Tag: Pastatų renovacija

  • Kaip sulaikyti šilumą namuose ir sumažinti sąskaitas: veikia šie 7 sprendimai

    Šildymo sąskaitos dažnai auga ne vien dėl energijos kainų, bet ir dėl šilumos nuostolių per langus, stogą, sienas bei prastai sureguliuotą šildymo sistemą. Norint realiai sutaupyti, verta derinti greitus kasdienius sprendimus ir ilgalaikes investicijas į būsto sandarumą.

    Pirmas žingsnis – sumažinti šilumos „nutekėjimą“. Didžiausi nuostoliai paprastai fiksuojami per nesandarias langų ir durų sandūras, neizoliuotas perdangas, taip pat per vėdinimą, kai patalpos vėdinamos per ilgai arba netinkamu metu.

    Greiti veiksmai be remonto

    Pradėti galima nuo langų ir durų sureguliavimo bei sandarinimo, nes net nedideli plyšiai lemia pastebimą skersvėjį ir didesnį šilumos poreikį. Jei juntamas šaltis prie langų, dažnai padeda tarpinės, sandarinimo juostos arba profesionalus furnitūros sureguliavimas.

    Šilumos pojūtį sustiprina ir paprasti sprendimai patalpose: storesnės užuolaidos vakare sumažina šalčio spinduliavimą nuo stiklo, o kilimai ant šaltų grindų padeda išvengti šilumos praradimo per pėdas. Svarbu neuždengti radiatorių, kad šiluma galėtų laisvai cirkuliuoti.

    Dar vienas greitas būdas – optimizuoti temperatūrą pagal režimą. Naktį ar išvykus kelioms valandoms temperatūrą verta sumažinti, bet ne iki tokio lygio, kad vėliau reikėtų ilgai „gaudyti“ komfortą, nes tada šildymo sistema dirba neefektyviai.

    Šildymo sistemos sureguliavimas

    Didelę įtaką sąnaudoms daro radiatorių balansavimas ir termostatų naudojimas. Skirtinguose kambariuose turėtų būti palaikoma skirtinga temperatūra, o termostatiniai vožtuvai padeda išvengti perkaitinimo, kuris tiesiogiai virsta didesnėmis sąskaitomis.

    Jei būste yra individualus katilas ar šilumos siurblys, naudinga patikrinti nustatymus ir šildymo kreivę. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad sistema sureguliuota per aukštai, todėl šiluma gaminama intensyviau nei reikia, o komfortas nepadidėja.

    Ilgalaikės priemonės, kurios duoda daugiausia

    Didžiausias taupymo potencialas slypi pastato atitvarose: stogo, perdangų ir sienų šiltinime. Jei namas senesnis, dažnai būtent palėpės ar stogo izoliacija yra viena efektyviausių investicijų, nes šiltas oras kyla į viršų ir per neizoliuotas konstrukcijas prarandamas greičiausiai.

    Ne mažiau svarbus ir sandarumas kartu su teisingu vėdinimu. Kai būstas apšiltinamas, verta įvertinti vėdinimo sprendimus, kad nebūtų kaupiama drėgmė ir nepablogėtų oro kokybė, nes tai ilgainiui mažina komfortą ir gali lemti papildomas išlaidas.

    Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama tada, kai derinami keli lygiai: greiti sandarinimo darbai, šildymo sistemos sureguliavimas ir aiškus planas, kokias pastato vietas modernizuoti pirmiausia. Tokia seka leidžia sumažinti sąskaitas dar tą patį sezoną ir tuo pačiu pasiruošti didesniam sutaupymui ateityje.

  • Keičiate katilą ar šilumos siurblį? Štai kada radiatorių keisti nereikia ir kada geriau nebetaupyti

    Keičiant seną katilą į modernesnį šilumos šaltinį, radiatorius ne visada būtina iškart keisti. Sprendimas priklauso nuo to, kokį įrenginį renkatės, kokios būklės yra vamzdynas ir patys radiatoriai, taip pat nuo namo šilumos nuostolių. Praktikoje dažnai pakanka tinkamai sureguliuoti sistemą ir atlikti paruošiamuosius darbus.

