Tag: Patalpų oro kokybė

  • Niujorkas uždraudė dujines virykles naujuose namuose: ką tai reiškia sveikatai ir saugumui?

    Dujinės viryklės ilgą laiką buvo laikomos patogia ir dažnai pigesne alternatyva elektrinėms, tačiau pastaraisiais metais jų poveikis patalpų oro kokybei vertinamas vis kritiškiau. Vis daugiau tyrimų rodo, kad gaminant maistą dujomis į orą gali patekti sveikatai nepalankių teršalų.

    Didžiausias dėmesys skiriamas benzenui, kuris susidaro degimo procesuose, taip pat azoto oksidams, anglies monoksidui ir smulkiosioms kietosioms dalelėms. Šios medžiagos siejamos su kvėpavimo takų dirginimu, astmos simptomų paūmėjimu, o prastai vėdinamose patalpose jų koncentracijos gali greitai išaugti.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Ekspertai pabrėžia, kad rizika labiausiai priklauso nuo vėdinimo ir pačios įrangos būklės. Net ir naudojant gartraukį, reali nauda gali skirtis, jei jis ne ištraukimo į lauką tipo, neturi pakankamos galios arba naudojamas per trumpai.

    Didžiausią jautrumą patalpų oro taršai paprastai turi vaikai, senjorai ir žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo ligomis. Būtent todėl diskusijose vis dažniau kalbama ne tik apie energijos kainą, bet ir apie ilgalaikę sveikatos kainą, ypač tankiai apgyvendintuose daugiabučiuose.

    Ar Europoje bus draudimas?

    Internete reguliariai pasirodo teiginių, esą Europos Sąjungoje esą tuoj bus uždraustos dujinės viryklės, tačiau tokie apibendrinimai klaidina. Šiuo metu nėra bendro ES lygmens sprendimo, kuris visoje bendrijoje uždraustų dujines virykles namų ūkiuose.

    Praktikoje Europoje dažniau svarstomi energijos efektyvumo, pastatų emisijų mažinimo ir naujos statybos standartų griežtinimo klausimai. Tai reiškia, kad pokyčiai gali ateiti per naujų pastatų reikalavimus, o ne per staigų įrangos uždraudimą jau gyvenamuose būstuose.

    Niujorko sprendimas: kada įsigalios?

    Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys iš JAV yra Niujorko valstijos priimtos taisyklės, kurios numato riboti dujų įrengimą naujuose pastatuose. Numatoma, kad nuo 2026 metais naujuose iki 7 aukštų pastatuose nebegalės būti įrengiamos dujų sistemos, o nuo 2029 metais reikalavimai apims ir aukštesnius bei dalį komercinių pastatų.

    Svarbi detalė ta, kad šie pokyčiai nėra nukreipti į jau gyvenamus būstus. Kitaip tariant, tai nereiškia privalomo masinio veikiančių dujinių viryklių išmontavimo, tačiau tai signalizuoja kryptį, kuria juda nauja statyba ir energetikos politika.

    Gyventojams, kurie dujomis naudojasi šiandien, specialistai pirmiausia pataria užtikrinti reguliarią dujų įrangos ir ventiliacijos patikrą, stebėti liepsnos spalvą bei vengti gaminti uždarose, nevėdinamose patalpose. Jei virtuvėje nėra efektyvaus oro šalinimo į lauką, paprasčiausias žingsnis išlieka intensyvus vėdinimas gaminant ir po jo.

  • Onkologai ragina atsisakyti namų oro gaiviklių: kuo pavojingi kvapai ir kaip vėdinti saugiau

    Dalis žmonių vėžio riziką sieja tik su genetika ar rūkymu, tačiau specialistai vis dažniau primena ir apie kasdienius veiksnius namuose. Vienas jų – patalpų oras ir tai, ką į jį išskiria buitinės priemonės, ypač kvapikliai.

    Gydytojai onkologai pabrėžia, kad tikslas nėra gąsdinti ar teigti, jog vienas papurškimas sukelia ligą. Esmė – mažinti ilgalaikę, nuolat pasikartojančią cheminių medžiagų ekspoziciją, kuri metų metus kaupiasi kaip papildoma našta organizmui.

    Purškiami, į elektros lizdą įstatomi ar automobiliui skirti oro gaivikliai dažnai veikia ne „gaivinimo“, o kvapų maskavimo principu. Malonus aromatas neretai reiškia, kad į patalpų orą patenka lakiųjų organinių junginių mišinys.

    Medicinos ir visuomenės sveikatos institucijos yra ne kartą atkreipusios dėmesį, kad patalpų oro tarša gali būti reikšminga, ypač blogai vėdinamose erdvėse. Tokia tarša siejama su kvėpavimo takų dirginimu, astmos paūmėjimu ir kitais ilgalaikiais poveikiais, o kai kurios medžiagos klasifikuojamos kaip kancerogeninės.

    Didžiausia problema – ne vienas konkretus prekės ženklas, o tai, kad kvapikliuose gali būti medžiagų grupių, kurios kelia klausimų dėl saugumo. Tarp jų minimi ftalatai (kvapo „ilgaamžiškumui“) ir terpenai, kurie ore gali reaguoti su kitais junginiais.

    Taip pat aptariamos tokios medžiagos kaip formaldehidas ar benzenas, kurios siejamos su sveikatos rizika ir yra griežtai vertinamos tarptautinių agentūrų. Net kai koncentracijos būna nedidelės, svarbus tampa pasikartojimas ir bendra ekspozicija per ilgą laiką.

    Onkologai ir visuomenės sveikatos specialistai dažniausiai siūlo paprastą principą: ne užmaskuoti kvapą, o pašalinti jo šaltinį. Tam pirmiausia padeda reguliarus vėdinimas, ypač po maisto gaminimo, valymo ar naudojant chemines priemones.

    Jei namuose norisi „gaivos“, saugesnė kryptis – neutralizuoti kvapus neį orą išskiriančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda ar aktyvinta anglimi. Taip pat padeda drėgmės kontrolė, nes pelėsis ir drėgnos patalpos yra vienas dažniausių užsitęsusio kvapo šaltinių.

    Ekspertai primena, kad kvapikliai yra tik viena dėlionės dalis: patalpų oro kokybei įtakos turi baldų ir apdailos medžiagų išskiriami junginiai, dažai, tirpikliai, intensyvūs valikliai. Dėl to verta rinktis mažiau kvapius produktus, o po remonto ar dažymo – ilgiau ir dažniau vėdinti.

    Galiausiai, onkologinės rizikos mažinimas dažniausiai remiasi visuma: nerūkymas, sveika kūno masė, fizinis aktyvumas, saulės spinduliuotės kontrolė ir dalyvavimas patikrose pagal amžių. Tačiau ir kasdieniai sprendimai namuose, tokie kaip atsisakymas kvapiklių, gali būti racionalus žingsnis mažinant nereikalingą cheminių medžiagų foną.