Europos pastatai vis dar dažnai projektuojami remiantis istorine orų statistika, kuri kai kuriose vietovėse aprašo prieš kelis dešimtmečius buvusias sąlygas. Tačiau šiandien planuojami namai, biurai ar ligoninės stovės ir veiks dar 30–70 metų, kai temperatūrų režimas ir energijos poreikis gali būti visiškai kitoks.
Projektuojant pastatą įprasta vertinti, kaip jis elgsis skirtingomis oro sąlygomis, naudojant vadinamąjį tipinį meteorologinį metų rinkinį. Tokie duomenys sudaromi iš praeities matavimų, todėl gerai atspindi tai, kas jau buvo, bet ne visada tinka tam, kas laukia ateityje.
Kodėl senieji duomenys nebetinka
Pastato energetinis efektyvumas priklauso nuo to, kiek dienų per metus reikės šildyti ir kiek dažnai teks vėsinti patalpas. Šylant klimatui, šildymo poreikis daugelyje regionų ilgainiui mažėja, o vėsinimo poreikis auga, todėl sprendimai, kurie atrodė optimalūs vakar, rytoj gali tapti nuostolingi.
Praktinis skirtumas gali būti labai apčiuopiamas: per mažai suplanuotas šešėliavimas, prastesnė apsauga nuo perkaitimo ar nepakankamai įvertintas vėsinimo poreikis vėliau virsta diskomfortu ir didesnėmis sąskaitomis. Kita vertus, neteisingai parinktos šildymo sistemos ar pastato atitvarų sprendiniai gali lemti, kad investicijos neatsipirks taip, kaip skaičiuota.
Nauji duomenys projektavimui į ateitį
Norvegijos gyvybės mokslų universiteto ir Koimbros universiteto mokslininkai parengė Future Meteorological Years, tai yra būsimųjų meteorologinių metų duomenis. Jie sujungia istorinius matavimus su klimato kaitos scenarijais ir pateikia valandinį orų vaizdą konkretiems laikotarpiams.
Tyrėjai pirmiausia vertino, kurie klimato modeliai tiksliausiai atkuria Europos žiemos ir vasaros sąlygas, ir tik tada atrinktus modelius pritaikė būsimų rinkinių sudarymui. Tokia atranka svarbi, nes skirtingi modeliai nevienodai tiksliai atspindi regioninius skirtumus, pavyzdžiui, pakrančių ir žemyninių vietovių kontrastus.
FMY duomenų rinkiniai apima laikotarpius 2036–2065 ir 2066–2095 metais bei numato skirtingus emisijų scenarijus. Tai leidžia projektuotojams testuoti, kaip skirsis sprendiniai, jei šiltėjimas vyks lėčiau arba greičiau, ir iš anksto įvertinti, kada prireiks papildomo vėsinimo ar efektyvesnio apsaugos nuo saulės valdymo.
Ką tai gali pakeisti statyboje
Tokie duomenys ypač aktualūs Šiaurės ir Vidurio Europai, kur šiltėjimas žiemą kai kuriais vertinimais gali būti ryškesnis, o tai keičia šildymo poreikio skaičiavimus. Net palyginti nedidelis vidutinės temperatūros pokytis gali reikšmingai pakeisti energijos balanso modeliavimą, nuo kurio priklauso konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai.
Mokslininkai pabrėžia, kad būsimo klimato duomenys skirti tam, kad pastatai būtų projektuojami atsparesni realioms ateities sąlygoms. Tai gali tapti svarbiu įrankiu planuojant ne tik naujus objektus, bet ir renovaciją, kai siekiama sumažinti energijos vartojimą ir padidinti komfortą karščio bangų metu.
Tyrimo išvados publikuotos Journal of Building Performance Simulation, o parengti rinkiniai gali būti naudojami pastatų energinio naudingumo simuliavimo programose. Tikslas paprastas: kad pastatai būtų pritaikyti ne vakar dienos, o rytojaus klimatui.