    Seni radiatoriai daugelyje būstų buvo parinkti laikotarpiu, kai sistemos dirbdavo su aukštesnėmis temperatūromis, dažnai apie 70–80 laipsnių. Dalis šiuolaikinių sprendimų, ypač šilumos siurbliai, didžiausią efektyvumą pasiekia dirbdami žemesnės temperatūros režimu. Dėl to radiatoriai kartais tampa per maži, kad patalpos sušiltų be labai karšto vandens.

    Jei montuojamas dujinis kondensacinis katilas arba modernus kietojo kuro katilas, esami radiatoriai neretai tinka ir toliau. Tokiais atvejais svarbiausia, kad įranga būtų teisingai parinkta pagal pastato šilumos poreikį, o pati sistema būtų švari ir sandari. Net ir nekeičiant radiatorių galima sumažinti sąnaudas sureguliavus temperatūras ir srautus.

    Šilumos siurblio atveju situacija jautresnė, nes efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokios temperatūros vanduo reikalingas šildymui. Jeigu namas prastai apšiltintas arba radiatoriai maži, siurbliui teks kelti temperatūrą, o tai gali reikšti didesnes elektros sąnaudas ir prastesnį sezoninį naudingumą. Dėl to prieš sprendimą verta atlikti šilumos poreikio skaičiavimą ir įvertinti, ar radiatoriai užtikrins komfortą esant žemesniems režimams.

    Radiatorių dažniau prireikia keisti tada, kai jie yra stipriai užnešti nuosėdomis, prakiurę, turi ryškių korozijos židinių arba buvo parinkti akivaizdžiai per maži. Problema gali slypėti ir vamzdynuose, kai sistemoje daug purvo, šlamo ar metalo dalelių, galinčių sugadinti naujo katilo ar šilumos siurblio šilumokaitį. Tokiais atvejais taupymas senų elementų sąskaita neretai baigiasi brangiais gedimais.

    Norint saugiai prijungti naują šilumos šaltinį prie senos sistemos, dažniausiai rekomenduojama išplauti šildymo kontūrą ir pašalinti susikaupusias nuosėdas. Taip pat pravartu įrengti nešvarumų gaudyklę ir magnetinį filtrą, kurie saugo cirkuliacinius siurblius ir šilumokaičius. Kitas žingsnis yra hidraulinis balansavimas ir termostatinių vožtuvų patikra, kad šiluma pasiskirstytų tolygiai.

    Galiausiai svarbu įvertinti patį pastatą, nes renovacija ar apšiltinimas dažnai pakeičia visą šildymo logiką. Sumažėjus šilumos nuostoliams, tie patys radiatoriai gali tapti pakankami net žemesnės temperatūros režimui, o šilumos siurblys dirbs ekonomiškiau. Todėl racionaliausia yra pirmiausia suskaičiuoti šilumos poreikį ir tik tuomet spręsti, ar keisti radiatorius, ar užteks sistemos atnaujinimo.

  • Tvarus statybų proveržis stringa: sveikatos ir sąskaitų naudos neužtenka, reikia taisyklių

    Nauda aiški, bet tempas nevienodas

    Tvari statyba ir pastatų modernizavimas rinkoje juda labai skirtingu greičiu: vienur sprendimai diegiami greitai, kitur pokyčiai stringa. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien argumentų apie mažesnes sąskaitas ir geresnę savijautą nepakanka, jei neveikia taisyklės ir finansiniai signalai.

    Komerciniame sektoriuje sprendimus lengviau priimti dėl didesnių biudžetų ir aiškesnio ilgalaikio atsiperkamumo. Tuo metu viešajame sektoriuje transformaciją dažnai lėtina pirkimų logika, kur vis dar vyrauja mažiausios kainos kriterijus.

    Nuo 2030 metų – privalomas anglies pėdsakas

    Europos Sąjungoje kryptis aiški: nauji pastatai palaipsniui turės atitikti vis griežtesnius energinio efektyvumo ir emisijų reikalavimus. Numatoma, kad nuo 2030 metų naujiems pastatams vis plačiau bus taikoma prievolė pateikti viso gyvavimo ciklo anglies pėdsaką, apimant medžiagų gamybą, transportą, statybą, eksploataciją ir griovimą.

