Subtilus simptomas, kurį lengva nurašyti
Britų aktorė Lucy Davis pranešė, kad jai nustatytas ketvirtos stadijos krūties vėžys, o pirmasis ženklas buvo itin menkas. Ji pasakojo, kad tai nebuvo aiškus guzelis, o mažytis sukietėjimas, kurį iš pradžių svarstė tiesiog ignoruoti.
Vėliau, anot jos, liga išplito į kaulus, įskaitant stuburą, klubą ir šonkaulius. Tokia ligos eiga primena pagrindinį principą, kurį kartoja onkologai: kuo anksčiau kreipiamasi dėl naujo ar neįprasto pakitimo, tuo daugiau gydymo galimybių.
„Tai, ką pajutau, nebuvo guzas, greičiau mažas kietas taškas. Beveik nėjau tikrintis, todėl sakau: neignoruokite nieko“, – sakė Lucy Davis.
Kokie požymiai laikomi įtartinais
Krūties vėžys ne visada prasideda skausmu, todėl vien skausmo nebuvimas nėra raminantis ženklas. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vertinti reikia bet kokį naujai atsiradusį gumbą, sukietėjimą ar pakitusią krūties struktūrą.
Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į krūties formos ar dydžio pokyčius, odos įtraukimą, paraudimą, spenelio pakitimus bei neįprastas išskyras, ypač jei jos kraujingos. Tokie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau yra pakankama priežastis nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2024 metais pasaulyje krūties vėžys diagnozuotas apie 2,4 milijono moterų, o mirčių skaičius siekė apie 694 000. Organizacija taip pat nurodo, kad didelė dalis atvejų nustatoma moterims, neturinčioms specifinių rizikos veiksnių, išskyrus lytį ir amžių.
Savikontrolė ir patikros: kuo jos skiriasi
Reguliari savikontrolė gali padėti geriau pažinti, kas jūsų krūtyse yra įprasta, ir greičiau pastebėti naujus pokyčius. Praktikoje tai dažniausiai prasideda apžiūra veidrodyje ir švelniu apčiuopimu, įvertinant ir pažastų sritį, kur gali būti padidėję limfmazgiai.
Vis dėlto savikontrolė nepakeičia gydytojo apžiūros ar organizuotų patikrų. Jei atsiranda naujas sukietėjimas ar kitas pakitimas, svarbiausia yra klinikinis įvertinimas, o prireikus ir papildomi tyrimai, pavyzdžiui, echoskopija ar mamografija.
Mamografija laikoma pagrindiniu patikros tyrimu, nes leidžia aptikti pakitimus dar iki simptomų. Tačiau patikra turi ir trūkumų: galimi klaidingai teigiami atsakymai, dėl kurių žmogui tenka papildomi tyrimai ar biopsijos, o tyrimas susijęs su nedidele apšvitos doze.
Europos Komisijos parengtose gairėse pabrėžiama, kad 40–44 metų moterims įprastinė mamografinė patikra ne visada rekomenduojama, nes potenciali žala kai kuriais atvejais gali nusverti naudą. Konkrečios amžiaus ribos ir kvietimų dažnis skiriasi tarp šalių, todėl gyventojams svarbu vadovautis nacionalinėmis programomis ir individualia gydytojo rekomendacija.
Ši istorija išryškina vieną paprastą dalyką: ankstyvi simptomai kartais būna beveik nepastebimi, todėl naujas, anksčiau nebūdingas krūties pakitimas turėtų būti laikomas pakankama priežastimi pasitikrinti. Net jei pokytis mažas ir neskausmingas, delsti neverta.