Pomidorų pasynkavimas, dar vadinamas šoninių ūglių šalinimu, yra vienas svarbiausių darbų auginant aukštaūgius pomidorus. Laiku pašalinus vadinamuosius pasynius, augalo maisto medžiagos ir energija dažniau nukreipiamos į žiedynus ir vaisių nokimą, o ne į perteklinę lapiją.
Pasyniai yra šoniniai ūgliai, kurie išauga lapo pažastyje, ten, kur lapkotis jungiasi su pagrindiniu stiebu. Ankstyvoje stadijoje jie atrodo kaip maža nauja atšaka su savo lapeliais, todėl pradedantieji juos kartais supainioja su žiedynu.
Praktikoje pasynių palikimas dažnai reiškia tankesnį krūmą, prastesnį vėdinimą ir daugiau drėgmės augalo viduje. Tokios sąlygos ypač šiltnamiuose sudaro palankesnę terpę plisti grybinėms ligoms, o vaisiai neretai užauga smulkesni ir sunoksta vėliau.
Kada ir kaip šalinti pasynius?
Pasynius geriausia šalinti, kai jie dar trumpi, maždaug 3–5 centimetrų ilgio. Tuomet žaizdelė būna nedidelė, augalas patiria mažiau streso, o rizika pažeisti pagrindinį stiebą sumažėja.
Dažniausiai pirmieji pasyniai pasirodo praėjus maždaug 2–3 savaitėms po pasodinimo į nuolatinę vietą, priklausomai nuo temperatūros ir augimo tempo. Krūmus verta apžiūrėti reguliariai, nes intensyvaus augimo laikotarpiu nauji ūgliai gali formuotis labai greitai.
Trumpus pasynius patogu nulaužti pirštais, suimant ūglį kuo arčiau pagrindo ir atsargiai atlenkiant į šoną. Ilgesnius, peraugusius ūglius saugiau nukirpti švariomis žirklėmis, kad nenutrūktų audiniai ir neatsivertų didelė žaizda.
Darbus patariama atlikti ryte, kai augalas yra tvirtesnis ir mažiau suglebęs, ypač karštomis dienomis. Po kiekvieno krūmo įrankius verta nuvalyti, kad galimi ligų sukėlėjai nebūtų pernešti nuo vieno augalo prie kito.
Svarbiausia nesupainioti su žiedynu
Dažna klaida yra netyčia pašalinti ne pasynį, o žiedyną, kuris vėliau virsta vaisių keke. Žiedynas paprastai formuojasi nuo pagrindinio stiebo ir turi pumpurus, o pasynis visuomet „gimsta“ lapo pažastyje ir pirmiausia augina lapus.
Jei kyla abejonių, geriau palaukti kelias dienas ir stebėti, kaip ūglis vystosi. Pasynis greitai „išduoda“ save lapais, o žiedynas aiškiau matomas pagal pumpurus.
Kuriems pomidorams to nereikia?
Ne visoms veislėms pasynkavimas yra būtinas. Aukštaūgės, neapibrėžto augimo veislės paprastai nuolat formuoja naujus šoninius ūglius, todėl jas dažniausiai tenka pasynkuoti reguliariai, kartais ir kartą per savaitę.
Tuo metu žemaūgės, krūminės ar kai kurios balkoninės veislės augimą dažniau riboja pačios, todėl pasynkavimas gali būti minimalus arba visai nereikalingas. Tokiais atvejais svarbiau stebėti, kad krūmas nebūtų pernelyg sutankėjęs ir vaisiai gautų pakankamai šviesos.
Pasynkavimas nėra vien tik kosmetinis formavimas: tai būdas suvaldyti augalo augimą, pagerinti derliaus kokybę ir palengvinti priežiūrą viso sezono metu. Teisingai atliktas šis darbas dažniausiai atsiperka stabilesniu vaisių mezgimu ir tolygesniu nokimu.