    Tokia informacija tampa aktuali ne tik būsimiems pirkėjams ar nuomininkams, bet ir finansų sektoriui, vertinančiam projekto rizikas. Praktikoje tai reiškia, kad tvaresni projektai gali tikėtis palankesnių sąlygų, o neefektyvūs sprendimai ilgainiui taps brangesni.

    Kas stumia pokyčius į priekį?

    Didžiausi statybų transformacijos „varikliai“ dažniausiai yra tie, kurie patys vėliau naudoja pastatą ir moka eksploatacijos sąskaitas. Jie linkę skaičiuoti ne vien statybos kainą, o viso pastato gyvavimo ciklo kaštus, įskaitant energiją, priežiūrą ir remontus.

    „Žmonės didžiąją gyvenimo dalį praleidžia patalpose, todėl lūkesčiai pastatams auga: svarbios ne tik sąskaitos, bet ir sveikata bei savijauta“, – sakė Agnieszka Kalinowska-Sołtys, UN Global Compact Network Poland operacijų vadovė.

    Visai kita logika dažnai veikia ten, kur statoma pardavimui: prioritetas tampa greitis ir kaina, o ilgalaikė pastato eksploatacija lieka pirkėjo rizika. Dėl to rinka pati savaime ne visada sukuria pakankamą paskatą investuoti į pažangesnius sprendimus.

    Viešieji pirkimai ir teisėkūra – silpnoji grandis

    Diskusijose pabrėžiama, kad be aiškių nacionalinių taisyklių ir nuoseklaus reikalavimų įgyvendinimo proveržis gali likti fragmentiškas. Kai teisėkūra vėluoja, o viešuosiuose pirkimuose dominuoja mažiausia kaina, tvarūs sprendimai pralaimi net tada, kai ilgalaikėje perspektyvoje jie būtų pigesni.

    „Jeigu teisėkūra nejudės kartu su verslu, apie žalią kryptį dar ilgai kalbėsime, bet pokyčiai vyks labai lėtai“, – sakė Agnieszka Kalinowska-Sołtys.

    Kartu stiprėja ir ekonominis argumentas: pigios energijos era Europoje baigėsi, todėl didėja spaudimas projektuoti ir renovuoti taip, kad pastatą būtų įmanoma išlaikyti įvairiomis kainų sąlygomis. Tai ypač aktualu didelėms organizacijoms, savivaldybėms ir įstaigoms, kurių sąskaitos už energiją tiesiogiai veikia biudžetus.

    Seni pastatai – didžiausias iššūkis

    Tvarių statybų tema neapsiriboja naujais projektais: didžioji dalis pastatų, kuriuose gyvena ir dirba žmonės, jau pastatyti. Dalis jų yra prastos energinės būklės, todėl modernizacija tampa pagrindiniu keliu mažinti sąskaitas ir emisijas.

    Tačiau renovacija ne visada ekonomiškai pagrįsta: kai kuriems pastatams dėl techninės būklės, planavimo ar miesto tankinimo logikos gali būti racionaliau pasirinkti griovimą ir naują statybą. Didmiesčiuose šią kryptį papildomai skatina sklypo vertė ir galimybė seną užstatymą pakeisti didesnio intensyvumo projektu.

    Bendras rinkos signalas aiškėja: tvari statyba tampa ne vien reputacijos klausimu, o konkurencingumo ir rizikos valdymo dalimi. Vis dėlto be aiškesnių viešųjų pirkimų taisyklių, nuoseklios teisėkūros ir finansinių paskatų vien naudos argumentai pokyčio greičiausiai nespartins pakankamai.

  • „Henkel“ inovacijų centras Lenkijos Stąporkove: kuo pasauliui svarbi statybinė chemija

    Vokietijos koncernas „Henkel“ dalį svarbiausių statybinės chemijos tyrimų Europoje vykdo ne didmiestyje, o Lenkijos Stąporkove. Čia veikia tarptautinis inovatyvių statybos technologijų centras, kuriame kuriami klijai, sandarikliai, dangos ir kitos medžiagos, vėliau taikomos įvairiose šalyse.

