Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, nustatantys vienodesnę šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką visoje Lietuvoje. Pokyčiais siekiama aiškesnio reguliavimo ir daugiau sprendimų galios perduoti daugiabučių gyventojams.
Naujoji bendra šildymo sezono trukmė numatoma nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Vis dėlto ši „kalendorinė“ riba nebus absoliuti, nes tvarka palieka galimybę šildymą pradėti anksčiau ar baigti vėliau pagal faktines oro sąlygas.
Jeigu tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos, šildymo sezonas galės prasidėti anksčiau. Atvirkščiai, šildymas galės būti baigtas, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos.
Kas realiai įjungs ir išjungs šildymą?
Kaip ir iki šiol, šilumos tiekėjas užtikrins šilumos tiekimą iki pastatų įvadų, o sprendimai pastato viduje priklausys nuo namo šildymo sistemos valdymo. Praktikoje šildymą daugiabučiuose įjungia arba išjungia šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, veikdamas pagal nustatytą tvarką ar gyventojų priimtą sprendimą.
Svarbus pokytis gyventojams tas, kad daugiau reikšmės turės namo techninė būklė ir šilumos punkto tipas. Būtent nuo to priklausys, ar konkretaus daugiabučio gyventojai galės lanksčiau nuspręsti dėl šildymo pradžios ir pabaigos.
Modernizuotas šilumos punktas suteiks daugiau laisvės
Daugiabučiuose, kuriuose įrengtas modernizuotas, automatizuotas šilumos punktas, gyventojai galės patys nuspręsti, kada pradėti arba baigti savo namo šildymo sezoną. Tam reikės butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.
Jeigu toks sprendimas bus priimtas, šildymas galės būti pradėtas ar baigtas kitu laiku nei bendrai nustatytas laikotarpis. Jeigu gyventojai atskiro sprendimo nepriims, šildymas bus organizuojamas pagal visoje šalyje galiojančią tvarką.
Kada spręs savivaldybė?
Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktas nėra modernizuotas, šildymo sezono pradžios ir pabaigos datą ir toliau nustatys savivaldybė. Savivaldybių sprendimai taip pat bus taikomi ugdymo, gydymo ir kitoms visuomeninėms įstaigoms, kur svarbus paslaugų tęstinumas ir vidaus mikroklimato reikalavimai.
Artėjant šildymo sezonui gyventojams rekomenduojama pasitikslinti, koks šilumos punktas įrengtas jų name ir ar yra techninės galimybės lanksčiau reguliuoti šildymą. Šią informaciją paprastai suteikia namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Energetikos ekspertai pabrėžia, kad automatizuoti šilumos punktai ir pastatų balansavimas dažniausiai padeda tiksliau palaikyti komforto temperatūrą ir mažinti šilumos švaistymą pereinamaisiais sezonais. Todėl praktinis naujos tvarkos efektas daugeliui namų bus tiesiogiai susijęs su modernizacijos lygiu ir gyventojų gebėjimu susitarti dėl bendrų sprendimų.