – ji turi atnešti apčiuopiamą naudą per šilumos taupymą ir efektyvesnį sąnaudų paskirstymą.

    Techninė galimybė priklauso nuo konkretaus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų tipo bei jų būklės. Skirtinguose namuose sprendimai gali skirtis: vienur užtenka pakeisti galinius prietaisus, kitur prireikia papildomos ryšio infrastruktūros ar mazgų atnaujinimo.

    Kaip tai paveiks sąskaitas už šildymą?

    Kartu akcentuojama, kad šilumos sąnaudų paskirstymo metodika turi skatinti taupymą ir geriau atitikti realų suvartojimą. Tai reiškia, kad administratoriui ar savininkui parenkant atsiskaitymo modelį turi būti įvertinami ir vadinamieji korekciniai koeficientai, susiję su buto vieta pastate.

    Gyventojams svarbiausia praktinė pasekmė – aiškesnė ir labiau palyginama apskaita, kai suvartojimo duomenys renkami reguliariai, o ne epizodiškai. Vis dėlto galutinė įtaka sąskaitoms priklausys nuo to, kaip bus įgyvendintas keitimas, kiek kainuos darbai ir kokią metodiką pasirinks namo valdytojas.

    Jei daugiabutis dar neturi aiškaus plano, gyventojams verta iš anksto pasitikslinti pas administratorių, kokie prietaisai name įrengti, ar jie turi nuotolinio nuskaitymo funkciją ir kada numatomas atnaujinimas. Kuo anksčiau pradedamas pasirengimas, tuo daugiau galimybių pasirinkti techniškai tinkamiausią ir finansiškai racionaliausią sprendimą.

  • Šių daugiabučių gyventojams svarbus sprendimas: keičiamas bendrojo naudojimo objektų administratorius

      

  • Vilniuje bręsta lūžis dėl namų administratoriaus: kas keisis Baltajame skg. ir aplinkinėse gatvėse?

    Vilniuje svarstomas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas ar keitimas keliuose daugiabučiuose: Baltajame skg. 7, B. Dvariono g. 15, M. Antokolskio g. 13 ir Baltosios Vokės g. 45. Tokie sprendimai paprastai priimami tuomet, kai gyventojai nori didesnio skaidrumo, aiškesnių sąskaitų ar geresnės namo priežiūros.

    Daugiabučio administratoriaus funkcija apima kasdienę ūkio priežiūrą ir organizavimą: avarinių gedimų šalinimą, rangovų parinkimą, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, taip pat darbų planavimą. Praktikoje tai tiesiogiai veikia ir paslaugų kokybę, ir gyventojų mokamas sumas už namo administravimą bei atliktus darbus.

    Administratoriaus keitimas dažniausiai susijęs su gyventojų lūkesčiais dėl greitesnės reakcijos į gedimus, geresnio informavimo ir griežtesnės rangovų kontrolės. Taip pat vis dažniau akcentuojama, kad sprendimai turi būti pagrįsti aiškiais darbų aprašymais, palyginamais įkainiais ir realiai pasiekiamais terminais.

    Kas yra bendrieji objektai

    Bendrojo naudojimo objektai paprastai apima laiptines, stogą, fasadą, rūsius, bendrąsias inžinerines sistemas, šilumos punktą, vandentiekio ir nuotekų stovus. Nuo to, kaip administratorius organizuoja jų priežiūrą, priklauso ir pastato techninė būklė, ir ilgalaikės išlaidos remontui.

    Pastaraisiais metais daugelyje miestų augo dėmesys energiniam efektyvumui, planiniams atnaujinimo darbams bei gedimų prevencijai. Dėl to administratoriams keliami didesni reikalavimai laiku pateikti ataskaitas, kaupti dokumentus, pagrįsti darbų būtinumą ir užtikrinti, kad gyventojai gautų aiškią informaciją prieš priimant sprendimus.

    Kaip paprastai priimami sprendimai

    Sprendimai dėl administratoriaus pasirinkimo ar keitimo priimami gyventojams apsisprendžiant nustatyta tvarka, įvertinus pasiūlymus ir administravimo sąlygas. Gyventojams svarbu palyginti ne tik administravimo įkainį, bet ir tai, kaip bus organizuojami pirkimai, kokia bus gedimų registravimo tvarka, kokios ataskaitos teikiamos ir kaip dažnai.

    Jei numatomas administratoriaus keitimas, įprastai aktualu užtikrinti sklandų dokumentų ir sukauptos informacijos perdavimą, kad nenutrūktų sutarčių vykdymas ir avarinių situacijų valdymas. Taip pat verta iš anksto sutarti, kokie darbai laikomi prioritetiniais artimiausiam sezonui, pavyzdžiui, stogo, šildymo sistemos ar laiptinės būklės klausimai.