    Centras išsiskiria tuo, kad orientuojasi ne tik į vietos rinkos sprendimus. Stąporkove kuriamos technologijos pritaikomos ir kituose regionuose, o pats padalinys laikomas vienu svarbiausių „Henkel“ struktūroje statybinės chemijos srityje Europoje.

    Nuo gamyklos iki R&D centro

    „Henkel“ istorija Stąporkove siekia ankstyvuosius 1990-uosius, kai mieste pradėjo veikti viena pirmųjų bendrovės gamyklų Lenkijoje. Vėliau šalia atsiradusi infrastruktūra, skirta darbuotojų apmokymams, tapo pagrindu tyrimų veiklai, kai įmonė daugiau mokymų perkėlė į praktines išvykas ir objektus.

    Sprendimą kurti tyrimų centrą tokioje vietoje lėmė keli veiksniai: didelė regiono rinka, artumas gamybai ir galimybė greitai testuoti naujas formules realiomis sąlygomis. „Henkel“ atstovai yra pabrėžę, kad inovacijos tapo vienu svarbiausių augimo variklių, o nauji produktai sudaro reikšmingą pardavimų dalį.

    Kodėl statybinė chemija auga

    Statybinės chemijos paklausa Europoje pastaraisiais metais stipriai siejama su energinio efektyvumo reikalavimais, pastatų renovacija ir griežtėjančiais drėgmės bei ilgaamžiškumo standartais. Dėl to nuolat tobulinami šiltinimo sistemų sprendimai, hidroizoliacijos, fasadų dangos ir klijai, kurie turi atlaikyti tiek temperatūrų svyravimus, tiek didesnes apkrovas.

    Ryškus pokytis matomas ir apdailoje: plytelės bei plokštės per pastarąjį dešimtmetį ženkliai didėjo, todėl klijų formulės turi užtikrinti sukibimą su sunkesnėmis ir didesnėmis dangomis. Tokie rinkos pokyčiai verčia laboratorijas greitai reaguoti, o gamintojams tampa svarbu turėti tyrimų bazę arčiau gamybos ir testavimo infrastruktūros.

    Kaip gimsta sprendimai

    Stąporkovo centre atliekami bandymai apima ne tik medžiagų sudėties kūrimą, bet ir jų elgsenos įvertinimą skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, tikrinama, kaip naujos fasadų dangos veikia lietui lyjant: per greitai nubėgantis vanduo gali nepašalinti nešvarumų, o per lėtai džiūstantis paviršius ilgiau išlieka drėgnas ir didina biologinės taršos riziką.

    Taip pat vertinama, ar medžiagų modifikacijos nekeičia vidinės struktūros taip, kad ilgainiui prastėtų eksploatacinės savybės. Tokiems tyrimams taikomi mikroskopiniai ir pagreitinto senėjimo bandymai, leidžiantys per savaites ar mėnesius įvertinti, kaip produktas elgtųsi po kelerių metų veikiamas saulės, šalčio ir kritulių.

    Skaičiais tai nėra didžiulis padalinys, tačiau jo svarbą lemia kompetencijos koncentracija ir tarptautinis pritaikomumas. Nedidelė specialistų komanda prisideda prie sprendimų, kurie vėliau tampa standartine praktika skirtingose rinkose, ypač ten, kur renovacijos ir energinio efektyvumo spaudimas auga sparčiausiai.

    Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria tokie centrai, yra kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas už didmiesčių ribų. Vis dėlto Stąporkove akcentuojama galimybė augti moksliškai ir profesiškai, o tyrimų veikla siejama su doktorantūros darbais ir bendradarbiavimu su universitetais.

  • 72 mln. eurų savivaldybių pastatams: kas gaus iki 50 proc. paramą ir kokios sąlygos

    Aplinkos ministerija rengia dar vieną kvietimą savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui. Skelbiama, kad kvietimą planuojama paskelbti šių metų rudenį, o jam numatoma 72 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.

    Pagal derinimui teikiamą priemonę „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas IV“ savivaldybėms būtų kompensuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Parama skirta sprendimams, kurie didina energinį efektyvumą ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    „Viešieji pastatai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl jų atnaujinimas turi būti ne atidėliojamas, o nuosekliai tęsiamas“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Projektai būtų atrenkami konkurso būdu pagal specialiuosius atrankos kriterijus. Finansavimui tinkami pastatai turėtų būti įtraukti į šildomų arba vėsinamų pastatų sąrašą, priklausyti savivaldybių lygmens viešiesiems subjektams arba būti jų naudojami, o naudingasis plotas turėtų viršyti 250 kvadratinių metrų.

