CP v2

Tag: Patentai

  • Ji sukūrė vaizdo domofono prototipą: Marie Van Brittan Brown vardas ilgam pradingo iš istorijos

    Marie Van Brittan Brown gimė 1922 metais spalio 30 dieną Kvynse, Niujorke, ir su šiuo rajonu susiejo beveik visą gyvenimą. Ji dirbo slaugytoja, o jos vyras Albertas L. Brownas buvo elektronikos technikas.

    Šeima gyveno Jamaikoje, Kvynso dalyje, kur šeštajame dešimtmetyje ir septintojo pradžioje nusikalstamumas buvo didelis, o policijos reakcija dažnai vėluodavo. Dirbdami pamainomis sutuoktiniai neretai likdavo namuose po vieną, kai aplinka neatrodė saugi.

    Kodėl gimė idėja?

    Brown ieškojo praktiško sprendimo, kuris leistų patikrinti, kas stovi prie durų, jų neatidarant. Kartu ji norėjo, kad kritiniu atveju būtų galima greitai išsikviesti pagalbą, net jei žmogus viduje bijo prieiti prie durų.

    Taip gimė namų apsaugos sistemos koncepcija, kuri šiandien skamba įprastai, tačiau tuo metu buvo drąsus kelių technologijų sujungimas į vieną veikiančią schemą. Pagrindinis tikslas buvo paprastas: daugiau kontrolės ir mažiau rizikos kasdienėse situacijose.

    Vaizdas, garsas ir pagalbos mygtukas

    1966 metais sukurtas sprendimas rėmėsi keliais elementais, kurie tuo laikotarpiu egzistavo atskirai, bet nebuvo įprastai taikomi kaip vientisa namų saugos sistema. Durų konstrukcijoje buvo numatyti keli stebėjimo taškai skirtingame aukštyje, kad matomumas būtų patogus ir vaikams, ir suaugusiesiems.

    Sistemoje buvo kamera, kurios vaizdą buvo galima matyti namuose esančiame monitoriuje, taip pat dvikryptis ryšys pokalbiui su žmogumi už durų. Numatyta ir galimybė nuotoliniu būdu valdyti kai kurias funkcijas, įskaitant mechanizmo atidarymą.

    Esminė detalė buvo pavojaus mygtukas, kuriuo prireikus būtų galima iškart pranešti policijai arba kitam iš anksto nurodytam kontaktui. Ši idėja tapo viena iš pagrindinių šiuolaikinių vaizdo domofonų ir išmaniųjų saugos sistemų logikos dalių.

    Patentas, aplenkęs laiką

    1966 metais rugpjūčio 1 dieną Marie ir Albertas pateikė patento paraišką, kurioje aprašė namų apsaugos sistemą, paremtą televizine stebėsena. JAV patentas buvo patvirtintas 1969 metais gruodžio 2 dieną.

    Netrukus apie išradimą pasirodė ir žiniasklaidos dėmesio, tačiau tai nevirto komerciniu proveržiu. Tuo metu įrangos komponentai buvo brangūs, o masinė tokių sprendimų rinka dar nebuvo susiformavusi.

    Sutuoktiniai buvo pasigaminę prototipą savo namuose ir bandė sudominti investuotojus, tačiau plačios gamybos idėja neįsitvirtino. Vis dėlto techninė koncepcija niekur nedingo, ji pamažu persikėlė į vėlesnius saugos sprendimus ir inžinerinę dokumentaciją.

    Vardas, kurį ilgai aplenkė šlovė

    Marie Van Brittan Brown mirė 1999 metais vasario 2 dieną, sulaukusi 76 metų. Nors jos patentas tuo metu netapo finansine sėkme, jis ilgainiui pradėtas cituoti kituose patentuose, susijusiuose su stebėjimu, nuotolinėmis spynomis, signalizacijomis ir domofonais.