    Į ką gyventojams atkreipti dėmesį

    Renkantis administratorių, gyventojams naudinga prašyti aiškiai apibrėžto paslaugų paketo ir pavyzdinių ataskaitų, kad būtų galima suprasti, už ką mokama. Praktika rodo, kad svarbūs kriterijai yra reagavimo laikas, darbų kainodaros skaidrumas, nuolatinė komunikacija ir aiški atsakomybė už rangovų kontrolę.

    Taip pat rekomenduojama įvertinti, kaip bus planuojami didesni darbai ir kaip gyventojai bus informuojami apie sąmatas, garantijas bei darbų eigą. Kuo daugiau aiškumo sprendimo priėmimo stadijoje, tuo mažiau ginčų kyla vėliau, kai darbai jau vykdomi ir gyventojai gauna sąskaitas.

  • Šildymą įjungs nebe savivaldybė: nuo 2026 spalio 1 dienos keičiasi tvarka daugiabučiuose

    Šildymą įjungs nebe savivaldybė: nuo 2026 spalio 1 dienos keičiasi tvarka daugiabučiuose

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką. Iki šiol sprendimus dažniausiai priimdavo savivaldybės, atsižvelgdamos į faktinę lauko oro temperatūrą.

    Pagal naują tvarką daliai šilumos vartotojų šildymo sezonas bus siejamas su aiškiomis kalendorinėmis datomis. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais šildymas startuos spalio 1 dieną, o sezonas baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną.

    Kas keičiasi modernizuotuose daugiabučiuose?

    Daugiabučiuose, kuriuose įrengti modernizuoti, automatizuoti šilumos punktai, šildymo sezonas prasidės spalio 1 dieną ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną, nelaukiant savivaldybės sprendimo. Šiuo laikotarpiu pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas privalės įjungti šildymo sistemą.

    Tokiuose namuose reikiama patalpų temperatūra palaikoma automatizuotai, pagal nustatytus parametrus ir higienos normų reikalavimus. Praktikoje tai turėtų mažinti riziką, kad šiluma bus pradėta tiekti per vėlai, kai patalpos jau atvėsusios.

    Ar šildymą bus galima pradėti anksčiau?

    Šildymo sezonas galės būti pradėtas anksčiau nei spalio 1 dieną, jeigu tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių. Tačiau ir čia numatyta galimybė gyventojams pasirinkti kitą sprendimą.

    Jei daugiabutyje įrengtas modernizuotas, automatizuotas šilumos punktas, gyventojai galės nuspręsti šildymą pradėti kitu laiku. Tam reikės daugumos pritarimo, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.

    Ką darys savivaldybės ir kiti pastatai?

    Savivaldybėms išlieka teisė nustatyti šildymo sezono pradžią ir pabaigą savo pavaldžioms įstaigoms pagal faktinę lauko oro temperatūrą. Tai aktualu darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms ir kitoms savivaldybių valdomoms organizacijoms.

    Kitiems šilumos vartotojams, kurie nėra pavaldūs savivaldybei, šildymo sezonas pagal įstatymo pakeitimus bus siejamas su laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Šiuo metu šilumos tiekėjas turės būti pasirengęs tiekti šilumą, o sprendimą dėl įjungimo priims pastato valdytojas ar administratorius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tvarkos pokyčiai didina pastatų valdytojų ir bendrijų atsakomybę, ypač dėl sprendimų priėmimo ir techninės parengties. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, ar name veikia automatizuotas šilumos punktas, ir kaip konkrečiame name organizuojamas balsavimas dėl šildymo pradžios.

  • Gyventojams svarbus sprendimas: kaip bus pasirinktas Treniotos g. 36 ir Krokuvos g. 65 administratorius

      

  • Pilkalnio g. 5 gyventojams svarbus sprendimas: renka administratorių – ką būtina žinoti dabar

    Pilkalnio g. 5 daugiabutyje sprendžiamas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas. Toks sprendimas tiesiogiai lemia, kas organizuos pastato priežiūrą, planuos remontus ir administruos kaupiamąsias lėšas.

    Praktikoje administratorius atsako už bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, gedimų šalinimo organizavimą, rangovų parinkimą ir sąskaitų pateikimą gyventojams. Taip pat jis rengia metinius darbų planus ir informuoja gyventojus apie atliktus darbus bei patirtas išlaidas.