    Paraiškas galėtų teikti savivaldybių administravimo subjektai, kai viešasis pastatas valdomas nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise. Taip pat numatyta, kad pareiškėjas turi valdyti bent 50 proc. pastato bendro ploto arba būti įgaliotas tai daryti.

    Planuojama, kad atnaujinamas pastatas iki darbų būtų ne aukštesnės nei C energinio naudingumo klasės, o po modernizacijos turėtų pasiekti ne žemesnę nei B klasę. Be to, pastate reikėtų sumažinti pirminės energijos suvartojimą ne mažiau kaip 30 proc.

    Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos dažniausiai tiesiogiai mažina savivaldybių išlaikymo kaštus, nes ilgainiui krenta šildymo ir vėdinimo sąnaudos. Praktikoje didžiausią efektą duoda kompleksinės priemonės, kai derinamas pastato apšiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas, automatizuotas valdymas ir, kur tikslinga, atsinaujinančių išteklių sprendimai.

    Pastabas ir pasiūlymus dėl finansavimo sąlygų aprašo galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki rugsėjo 29 dienos. Aplinkos projektų valdymo agentūra anksčiau šią vasarą jau buvo paskelbusi papildomą 40 mln. eurų kvietimą iš Modernizavimo fondo, nes dėl didelio savivaldybių aktyvumo greitai išseko anksčiau numatytos lėšos.

  • 885 mln. eurų planas Lietuvai: kaip Socialinio klimato fondo pinigai pasieks žmones ir regionus?

    Lietuvoje pristatomas Socialinio klimato planas, kuriame numatyta, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšos. Kartu su nacionaliniu prisidėjimu bendra planuojamų investicijų suma siekia apie 885 mln. eurų.

    Socialinio klimato fondo tikslas – sušvelninti poveikį gyventojams, kurį gali sukelti klimato politikos priemonės, ypač susijusios su transportu ir pastatais. Daugiausia dėmesio planuose paprastai skiriama mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir pažeidžiamesnėms grupėms, kad parama būtų pasiekiama ir regionuose.

    Renginyje planuojama aptarti, kaip priemonės veiks praktikoje ir kaip bus užtikrinta, kad parama būtų tikslinė. Pristatyme dalyvaus Europos Komisijos atstovai ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Numatyta, kad plane bus apžvelgiamos priemonės pastatų sektoriuje, socialinio būsto fondo plėtra ir susisiekimo srityje planuojamos veiklos. Taip pat pristatoma idėja steigti energijos taupymo konsultacijų centrus, kurie padėtų gyventojams orientuotis renovacijos, efektyvaus šildymo ir energijos vartojimo mažinimo sprendimuose.

    Diskusijoje apie tai, kaip investicijos pasieks žmones ir savivaldybes, dalyvaus aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius ir kiti socialinės, klimato bei transporto politikos dalyviai.

    Socialinio klimato planai ES valstybėse laikomi svarbia grandimi siekiant suderinti klimato tikslus su socialiniu teisingumu. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį energijos skurdui mažinti, būsto prieinamumui gerinti ir tvaresniam judumui užtikrinti, kad perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos nepadidintų nelygybės.

  • Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyne įsikūręs „Nanolope“ užsitikrino 800 000 eurų ankstyvosios stadijos investiciją, kurią skirs šilumos energijos kaupimo sprendimams pastatuose vystyti. Startuolis kuria didelės talpos šilumos kaupimo medžiagas, leidžiančias sienas, lubas ar grindis paversti pasyviais šilumos akumuliatoriais.

    Finansavimo raunde dalyvavo IBB Ventures per savo ikiseed fondą, taip pat keli verslo angelai ir energetikos, nekilnojamojo turto bei medžiagų technologijų sričių ekspertai. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos padės didinti gamybos apimtis, įgyvendinti pirmuosius bandomuosius projektus ir plėsti komandą.