    Iki 2024 metų liepos jos patento dokumentacija buvo paminėta dešimtyse vėlesnių paraiškų, rodančių aiškią technologinę įtaką. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip ankstyvas, praktinis išradimas gali tapti kasdienybės standartu, net jei autoriaus pavardė kurį laiką lieka šešėlyje.

  • Lenkija vėl svarsto patentų vieningą sistemą: mažoms įmonėms proga ar brangūs teismų karai?

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija, ar šaliai verta prisijungti prie Europos patentų sistemos, kuri leidžia vienu „vieningu patentu“ užsitikrinti apsaugą daugelyje ES valstybių. Signalų apie tai atsirado po institucijų susirašinėjimo ir teisingumo bei plėtros institucijų pradėtų analizių.

    Klausimas nėra vien techninis: šalininkai mato lengvesnę verslo plėtrą ir aiškesnes taisykles tarptautinėse rinkose, o kritikai perspėja apie didesnes išlaidas ir riziką, kad į Lenkijos rinką automatiškai „ateis“ tūkstančiai užsienio patentų. Tai gali keisti konkurencijos sąlygas ir didinti teisinių ginčų tikimybę.

    Kas yra vieningas patentas?

    Vieningo patento modelis siejamas su Europos patentų sistema ir vieninga ginčų sprendimo tvarka, kai patentų apsauga galiotų daugelyje dalyvaujančių ES valstybių be atskiro tvirtinimo kiekvienoje šalyje. Praktinis tokio sprendimo tikslas – mažinti administracinę naštą ir supaprastinti apsaugos geografinį išplėtimą.

    Lenkija anksčiau buvo nusprendusi prie šios sistemos neprisijungti, argumentuodama rizika pramonei, sąnaudomis, santykinai mažu vietinių paraiškų skaičiumi, kalbos barjerais ir teisinėmis abejonėmis. Vis dėlto pastaruoju metu institucijos grįžta prie klausimo, ar ekonominės sąlygos per daugiau nei dešimtmetį nepasikeitė.

    Kur slypi nauda verslui?

    Sistemos šalininkai pabrėžia, kad vieningas patentas gali būti patrauklesnis įmonėms, kurios kuria technologijas ir planuoja eksportą į kelias ES šalis. Tokiu atveju vienas sprendimas dėl apsaugos gali sumažinti biurokratiją ir padėti greičiau įsitvirtinti rinkose.

    Lenkijos patentų institucijų analizė taip pat akcentuoja kainos aspektą: lyginant ilgalaikę apsaugą, vieningas patentas gali būti pigesnis nei klasikinis Europos patentas, kurį reikia atskirai „įteisinti“ daugelyje šalių. Dokumentuose minimi skaičiai – apie 122 000 eurų per 20 metų klasikiniu keliu ir apie 35 500 eurų per 20 metų vieningo patento atveju.

    Kodėl dalis ekspertų įspėja apie kaštus?

    Kritikai daugiausia dėmesio skiria ne paties patento gavimo kainai, o ginčams: jei patentų apsauga automatiškai pradėtų galioti Lenkijoje, daugiau įmonių galėtų susidurti su pretenzijomis dėl pažeidimų. Tai ypač aktualu gamybos, inžinerijos ir technologijų sektoriams, kur sprendimai dažnai remiasi panašiais techniniais principais.

    Taip pat akcentuojama, kad didelė dalis vieningų patentų priklauso ne vietos, o globaliems technologijų centrams, todėl Lenkijos įmonės galėtų tapti labiau „naudotojomis“, o ne „tiekėjomis“ patentų rinkoje. Vienas iš minimų argumentų – ginčų kaštai: prašymas panaikinti patentą vieningoje sistemoje gali kainuoti apie 20 000 eurų, o mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomas mažesnis tarifas.

    „Jei rinkoje staiga atsiranda daug naujų galiojančių patentų, daliai įmonių tai reiškia didesnę teisinių rizikų zoną ir brangesnius ginčus“, – pabrėžia su tema susiję patentų teisės praktikai, komentuodami galimą sistemos poveikį MVĮ.