    Gyventojams svarbu įvertinti ne tik administravimo kainą, bet ir realią paslaugos kokybę: reakcijos laiką avarijų atveju, komunikaciją, skaidrumą bei tai, kaip planuojami ilgalaikiai darbai. Nuo to priklauso, ar bus laiku sprendžiamos šilumos punkto, vamzdynų, stogo, laiptinių ar elektros ūkio problemos.

    Renkantis administratorių dažniausiai aktualūs ir dokumentų tvarkymo klausimai: aiškios ataskaitos, suprantami darbų aktai, pateisinami pirkimai ir gyventojams prieinama informacija apie kaupiamųjų lėšų likutį. Kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau rizikos dėl ginčų ir netikėtų išlaidų.

    Jei sprendimas priimamas gyventojų balsavimu, verta aktyviai dalyvauti ir iš anksto susipažinti su siūlomu administravimo modeliu bei numatomais darbais. Tokiais atvejais itin svarbu užduoti klausimus dėl prioritetinių remonto darbų, terminų ir kontrolės, kaip bus užtikrinama darbų kokybė.

    Šiuo metu viešai pateikto teksto turinys yra minimalus, todėl gyventojams rekomenduojama papildomai pasitikslinti sprendimo priėmimo tvarką, balsavimo terminus ir susijusius dokumentus. Aiškiai apsibrėžti lūkesčiai administratoriui padeda išvengti nesusipratimų ir užtikrina sklandesnę namo priežiūrą.

  • „Civinity“ ir „Sail Invest“ už 4,3 mln. eurų perėmė „Admeo“: ką tai keis 160 pastatų?

    Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ kartu su Domo Dargio valdoma bendrove „Sail Invest“ užbaigė Vilniuje veikiančios pastatų administravimo bendrovės „Admeo“ įsigijimą. Sandoris įvykdytas per bendrai kontroliuojamą bendrovę „SPV 31“, perėmus 100 proc. „Admeo“ akcijų.

    Akcijų pirkimo sutarties vertė siekia 4,3 mln. eurų. Sandoriui buvo gautas Konkurencijos tarybos leidimas, todėl pirkėjai gali pradėti integracijos darbus ir perėmimo procedūras.

    „Admeo“ Vilniuje administruoja ir prižiūri apie 160 daugiabučių bei komercinių pastatų, įmonėje dirba 15 žmonių. Skelbiama, kad 2025 metais bendrovės pajamos augo iki 3,12 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 739 tūkst. eurų.

    „Užbaigus sandorį prasideda gana žemiškas darbas – perimti informaciją apie kiekvieno objekto situaciją, tęsti suplanuotus darbus ir suderinti komandų veiklą. Gyventojams dėl akcininkų pasikeitimo nieko daryti nereikės“, – sakė „Civinity“ grupės valdybos pirmininkas Deividas Jacka.

    Pirkėjai pabrėžia, kad galiojančios sutartys lieka galioti, o „Admeo“ prekės ženklas pirmuoju etapu nesikeis. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir pastatų savininkams artimiausiu metu neturėtų atsirasti naujų formalių veiksmų vien dėl akcininkų pasikeitimo.

    Kas keisis įmonės viduje

    „Civinity“ nurodo planuojanti išlaikyti 15 žmonių „Admeo“ komandą ir palaipsniui integruoti bendrovę į grupės veiklos procesus. Tai apima vienodinamą darbų planavimą, tiekimo grandinę, klientų aptarnavimo standartus ir techninės priežiūros valdymą.

    „Per daugiau nei dešimtmetį „Admeo“ išaugo dėl komandos darbo ir klientų pasitikėjimo. Parduodant įmonę mums buvo svarbu, kad ši patirtis liktų, o paslaugos būtų tęsiamos be sutrikimų“, – sakė buvęs „Admeo“ savininkas Laimutis Karvelis.

    Nuo 2012 metų veikianti „Admeo“ administruoja daugiabučius ir komercinius objektus, organizuoja jų techninę priežiūrą, šildymo bei karšto vandens sistemų aptarnavimą, remonto ir atnaujinimo darbus. Įmonėje naudojama defektų registravimo ir kontrolės sistema, leidžianti sekti užregistruotų problemų sprendimo eigą.

    Kodėl svarbus 160 pastatų portfelis

    „Civinity“ teigimu, didesnis viename mieste aptarnaujamų objektų skaičius leidžia lanksčiau planuoti specialistų darbą ir greičiau parinkti reikiamą kompetenciją konkrečiai situacijai. Didėjant portfeliui, įmonės dažniausiai siekia trumpinti reagavimo laiką, efektyvinti avarinių iškvietimų organizavimą ir centralizuoti rangovų valdymą.