    Sprendimas senam fondui

    „Nanolope“ pabrėžia, kad tvaraus šildymo proveržis daugiausia priklausys nuo esamų pastatų, kuriuose dažnai veikia pasenusios šildymo sistemos ir trūksta energinio efektyvumo. Dėl to didėja sąnaudos, o reikalavimai efektyvumui griežtėja, tačiau kapitalinis atnaujinimas daugeliui savininkų išlieka per brangus ir užtrunkantis.

    Startuolio kuriami skydai skirti spręsti būtent šią problemą: jie projektuojami taip, kad būtų galima diegti modernizuojant pastatus be didelių konstrukcinių intervencijų. Tokiu būdu siekiama sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį, stabilizuoti vidaus temperatūrą ir mažinti piko apkrovas, kurios ypač svarbios energijos sistemoms.

    „Perėjimą prie tvaraus šildymo lems esami pastatai. Daugeliui jų reikia sprendimų, kuriuos būtų galima įdiegti greitai ir ekonomiškai, be didelių statybinių intervencijų. Būtent tai kuriame su savo šilumos kaupimo skydais“, – sakė „Nanolope“ vadovas ir vienas įkūrėjų Felixas Marske.

    Kaip veikia šilumos kaupimo skydai

    Pasak bendrovės, jos technologija leidžia pastato apdailos elementus paversti šilumos ir vėsos kaupikliais, kurie sugeria energijos perteklių ir vėliau ją atiduoda, kai jos reikia. Praktikoje tai reiškia mažesnius temperatūros svyravimus patalpose tiek žiemą, tiek vasarą ir efektyvesnį šildymo bei vėsinimo sistemų darbą.

    Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl rinkos tendencijų: Europoje daugėja šilumos siurblių diegimo atvejų, o elektros tinklams vis svarbiau valdyti vartojimo pikus. Šilumos energijos kaupimas pastatuose gali tapti papildomu įrankiu, kuris leidžia geriau suderinti šildymo poreikius su energijos kainų svyravimais ir tinklo apkrovomis.

    Žaliosios chemijos kryptis

    „Nanolope“ teigia medžiagas kurianti pagal žaliosios chemijos principus: skydams naudojamos atsinaujinančios augalinės kilmės žaliavos, gaunamos Europos Sąjungoje. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad gamyboje nenaudojami retieji žemės elementai, o produktai numatomi perdirbti pasibaigus jų eksploatacijos laikui.

    Startuolis orientuojasi į būsto bendroves ir komercinio nekilnojamojo turto valdytojus, tarp kurių minimi viešbučiai, biurai ir maitinimo įstaigos. Tikslas – didinti pastatų energinį efektyvumą ir gerinti šiluminį komfortą, kartu mažinant sąnaudas ir emisijas.

    „Komanda mus įtikino savo kompetencija, patirtimi ir ambicija, klimato kaitos kontekste nustatant naujus standartus statybų sektoriuje su patentuotomis energijos kaupimo medžiagomis“, – sakė IBB Ventures atstovė Sabine Wolff.

    „Nanolope“ įkurta 2025 metais, o jos technologija, pasak įmonės, yra apsaugota patentais. Artimiausias etapas – pilotiniai diegimai realiuose objektuose, kurie turėtų parodyti, kiek praktikoje galima sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį bei pagerinti vidaus mikroklimatą.

  • Europa kaista vis greičiau, bet kondicionieriai dar retenybė: štai kas labiausiai stabdo

    Europa kaista vis greičiau, bet kondicionieriai dar retenybė: štai kas labiausiai stabdo

    Karščio bangos ilgėja

    Vakarų ir Vidurio Europoje karščio bangos vis dažniau atneša rekordines temperatūras, o karšti laikotarpiai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Vis dėlto buitinė oro kondicionavimo įranga daugelyje šalių vis dar nėra tokia įprasta kaip, pavyzdžiui, JAV.

    Ekspertai šią situaciją aiškina istorine patirtimi: ilgą laiką daugumai Europos regionų tiesiog nereikėjo intensyvaus pastatų vėsinimo. Gyventojai buvo įpratę gelbėtis ventiliatoriais, vėsiais dušais ir naktiniu patalpų vėdinimu.