    Diskusijoje skamba ir kompromisinė pozicija: analizuoti sistemą, vertinti poveikį sektoriams, konsultuotis su verslu ir mokslo institucijomis, bet neskubėti su politiniu sprendimu. Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien „ar“, o „kada“ ir kokiomis apsaugomis mažoms bei vidutinėms įmonėms.

  • Naujas „Samsung“ trišakis sulankstomas: patentas rodo netikėtą S Pen vietą korpuse

    Naujas „Samsung“ trišakis sulankstomas: patentas rodo netikėtą S Pen vietą korpuse

    „Samsung“ sulankstomų telefonų kryptis gali pasisukti dar kartą: paviešintas naujas bendrovės patentas sufleruoja apie trišakį sulankstomą įrenginį, kuriame S Pen rašiklis būtų laikomas pačiame korpuse. Iki šiol toks sprendimas sulankstomų serijoje buvo labiau išimtis nei taisyklė.

    Patento iliustracijose matoma apvali ertmė, kuri, tikėtina, skirta rašikliui įstatyti į įrenginį. Tai reikštų, kad ateities trišakis modelis galėtų pasiūlyti ne tik S Pen palaikymą, bet ir patogesnį jo nešiojimą be papildomo dėklo.

    „Samsung“ ilgą laiką buvo laikoma aukščiausios klasės telefonų su rašikliu lydere, o S Pen perėjo iš Galaxy Note linijos į Galaxy Ultra įrenginius. Sulankstomuose Galaxy Z Fold rašiklis palaikomas jau kelias kartas, tačiau dažniausiai jam reikia specialaus dėklo, nes vidinės vietos korpuse nepakanka.

    Trišakio sulankstomo formato atveju rašiklis būtų ypač logiškas dėl didesnio ekrano ploto, kuris praverčia rašant, braižant ar redaguojant dokumentus. Toks derinys galėtų būti patrauklus ir profesionalams, kuriems svarbus užrašų darymas, eskizai ar tikslus valdymas kelyje.

    Vis dėlto patentas dar nereiškia, kad sprendimas pasieks parduotuves. Technologijų bendrovės dažnai registruoja įvairias konstrukcines idėjas, siekdamos apsaugoti koncepcijas ar apsidrausti nuo konkurentų, todėl realus produktas gali ir nepasirodyti.

    Rinka vis dėlto rodo, kad didesni ir brangesni sulankstomi įrenginiai randa savo pirkėją, ypač jei pasiūloma aiški pridėtinė vertė. Jei „Samsung“ nuspręstų trišakį formatą plėtoti toliau, integruotas S Pen galėtų tapti vienu iš esminių argumentų, kodėl toks modelis būtų ne tik įdomus, bet ir praktiškas.

  • JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    Jungtinėje Karalystėje startuolių lyderiai vis dažniau keliasi iš susitikimų su investuotojais į politinių sprendimų erdvę Vestminsteryje. Jie nori ne privilegijų, o aiškių, suprantamų taisyklių, kurios leistų greičiau kurti produktus ir plėstis tarptautiniu mastu.

    Šis posūkis ypač ryškiai matėsi Londone vykusioje Globalios programėlių ekonomikos konferencijoje, kur 36 įkūrėjai ir startuolių vadovai, atstovaujantys 30 Jungtinės Karalystės bendrovių, susitiko su parlamentarais, pareigūnais ir politikos formuotojais. Pokalbių esmė buvo paprasta: kaip reguliavimas realiai veikia augimą, kai įmonė dar neturi didelės teisininkų ir atitikties komandos.

    Reguliavimas gali padėti arba stabdyti

    Jungtinė Karalystė dažnai įvardijama kaip vienas stipriausių Europos startuolių centrų, tačiau perėjimas iš ankstyvos stadijos į sparčiai augančią įmonę išlieka sudėtingas. Įkūrėjai parlamente akcentavo, kad didžiausi barjerai dažnai atsiranda ne dėl idėjų stokos, o dėl neapibrėžtumo ir didelių sandorių bei atitikties kaštų.