    „Didesnio portfelio naudą klientas turi pajusti per kasdienę paslaugą. Pirmus mėnesius skirsime paslaugų stabilumui ir vidinių procesų suderinimui“, – sakė D. Jacka.

    Pastatų administravimo rinka pastaraisiais metais vis dažniau juda konsolidacijos kryptimi, kai didesnės grupės perima mažesnius administratorių portfelius. Tokius sandorius paprastai skatina poreikis investuoti į skaitmenizaciją, procesų standartizavimą, techninių specialistų pritraukimą ir energetinio efektyvumo projektų administravimą.

    Plėtros planai ir grupės rezultatai

    „Admeo“ įsigijimas įvardijamas kaip vienas iš „Civinity“ 2026 metais vykdomų plėtros sandorių. Grupė yra skelbusi planuojanti per metus įgyvendinti apie dešimt įsigijimų, o numatytos investicijos siekia maždaug 44 mln. eurų.

    Audituotais duomenimis, „Civinity“ grupės pajamos 2025 metais pasiekė 100,4 mln. eurų, EBITDA sudarė 8,3 mln. eurų. 2026 metų birželio 30 dieną apskaičiuota paskutinių 12 mėnesių pro forma pajamų bazė siekė 121,3 mln. eurų, o pro forma EBITDA buvo 9,7 mln. eurų.

    Grupė veikia Lietuvoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Europos rinkose, įskaitant Kroatiją bei Slovėniją. „Civinity“ nurodo prižiūrinti daugiau kaip 5 mln. kv. m gyvenamųjų pastatų ploto ir aptarnaujanti daugiau kaip 1,6 tūkst. komercinių klientų.

  • Požeminiuose garažuose draudžia LPG? Šis ženklas klaidina, o teisinė problema rimta

    Požeminiuose garažuose draudžia LPG? Šis ženklas klaidina, o teisinė problema rimta

    Prie daugelio požeminių aikštelių įvažiavimų galima pamatyti ženklą, panašų į eismo draudimą, o jo viduje įrašyta „LPG“. Dalis vairuotojų tai supranta kaip oficialų draudimą įvažiuoti automobiliams su dujų įranga, tačiau čia slypi esminė problema: toks kelio ženklas nėra numatytas oficialiuose kelio ženklų aprašuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad „LPG“ užrašas ant draudžiamojo ženklo pats savaime nebūtinai sukuria aiškų teisinį pagrindą taikyti sankcijas pagal Kelių eismo taisykles. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad požeminiai garažai dažnai nėra viešasis kelias, todėl ten galioja ne visos tos pačios taisyklės kaip gatvėje.

    Kodėl apskritai ribojamas LPG?

    LPG sistemos naudoja propano ir butano mišinį, o šios dujos, nutekėjusios, gali kauptis žemiau, nes yra sunkesnės už orą. Dėl to uždarose erdvėse, ypač žemesniuose garažo lygiuose, didesnę reikšmę turi ventiliacija ir dujų koncentracijos stebėsena.

    Daugelyje šalių ir praktikoje taikomų saugos standartų pabrėžiama, kad požeminėse aikštelėse svarbios mechaninės vėdinimo sistemos bei dujų detektoriai. Tokia infrastruktūra kainuoja, todėl dalis valdytojų renkasi paprastesnį kelią: informacinius draudimus prie įvažiavimo.

    Ką realiai gali pastato administratorius?

    Jei garažas priklauso privačiai teritorijai, valdytojas gali nustatyti naudojimosi taisykles ir įtraukti jas į vidaus tvarką ar sutartines sąlygas. Tačiau tai nėra tas pats, kas administracinė atsakomybė už kelio ženklų nepaisymą viešajame eisme.

    Administratoriui taip pat kyla praktinis klausimas, kaip nustatyti, ar automobilis tikrai turi LPG įrangą. Įprastai pastatų valdytojai neturi įgaliojimų reikalauti dokumentų ar tikrinti transporto priemonių konstrukcijos, o ginčas dažniausiai pereina į vidaus taisyklių ir civilinių santykių sritį.

    Jei taisyklės aiškiai įtvirtintos ir vairuotojas su jomis sutiko, valdytojas teoriškai gali siekti taikyti sutartyje numatytas pasekmes, pavyzdžiui, užblokuoti leidimą įvažiuoti ar kreiptis dėl ginčo sprendimo. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu, ar ribojimas pagrįstas, proporcingas ir tinkamai įformintas, o galutinį vertinimą ginčo atveju gali atlikti teismas.

    Ką daryti pamačius „LPG“ ženklą?

