Briuselyje surengta diskusija ir gyvas įrašas atkreipė dėmesį į tai, su kokiais iššūkiais internete susiduria jauni Afrikos gyventojai – nuo patyčių ir priekabiavimo iki neapykantos kalbos bei psichikos sveikatos problemų. Renginys subūrė turinio kūrėjus, žiniasklaidos atstovus, tyrėjus ir jauną auditoriją, o vienu ryškiausių svečių tapo kongiečių ir prancūzų reperis Youssoupha.
Susitikimas vyko kaip iniciatyvos Kouman x Brussels dalis, kurią vienija populiarus Dramblio Kaulo Kranto podcastas „Laissons Parler Les Gens“. Jo kūrėjai pasitelkia skaitmeninį pasakojimą, humorą ir kultūrą, kad atvertų erdvę jautrioms temoms ir skatintų jaunimą aktyviau įsitraukti į viešąsias diskusijas internete.
Kalbėdamas apie skaitmeninę kasdienybę Youssoupha pripažino, kad patyčios ir priekabiavimas socialiniuose tinkluose yra tapę beveik neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Tačiau jis ragino neįstrigti vien neigiamose patirtyse ir daugiau dėmesio skirti žmonėms, įgūdžiams ir bendruomenėms, kurios padeda augti.
„Turime remtis pozityviais dalykais. Sunkumai visada bus, nesvarbu, kokie laikai ar karta“, – sakė Youssoupha.
„Jei sustosime ties vien tik sunkia dalimi, galiausiai nejudėsime į priekį. Į priekį mus veda žmonės, kurie palaiko, taip pat mūsų resursai, talentai ir stiprybės, o visa kita, kas nepadeda augti, yra nenaudinga“, – pridūrė jis.
Scenoje taip pat pasirodė Kongo kilmės Belgijos skaitmeninio turinio kūrėja Vanessa Caixeiro ir Dramblio Kaulo Kranto bei Prancūzijos komikas Sacko Camara. Jie kalbėjo apie tai, kaip viešumas ir auditorijos dėmesys gali greitai virsti agresija, o emocinis atsparumas tampa būtina sąlyga tiems, kurie kuria turinį ir yra nuolat vertinami internete.
V. Caixeiro pabrėžė, kad socialiniai tinklai veikia kaip dvilypis įrankis – jie gali atverti galimybes, bet lygiai taip pat gali pakenkti, jei žmogus savo savivertę susieja tik su reakcijomis ekrane. Ji ragino jaunus žmones ieškoti tvirtesnio pagrindo po kojomis ir nepamiršti, kad sėkmė viešojoje erdvėje dažnai ateina kartu su spaudimu.
„Socialiniai tinklai yra tarsi dviašmenis kardas: jie gali arba pakylėti, arba palaužti“, – sakė Vanessa Caixeiro.
S. Camara dėmesį nukreipė į interneto patyčių mechaniką ir vadinamųjų trolių psichologiją. Pasak jo, puolimai dažnai nukreipti ne į realų žmogų, o į įsivaizduojamą jo įvaizdį, todėl atsiribojimas ir humoro jausmas gali tapti savisaugos priemonėmis.
„Kai žmonės puola tave internete, jie puola ne tai, kas esi iš tikrųjų, o vaizdinį, kurį susikūrė apie tave“, – sakė Sacko Camara.
Renginio programoje buvo numatyti ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose tyrėjai bei institucijų atstovai aptarė, kaip skaitmeninės platformos galėtų geriau pasiekti jauną auditoriją, skatinti pilietinį dalyvavimą ir mažinti žalingą socialinių tinklų naudojimą. Dalyviai taip pat dalyvavo klausymų klube, kuriame buvo aptartos podcasto laidos apie neapykantos kalbą, patyčias ir piktybišką turinį, kuriam kurti vis dažniau pasitelkiamas DI.
Diskusijose išryškėjo ir platesnis kontekstas – internetinės patyčios nėra pavienės istorijos, o regiono mastu fiksuojama problema. UNICEF ir Jungtinių Tautų specialiojo atstovo smurto prieš vaikus klausimais 2019 metais paskelbta apklausa rodė, kad 34 proc. į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos jaunimo teigė patyrę patyčias internete, o dažniausiai tai vyksta socialiniuose tinkluose.
Pasak iniciatyvos dalyvių, vien kalbėti apie problemas neužtenka – būtina kurti aiškias prevencijos priemones, stiprinti medijų raštingumą ir skatinti atsakingą platformų politiką. Ekspertai renginyje pabrėžė, kad sąmoningumo didinimas ir atviras dialogas, ypač jaunimui suprantama kalba, gali tapti svarbiu žingsniu siekiant mažiau toksiškos interneto aplinkos.