    Vienas pagrindinių klausimų yra prieiga prie finansavimo. Kapitalo rinkoje pinigų netrūksta, bet jie ne visada pasiekia tinkamas įmones tinkamu metu, ypač už Londono ribų. Augimo stadijoje dalis bendrovių vis dar priverstos dairytis finansavimo užsienyje, o tai didina riziką, kad vertė ir darbo vietos bus kuriamos ne Jungtinėje Karalystėje.

    Patentai, DI ir aiškios taisyklės

    Startuolių atstovai taip pat kėlė intelektinės nuosavybės klausimus, ypač susijusius su standartams būtinais patentais. Tokie patentai tampa aktualūs daiktų interneto, ryšių technologijų ir DI sprendimų kūrėjams, tačiau mažesnėms įmonėms sistema neretai atrodo nepermatoma ir linkusi į brangius ginčus.

    Atskira tema yra DI reguliavimas. Jungtinė Karalystė signalizuoja ketinimą taikyti rizika grįstą priežiūrą, kuri teoriškai turėtų išlaikyti balansą tarp inovacijų ir saugumo. Vis dėlto įkūrėjai pabrėžia, kad lemiamas bus įgyvendinimas: jei rizikos apibrėžimai, atitikties reikalavimai ir vykdymo praktika liks migloti, neapibrėžtumas labiausiai smogs būtent mažoms komandoms.

    Įkūrėjų argumentas paprastas: kai taisyklės sunkiai interpretuojamos, inovacijos natūraliai koncentruojasi ten, kur yra daugiau kapitalo ir didesnės teisinės komandos. Tokiu atveju rinkoje stiprėja dideli žaidėjai, o mažesniems tampa sunkiau konkuruoti, net jei technologinis sprendimas yra geresnis.

    Rinka, šifravimas ir pasitikėjimas

    Politikų dėmesys vis dažniau krypsta ir į skaitmeninių platformų dominavimą, konkurenciją bei rinkos taisykles. Startuoliai įspėja, kad plačios, nepakankamai tikslios intervencijos gali netyčia sukurti neproporcingą naštą mažesniems rinkos dalyviams, nes jiems kiekvienas papildomas procesas reiškia lėtesnį produktų vystymą ir didesnes išlaidas.

    Dar vienas jautrus klausimas yra privatumas ir saugumas, ypač visapusiškas duomenų šifravimas. Valstybės institucijos dažnai ieško sprendimų, kaip suderinti visuomenės saugumo poreikius ir tyrimų galimybes su vartotojų teise į privatumą, tačiau technologijų įmonės pabrėžia, kad šifravimas daugeliui produktų yra ne priedas, o pasitikėjimo pamatas.

    Tokiuose sektoriuose kaip sveikatos technologijos, finansinės paslaugos ar komunikacijos sprendimai, vartotojų pasitikėjimas tiesiogiai lemia augimą. Startuoliai perspėja, kad bet koks sisteminis apsaugų silpninimas gali paveikti ne tik pavienes įmones, bet ir visą skaitmeninę ekonomiką.

    „Mums nereikia išskirtinių sąlygų ar mažesnės priežiūros, mums reikia aiškių ir proporcingų taisyklių, kad galėtume augti“, – sakė vienas diskusijose dalyvavęs startuolio vadovas.

    Galiausiai šis įkūrėjų ėjimas į parlamentą rodo platesnę tendenciją: technologijų verslai nebenori būti tik reguliavimo objektas, jie siekia dalyvauti jį formuojant. Net jei pokyčiai bus lėti, aiškesnės taisyklės, mažesnė teisinė nežinomybė ir geriau subalansuotas reguliavimo krūvis gali turėti ilgalaikį, apčiuopiamą poveikį startuolių augimui.