    Kodėl Europa atsiliko?

    Skirtumas nuo JAV išlieka ryškus: ten oro kondicionierius turi beveik devyni iš dešimties namų ūkių, o Europoje vėsinimo įranga dažniau sutinkama viešbučiuose ir restoranuose nei butuose. Dalis gyventojų iki šiol vertina kondicionavimą kaip nebūtiną komforto prekę, o ne sveikatos apsaugos priemonę.

    Svarbūs ir kaštai: įrangos įsigijimas, montavimas ir eksploatacija brangsta, o elektros kainos daugelyje Europos valstybių yra aukštos. Kai karščiai trukdavo trumpiau, investicija daugeliui atrodė neatsiperkanti.

    Didelę įtaką daro ir pastatų tipas. Pietų Europoje nemažai senesnių namų statyti prisitaikant prie karščio: storesnės sienos, mažesni langai, geresnis natūralus šešėliavimas ir skersvėjis padeda lėčiau įkaisti patalpoms.

    Kituose regionuose daug gyvenamųjų namų pastatyta dar iki oro kondicionavimo paplitimo, todėl modernių sistemų įrengimas tampa sudėtingas. Daugiabučiuose tai dažnai reiškia papildomus derinimus, inžinerinius sprendimus ir didesnes sąnaudas.

    Nauja banga kelia naujų problemų

    Kliūtimi kartais tampa ir taisyklės, ypač istoriniuose centruose, kur ribojamas išorinių įrenginių montavimas dėl pastatų išvaizdos. Dėl to gyventojai renkasi mažiau efektyvius sprendimus arba vėsinimo apskritai atsisako.

    Tačiau augančios temperatūros keičia įpročius: prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio oro kondicionierių skaičius Europos Sąjungoje gali viršyti 275 000 000. Tai reikštų daugiau nei dvigubą augimą, palyginti su 2019 metais.

    Spartesnė plėtra turi ir kainą: kondicionieriai naudoja daug elektros, o veikdami šilumą išmeta į lauką, todėl tankiai užstatytuose miestuose gali stiprinti šilumos salos efektą. Jei elektra gaminama iš iškastinio kuro, didėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

    Europa atsiduria dilemoje: reikia apsaugoti gyventojus nuo pavojingo karščio, bet kartu mažinti poveikį klimatui. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama efektyvesniems šilumos siurbliams su vėsinimo funkcija, pastatų renovacijai, šešėliavimui ir geresnei ventiliacijai.

  • Sedos senamiesčio gyventojams – konsultacijos dėl tvarkybos: ką svarbu žinoti prieš pradedant darbus

    Sedoje organizuojamas konsultavimo renginys istorinio miesto branduolio gyventojams, kuriame bus aptariami dažniausiai kylantys klausimai planuojant pastatų ir sklypų tvarkymo darbus. Tokie susitikimai paprastai skirti padėti gyventojams aiškiau suprasti, kada reikalingi leidimai ir kokie sprendimai laikomi tinkamais kultūros paveldo teritorijoje.

    Renginyje daugiausia dėmesio numatoma skirti praktiniams atvejams: fasadų atnaujinimui, langų ir durų keitimui, stogų dangai, tvoroms, reklamai bei inžineriniams sprendimams, kurie gali keisti pastato išvaizdą. Gyventojams tai aktualu, nes istorinėse teritorijose net ir, atrodytų, nedideli pakeitimai gali reikalauti išankstinio suderinimo.

    Kultūros paveldo teritorijose galioja papildomi reikalavimai, nes siekiama išsaugoti autentiškas medžiagas, urbanistinį vaizdą ir architektūros detales. Praktikoje tai reiškia, kad dažnai vertinami tokie dalykai kaip spalviniai sprendimai, apdailos tipas, langų skaidymas ar stogo nuolydis, o netinkamai pasirinkti sprendimai gali užtraukti pareigą atkurti buvusią būklę.

    Gyventojams taip pat svarbu žinoti, kad skirtingoms darbų apimtims taikomi skirtingi procesai: vienur pakanka suderinimo, kitur prireikia projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Konsultacijos metu tikėtina bus paaiškinta, kur kreiptis pirmiausia, kokių dokumentų prireikia ir kaip išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi jau pradėjus remontą.