    Vairuotojui svarbiausia suprasti, kad dažnai tai yra ne standartinis kelio ženklas, o privataus objekto nustatyta taisyklė ar įspėjimas. Jei kyla abejonių, praktiškiausia išeitis yra pasitikrinti garažo taisykles prie įvažiavimo, informaciniuose stenduose arba pas administratorių.

    Kita vertus, saugos aspektas išlieka realus: jei garaže nėra aiškiai matomos mechaninės ventiliacijos, dujų aptikimo sistemų ar pastato dokumentuose numatytų sprendimų, valdytojas gali riboti LPG automobilių patekimą dėl priešgaisrinių ir eksploatacinių reikalavimų. Tokiose situacijose ginčas dažnai sukasi ne apie patį ženklą, o apie tai, ar objektas techniškai pritaikytas saugiam parkavimui.

  • Birštone nuo gegužės 1 dienos baigiamas šildymo sezonas: kokias teises turi daugiabučių gyventojai

    Birštono savivaldybė pranešė, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga savivaldybei pavaldžiose institucijose ir įstaigose bei daugiabučiuose namuose Birštono savivaldybės teritorijoje.

    Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus faktines oro temperatūras, pastatų šiluminę inerciją ir tai, kad pavasarį šilumos poreikis sumažėja. Savivaldybė taip pat primena, jog skirtingų pastatų situacija gali skirtis, todėl kai kurioms įstaigoms numatyta daugiau lankstumo.

    Švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigoms leidžiama pačioms spręsti dėl šildymo sezono pabaigos kitu laiku. Praktikoje tai reiškia, kad įstaigos gali šildymą išjungti vėliau arba anksčiau, jei to reikia dėl patalpų mikroklimato ar paslaugų teikimo specifikos.

    Daugiabučių namų gyventojai taip pat turi teisę inicijuoti šildymo pabaigą jiems patogesniu metu. Tam reikia kreiptis į namo administratorių, o sprendimas gali būti įgyvendinamas, jei jam pritaria dauguma to namo butų savininkų.

    Svarbi sąlyga, kad šildymo nutraukimas turi nepažeisti teisės aktuose nustatytų higienos normų, susijusių su gyvenamųjų patalpų mikroklimatu. Jei pavasarį staiga atšaltų, gyventojams rekomenduojama operatyviai derinti veiksmus su administratoriumi, kad būtų išvengta diskomforto ir galimų rizikų jautresnėms grupėms.

    Sprendimas įformintas Birštono savivaldybės mero 2026 metų balandžio 30 dieną pasirašytu potvarkiu. Savivaldybė pažymi, kad šildymo sezono pabaiga bendru sprendimu nereiškia, jog kiekvienas pastatas privalo identiškai elgtis tą pačią dieną, nes daugiabučiuose galimi ir atskiri gyventojų sprendimai.

  • Biržų rajone baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas: ką gyventojai gali spręsti patys

    Biržų rajone baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas: ką gyventojai gali spręsti patys

    Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga skelbiama 2026 metų balandžio 30 dieną. Sprendimas įforminamas mero potvarkiu, o centralizuoto šildymo tiekimas po šios datos paprastai pradedamas stabdyti pagal nustatytą tvarką.

    Toks terminas reiškia, kad savivaldybės lygmeniu šildymo sezonas laikomas užbaigtu, tačiau praktinis atjungimas daugiabučiuose gali skirtis priklausomai nuo namo šildymo sistemos, prižiūrėtojo darbų grafiko ir techninių galimybių.

    Gyventojai ir kiti šilumos vartotojai, suderinę sprendimą su pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais, gali patys nuspręsti dėl šildymo pabaigos savo pastate. Savivaldybė primena, kad tai galima daryti tik tuomet, jei yra techninės galimybės ir nepažeidžiami higienos normų reikalavimai.

    Praktikoje tai aktualu bendrijoms ir namų administratoriams: jei dauguma gyventojų sutinka, o sistema leidžia, šildymas gali būti baigtas anksčiau arba, esant šaltesniems orams, trumpam pratęstas atskiru sprendimu. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai kuriuose namuose šildymo išjungimas gali turėti įtakos karšto vandens ruošimui, jei naudojami bendri šilumos punktai.

    Biržų rajono savivaldybė nurodo, kad sprendimas dėl 2025–2026 metų šildymo sezono pabaigos priimtas 2026 metų balandžio 28 dieną mero potvarkiu Nr. M-189. Gyventojams, kilus klausimų dėl konkretaus namo atjungimo datos ar procedūrų, rekomenduojama kreiptis į pastato administratorių arba šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.