  • „Novartis“ vadovas įspėja: Trumpo vaistų kainų politika smogs per 18 mėnesių

    „Novartis“ vadovas įspėja: Trumpo vaistų kainų politika smogs per 18 mėnesių

    Šveicarijos farmacijos milžinės „Novartis“ generalinis direktorius Vasas Narasimhanas perspėjo, kad Jungtinėse Valstijose vykdoma Donaldo Trumpo vaistų kainų politika artimiausiais 18 mėnesių turės apčiuopiamų pasekmių tiek gamintojams, tiek pacientams. Pasak jo, ilgesnio laikotarpio padariniai gali būti reikšmingi, o sprendimų reikės greitai.

    Politikos esmė siejama su vadinamąja labiausiai palankios valstybės kainodara, kai kai kurių receptinių vaistų kainos JAV pririšamos prie kainų panašaus pajėgumo šalyse. Toks modelis grindžiamas argumentu, kad amerikiečiai neturėtų mokėti daugiau nei kitos turtingos rinkos, tačiau farmacijos įmonės įspėja apie riziką inovacijoms ir tiekimui.

    „Ilgalaikės pasekmės yra didelės. Labiausiai palankios valstybės kainodaros realybė pasijus per artimiausius 18 mėnesių“, – sakė Vasas Narasimhanas.

    „Novartis“ vadovas teigė, kad bendrovė spaudžia Europos ir Japonijos valdžias greičiau peržiūrėti inovacijų skatinimo ir kompensavimo mechanizmus. Jo vertinimu, jei pažangių vaistų kūrimas nebus pakankamai atlygintas, dalis naujų preparatų šiose rinkose gali pasirodyti vėliau, o pacientų prieiga susiaurėti.

    Pastaraisiais metais panašias žinutes viešai kartojo ir kiti didieji gamintojai, pabrėždami Europos rinkų fragmentaciją, sudėtingą derybų procesą bei spaudimą mažinti kainas. Farmacijos sektorius argumentuoja, kad kainų karpymai trumpuoju laikotarpiu mažina išlaidas sveikatos sistemoms, bet ilguoju gali mažinti investicijas į naujų vaistų tyrimus ir plėtrą.

    Pasak V. Narasimhanio, tiesioginis tokios kainodaros poveikis „Novartis“ rezultatams kol kas ribotas, nes labiausiai paliečia nedidelę pardavimų dalį, susijusią su Medicaid segmentu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad rinkos ir valdžios institucijos dar ne iki galo įvertino, kokio masto pokyčiai gali ateiti, kai taisyklės bus plačiau pritaikytos.

    Įtampą Europoje stiprina ir atskirų valstybių sprendimai ieškoti papildomų taupymo priemonių sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui, Vokietijoje viešai aptartos idėjos didinti nuolaidas patentuotiems vaistams, siekiant mažinti nacionalinės sveikatos sistemos finansavimo spragą, o farmacijos gamintojai tokius žingsnius vertina kaip signalą, mažinantį rinkos patrauklumą.

    Tuo pat metu „Novartis“ paskelbė apie pirmąjį ketvirtinį pardavimų kritimą per daugiau nei dvejus metus. Bendrovės rezultatus spaudė generinių vaistų konkurencija ir vadinamasis išskirtinumo praradimas, kai baigiasi patentų apsauga ir rinkoje atsiranda pigesni analogai.

    Įmonė nurodė, kad pardavimai per ketvirtį siekė 13,1 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra apie 12,2 mlrd. eurų, ir buvo mažesni, nei tikėjosi dalis rinkos analitikų. Pelnas vienai akcijai taip pat mažėjo, o viena ryškiausių priežasčių buvo spartesnė nei prognozuota generinių konkurentų plėtra po kai kurių vaistų patentų apsaugos pabaigos.

    Ypač didelį smūgį pajuto širdies vaisto „Entresto“ pardavimai JAV po patentinės apsaugos pabaigos. „Novartis“ vadovas tai įvardijo kaip didžiausią išskirtinumo praradimą bendrovės istorijoje, tačiau kartu teigė, kad antroje metų pusėje tikimasi augimo atsigavimo, kai didesnį svorį turėtų įgyti naujesni vaistai.