    Tokio formato konsultacijos paprastai naudingos ir dėl finansinių bei organizacinių aspektų: gyventojai gali sužinoti, kaip realistiškai planuoti biudžetą, kokios klaidos daromos dažniausiai ir ką verta aptarti su projektuotojais dar prieš pasirašant sutartis. Istorinėse miesto dalyse ypač svarbu suderinti funkcionalumą su paveldo reikalavimais, kad tvarkyba būtų ir patogi, ir teisėta.

    Gyventojams, planuojantiems atnaujinimus, rekomenduojama į konsultacijas atsinešti turimą informaciją apie pastatą ir numatomus darbus, o jei įmanoma, ir nuotraukų. Tai padeda specialistams tiksliau įvertinti situaciją ir pateikti konkretesnes rekomendacijas, kurios vėliau sutaupo laiko derinimo procedūrose.

  • Jerzykai nyksta per renovacijas: kaip termomodernizacija pražudo lizdus ir ką daryti

    Jerzykai į Lietuvą parskrenda gegužę ir užsibūna trumpai, dažniausiai iki rugpjūčio. Tai nedideli, iki 50 gramų sveriantys paukščiai, pasižymintys išskirtiniu greičiu: įprastai skraido maždaug 40–100 kilometrų per valandą, o ilgesniais maršrutais gali dar paspartėti.

    Ornitologai pabrėžia, kad jerzykai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ore. Ne perėjimo metu jie gali maitintis, ilsėtis ir net miegoti skrydžio metu, todėl miestuose dažnai lieka nepastebimi, nors gyvena visai šalia žmonių.

    Kaip jerzykai gyvena miestuose

    Jerzykai dažniausiai peri pastatų plyšiuose, po stogais ir įvairiose fasadų ertmėse, kurios primena natūralias uolų angas. Dėl to daugelis gyventojų net nenutuokia, kad virš jų lango ar balkono gali būti įsikūrusi perinti pora.

    Šie paukščiai nėra triukšmingi kaimynai, o jų lizdai paprastai nematomi iš išorės. Vis dėlto jų priklausomybė nuo pastatų ertmių tampa silpnąja vieta, kai prasideda fasadų atnaujinimas.

    Kodėl termomodernizacija tampa spąstais

    Didžiausia grėsmė jerzykams miestuose siejama su pastatų šiltinimu ir sandarinimu. Renovacijų metu užtaisomi plyšiai ir angos, o kartu neretai sunaikinamos perėjimo vietos, ypač jei darbai vyksta vasarą, kai lizduose auga jaunikliai.

    „Per šiltinimo darbus angos dažnai užsandarinamos neįvertinus, kad jose peri jerzykai, ir tada žūsta tiek suaugę paukščiai, tiek jaunikliai“, – sako ornitologė Marcelina Poddaniec.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis darbų vyksta be tinkamo suderinimo ir be realios situacijos patikrinimo. Problema paaštrėja tada, kai ornitologinės apžiūros atliekamos formaliai ir neužfiksuoja aktyvių lizdaviečių.

    Ką galima padaryti, kad nežūtų

    Ekspertai pabrėžia, kad jerzykus galima apsaugoti, jei renovacija planuojama atsakingai. Pirmiausia rekomenduojama prieš darbus atlikti išsamią ornitologinę pastato apžiūrą ir sprendimus derinti su atsakingomis institucijomis, įskaitant Regiono aplinkos apsaugos struktūras.

    Praktiškai saugiausia renovacijas vykdyti ne per perėjimo sezoną, kad paukščiai tuo metu nebūtų užėmę ertmių. Jei darbai vis tiek planuojami vasarą, specialistai siūlo iš anksto, dar žiemą, laikinai uždengti angas, kad jerzykai ten nepradėtų perėti.

    Dar viena priemonė yra kompensacija, kai paliekamos specialios angos arba įrengiamos dirbtinės lizdavietės, pavyzdžiui, pritvirtinant lizdines dėžutes ant fasado. Tai leidžia suderinti energinio efektyvumo tikslus su biologinės įvairovės apsauga, kuri miestuose tampa vis svarbesne tema.