Per vis dažnesnes karščio bangas Prancūzijoje gyventojai ėmė taikyti netikėtą, bet labai paprastą būdą sumažinti kaitrą namuose: saulėtoje pusėje esančius langus dengia kreidos ir vandens mišiniu. Parduotuvėse išaugus paklausai, ši priemonė iš kasdienių remonto ir valymo prekių persikėlė į karščių „išgyvenimo“ rinkinį.
Dažniausiai naudojama smulkiai malta kreida, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas. Sumaišyta su vandeniu ji sudaro šviesią plėvelę, kuri sumažina į patalpas patenkančios saulės spinduliuotės kiekį, todėl kambariai įkaista lėčiau ir ne taip smarkiai.
Kaip veikia kreida ant stiklo?
Efektas siejamas ne tik su balta spalva. Kalcio karbonatas gerai atspindi dalį saulės spinduliuotės, o ant stiklo susidariusi matinė danga mažina tiesioginius spindulius ir dalį šilumos, kuri paprastai pro langą patenka į vidų.
Mokslinėje literatūroje ir pastatų energinio efektyvumo tyrimuose pabrėžiama, kad daugiausia šilumos vasarą į patalpas patenka per stiklo paketus, ypač kai langai nukreipti į pietus ar vakarus. Dėl to išorinės arba ant stiklo sudaromos atspindinčios dangos gali būti viena greičiausių pasyvaus vėsinimo priemonių, kai kondicionieriaus nėra.
Ką svarbu žinoti, kad nepakenktumėte?
Kreidos sluoksnis nepadarys namų vėsių kaip kondicionuojamoje patalpoje, tačiau gali sumažinti saulės „įnašą“ į vidaus temperatūrą ir pagerinti komfortą karščiausiomis valandomis. Privalumas tas, kad tokia danga paprastai nėra ilgalaikė ir, pasibaigus karščiams, ją galima nuplauti.
Vis dėlto praktikoje svarbu nepersistengti: per tirštas mišinys gali sunkiau nusiplauti, o netvarkingai tepant galima ištepti rėmus ar palanges. Ruošiant mišinį verta vengti įkvėpti smulkių dalelių, o prieš dengiant didelį plotą išbandyti mažą stiklo kampą, kad būtų aišku, kaip danga laikosi ir kaip lengvai nusivalo.
Dar vienas patikrintas būdas per karščius
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad vien langų uždengimo nepakanka, jei patalpos per dieną spėja sukaupti daug šilumos. Vienas geriausiai ištirtų pasyvaus vėsinimo sprendimų yra intensyvus naktinis vėdinimas, kai lauke temperatūra jau mažesnė nei viduje.
Praktinis principas paprastas: naktį ir anksti ryte patalpas išvėdinti plačiai atidarius langus, o dieną juos uždaryti ir užtemdyti, kad į vidų nepatektų karštas oras ir tiesioginiai saulės spinduliai. Tiesa, tropinėmis naktimis ar tankiai užstatytose miesto vietose šis metodas gali būti mažiau efektyvus, nes aplinka šilumą atiduoda ilgiau.
