CP v2

Tag: Patyčios mokykloje

  • Naujas tyrimas atskleidė nematomą atskirtį mokyklose: kas antras tėvas patyrė spaudimą

    Naujas tyrimas rodo, kad beveik kas antras neuroatipiško vaiko tėvas patyrė spaudimą perkelti vaiką į kitą klasę ar net kitą mokyklą. Už šių skaičių slypi kasdienybė, kurioje vaikams svarbiausia ne diagnozės, o galimybė turėti draugų, būti kviečiamiems į gimtadienius ir jaustis klasės dalimi.

    Ataskaita „Daug ritmų vienoje mokykloje“, parengta socialinės kampanijos, kurią vykdo „Kaufland Polska“ ir Avalon fondas, išryškina, kad neurorairovė ugdyme vis dar kelia įtampą. Tyrimas atskleidė ne tik šeimų patirtis, bet ir tai, kaip su iššūkiais tvarkosi mokyklos bendruomenė: tėvai, mokytojai ir bendraamžiai.

    Remiantis ataskaita, 43 proc. tėvų net neįtaria, kiek dažna yra neuroatipija švietimo įstaigose, o 71 proc. niekada aktyviai neieškojo informacijos šia tema. Tokia informacijos spraga, pasak tyrėjų, tampa dirva stereotipams, kai vaiko elgesys vertinamas kaip išsiblaškymas, tinginystė ar prastas auklėjimas.

    Kada elgesys suprantamas klaidingai?

    Tyrimas rodo, kad daliai tėvų kyla baimė dėl galimų konfliktų neurorairovėje klasėje. 63 proc. neurotipiškų vaikų tėvų nurodė nerimaujantys dėl sudėtingo elgesio ir ginčų, o 41 proc. mano, kad diagnozės kartais esą naudojamos per dažnai.

    Tuo pat metu 22 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog diagnozės kartais tampa pasiteisinimu tinginystei ar netinkamam elgesiui. Specialistai pabrėžia, kad tokie vertinimai dažnai kyla iš žinių trūkumo, nes skirtingas sensorinių dirgiklių apdorojimas ar emocijų reguliavimas nebūtinai yra sąmoningas priešinimasis taisyklėms.

    Neuroatipiškų vaikų šeimos šias nuostatas jaučia tiesiogiai. 47 proc. tėvų teigė patyrę spaudimą keisti klasę ar mokyklą, o 46 proc. nurodė, kad jų vaikas ne kartą buvo izoliuotas ar iš jo šaipytasi.

    Ką pakeistų daugiau žinių ir aiškios taisyklės?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad sprendimai, kurie padeda neuroatipiems mokiniams, dažnai pagerina mokymosi aplinką visiems. 68 proc. tėvų sutiko, kad aiškesnės taisyklės, labiau prognozuojama rutina, emocinio raštingumo ugdymas ir pritaikyta komunikacija naudingi visai klasei.

    Bendro ugdymo idėją palaikė 79 proc. neuroatipiškų vaikų tėvų ir maždaug pusė neurotipiškų vaikų tėvų. Tyrėjų vertinimu, esminis lūžis prasideda tada, kai mokykla ir tėvai turi bendrą susitarimą, kaip reaguojama į sunkumus, ir aiškų planą, kaip vaikui suteikiama pagalba.

    Pagalbos priemonės: nuo konsultacijų iki mokymų

    Kampanijos rėmuose numatytos priemonės, skirtos tiek mokykloms, tiek šeimoms: edukaciniai scenarijai, rekomendacijos mokytojams ir tėvams bei nuotoliniai seminarai. Taip pat veikia konsultacijų linija, kurioje galima gauti psichologo, pedagogo ir teisininko patarimų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad tyrimas buvo atliktas 2026 metais rugpjūtį, apklausiant 1 022 tėvus. Į imtį pateko 829 neurotipiškų vaikų tėvai, 178 neuroatipiškų vaikų tėvai ir 56 tėvai, kurių vaikams tuo metu vyko diagnostika.

  • Study links parental death to higher bullying risk in teens, with rural girls most affected

    Losing a parent or primary caregiver is one of the most disruptive events a child can face, and new research suggests it may also change how young people are treated at school. A large survey-based study found higher odds of bullying victimization among youth who experienced parental death.

    The study, led by researchers at Boston University School of Public Health and collaborators in China, analyzed responses from about 21 000 children aged 10 to 17. It was published in the Journal of Affective Disorders and drew on data collected between 2019 and 2021 in southwestern China.

    Who faced the biggest rise?

    Researchers reported that the link between bereavement and bullying varied by age, sex, the parent who died, and where children lived. Adolescents aged 13 to 17, girls, and students in rural areas showed the highest increases in reported bullying after a parent’s death.

    Maternal death was associated with a higher bullying risk specifically among boys in the sample, a pattern the authors said may reflect a uniquely protective role of maternal support for sons. The study emphasizes that family disruption can affect social behavior, confidence, and peer relationships during sensitive developmental periods.

    What the survey data showed

    In the study group, nearly 3 percent of participants reported experiencing a parental death. More than 15 percent said they were being bullied at school, highlighting how common peer victimization remains across adolescence.

    While most parental deaths captured in the dataset occurred before COVID-19 became widespread, global estimates indicate the pandemic left millions of children bereaved. Separate international analyses have estimated that more than 8 000 000 children worldwide lost a parent or primary caregiver due to pandemic-related causes.

    Support that lasts beyond the funeral

    The researchers argue that support for bereaved children should be long-term and tailored, combining emotional care with help navigating peer dynamics. They pointed to counseling, engagement of remaining caregivers or extended family, and school programs adjusted to developmental stage and cultural context.

    The study also calls for schools to train staff to recognize grief-related vulnerability and to strengthen overall school climate. Creating an inclusive environment, the authors suggested, may reduce bullying risk and help bereaved students regain stability as their needs evolve.