  • JAV bendrovė siekia uždrausti „Samsung“ sulankstomus telefonus: gresia prekybos blokada

    JAV bendrovė siekia uždrausti „Samsung“ sulankstomus telefonus: gresia prekybos blokada

    JAV registruota bendrovė „Lepton Computing LLC“ kreipėsi į teismą, teigdama, kad „Samsung“ sulankstomi telefonai pažeidžia jos patentus. Ieškinyje prašoma ne tik priteisti žalą ir licencinius mokesčius, bet ir taikyti draudimą parduoti „Samsung“ sulankstomus įrenginius, kol ginčas neišspręstas.

    Ginčo esmė – patentai, susiję su sulankstomų telefonų veikimu: programėlių prisitaikymu prie skirtingų ekranų būsenų, ekrano apsaugos sprendimais ir lanksto konstrukcijos principais. „Lepton Computing LLC“ tvirtina, kad prie sulankstomų įrenginių koncepcijų dirba nuo 2008 metų ir esą dar 2013 metais aptarinėjo galimą bendradarbiavimą su „Samsung“.

    Kas iš tiesų prašoma teisme?

    Tokio pobūdžio bylose įmonės dažniausiai siekia dviejų dalykų: finansinės kompensacijos už tariamą patentų pažeidimą ir teismo draudimo, kuris galėtų apriboti produkto prekybą. Praktikoje prekybos draudimas yra pati griežčiausia priemonė, todėl teismai paprastai vertina, ar prašymas proporcingas ir ar ieškovas įrodo realią žalą.

    Neatmetama, kad byla gali baigtis licenciniu susitarimu, kai ginčas išsprendžiamas už uždarų durų. Vis dėlto vien pati rizika dėl galimų apribojimų gali daryti įtaką tiekimo grandinėms, planuojamiems pristatymams ir deryboms su mobiliojo ryšio operatoriais.

    Įtarimai dėl patentų trolinimo

    Viešojoje erdvėje ši byla aptariama ir dėl „Lepton Computing LLC“ profilio: įmonė įvardijama kaip galimai nedidelę veiklą vykdanti struktūra, kuri daugiausia remiasi patentais, o ne masine produktų gamyba. Tokios struktūros dažnai vadinamos neproduktyviais patentų turėtojais, o jų strategija neretai nukreipta į licencinių mokesčių išsireikalavimą.

    Papildomų klausimų kelia ir tai, kad ginče minimi konkretesni „Samsung“ modeliai, o kai kurių patentų registravimo datos, sprendžiant iš viešai aptariamos informacijos, gali būti vėlesnės nei pirmųjų „Samsung“ sulankstomų telefonų pasirodymas rinkoje. Tokios detalės teisme paprastai tampa kritiškai svarbios vertinant, ar patentai iš tiesų gali būti taikomi konkrečiam produktui.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams?

    Kol vyksta teisiniai procesai, vartotojams dažniausiai niekas nesikeičia: prekyba paprastai tęsiasi, o gamintojai ginčus sprendžia teisinėmis priemonėmis. Tačiau užsitęsęs ginčas gali paskatinti gamintoją keisti kai kuriuos programinius ar konstrukcinius sprendimus, kad būtų sumažinta rizika dėl patentų.

    „Samsung“ sulankstomų telefonų segmentas yra viena konkurencingiausių išmaniųjų įrenginių nišų, kurioje įmonės nuolat ieško pranašumo dizainu, patvarumu ir programinės įrangos patirtimi. Dėl to patentiniai ginčai šiame sektoriuje yra dažni, o jų baigtis gali turėti įtakos ne tik vienam gamintojui, bet ir platesnėms rinkos taisyklėms.

    Kol kas lieka neaišku, kaip teismas įvertins „Lepton Computing LLC“ argumentus ir kokių įrodymų bus pareikalauta. Akivaizdu tik tai, kad „Samsung“ vargu ar sutiks su griežčiausiu scenarijumi, kuris reikštų realius pardavimų apribojimus.