CP v2

Tag: Patyčių prevencija

  • Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Vilniaus Sapiegų parke surengtame Nacionalinės švietimo agentūros iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finaliniame renginyje mokyklų bendruomenės diskutavo apie įtrauktį, savitumą ir drąsą būti savimi. Renginys tapo platforma pasidalyti patirtimis, kaip mokyklose kuriama aplinka, kurioje skirtingumas vertinamas kaip stiprybė.

    Tarp šešių geriausiai įvertintų komandų pateko Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriaus mokiniai, pelnę specialų iniciatyvos prizą. Jų darbai komisijos dėmesį patraukė kūrybiškumu ir aiškia žinute apie asmeninę tapatybę bei teisę nesutapti su daugumos lūkesčiais.

    Gimnazistai kūrė spalvingus savitos varnos prototipus, kuriais siekė simboliškai parodyti individualumą, talentus ir skirtingą požiūrį į pasaulį. Tokia kūrybinė forma leido ne tik pristatyti idėją, bet ir lengviau įtraukti bendruomenę į pokalbį apie stereotipus bei atskirtį.

    Finale taip pat vyko TV stiliaus diskusija „Ryto pokalbių šou. Varnos“, kurioje mokiniai kalbėjo apie socialinį spaudimą prisitaikyti prie daugumos. Aptarta, kaip lūkesčiai dėl elgesio, išvaizdos ar pasiekimų gali paveikti jauno žmogaus savivertę ir santykį su mokykla.

    Specialiais prizais apdovanotos ir Tauragės Žalgirių gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, VDU klasikinio ugdymo licėjaus bei Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos komandos. Pagrindinį iniciatyvos prizą – kelionę į Koperniko muziejų Varšuvoje – laimėjo Klaipėdos Vitės progimnazija.

    Per kelis iniciatyvos mėnesius Lietuvos mokyklos pateikė daugiau kaip 100 kūrybinių darbų ir veiklų, skirtų skatinti įtrauktį ir pagarbą kiekvieno žmogaus išskirtinumui. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad tokios programos ypač svarbios stiprinant emocinį saugumą, mažinant patyčių riziką ir ugdant bendruomeniškumą klasėse.

    Iniciatyvos organizatoriai akcentuoja, kad įtrauktis mokykloje prasideda nuo kasdienių sprendimų: kaip kalbamasi klasėje, kaip reaguojama į skirtumus ir ar kiekvienas mokinys jaučiasi matomas. Būtent todėl kūrybiniai formatai ir atviri pokalbiai padeda ne tik įvardyti problemas, bet ir pasiūlyti praktiškus, mokykloms pritaikomus sprendimus.

    Parengta pagal Nacionalinės švietimo agentūros informaciją.

  • Jonavos rajono savivaldybė įvertinta Seime: kuo išsiskyrė saugios ugdymo aplinkos sprendimai

    Jonavos rajono savivaldybė įvertinta Seime: kuo išsiskyrė saugios ugdymo aplinkos sprendimai

    Seime surengtame renginyje „Šeimai draugiškiausia savivaldybė“ pagerbtos dešimt Lietuvos savivaldybių, įgyvendinančių iniciatyvas, stiprinančias šeimų gerovę. Tai pirmas kartas, kai savivaldybės apdovanotos už kryptingą darbą šeimų politikos srityje.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nominacijoje Už saugią ugdymo aplinką nugalėtoja tapo Jonavos rajono savivaldybė. Vertinant dėmesys skirtas ne vien infrastruktūrai, bet ir tam, kaip savivaldybė sujungia švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, saugumo ir tvarios aplinkos sprendimus.

    Tokio pobūdžio apdovanojimuose vis dažniau pabrėžiama, kad saugi ugdymo aplinka reiškia daugiau nei remontus ar naujas priemones klasėse. Tai apima prevenciją, aiškias reagavimo į patyčias procedūras, pagalbos specialistų prieinamumą, bendradarbiavimą su šeimomis ir mokyklos bendruomenės įtraukimą.

    „Šis įvertinimas už saugią ugdymo aplinką skirtas visai Jonavos švietimo bendruomenei. Negailime nei laiko, nei investicijų, tačiau dar svarbiau užtikrinti vaikų emocinį saugumą, kad kiekvienas vaikas jaustųsi laukiamas ir pastebėtas“, – sakė apdovanojimą atsiėmęs vicemeras Povilas Beišys.

    Pasak jo, savivaldybė investuoja į mokyklų ir darželių aplinkos atnaujinimą, klasių bei grupių pritaikymą, taip pat patalpų prieinamumą vaikams, turintiems judėjimo sunkumų. Šie sprendimai svarbūs ne tik patogumui, bet ir realiai galimybei visiems vaikams dalyvauti ugdymo procese be papildomų kliūčių.

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad šeimos politika yra horizontali ir apima kelias sritis vienu metu. Į iniciatyvą įsitraukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis.

    Jonavos rajono savivaldybei šis įvertinimas tampa ir pripažinimu, ir įpareigojimu tęsti pradėtus darbus. Savivaldybė pabrėžia, kad saugi ugdymo aplinka kuriama nuosekliai, o rezultatai priklauso nuo ilgalaikio bendruomenės, švietimo įstaigų ir savivaldos susitelkimo.

  • Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainių rajono savivaldybėje į pasitarimą susirinko ugdymo įstaigų vadovai ir partneriai, dirbantys su vaikų gerove. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovybė, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Švietimo pagalbos tarnybos atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas socialinio ir emocinio ugdymo situacijai rajono mokyklose ir darželiuose, įvardytiems iššūkiams bei veiksmingoms praktikoms. Aptarta, kad visos Kėdainių rajono švietimo įstaigos taiko socialinio ir emocinio ugdymo programas, tačiau jų įgyvendinimo kokybę lemia specialistų ir bendruomenės įsitraukimas.

    Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?

    Socialinis ir emocinis ugdymas apima įgūdžius, kurie padeda vaikams atpažinti emocijas, valdyti stresą, megzti pagarbius santykius ir priimti atsakingus sprendimus. Praktikoje tai dažniausiai vyksta integruojant temas į pamokas, klasės valandėles ar specialius užsiėmimus.

    Specialistai pabrėžia, kad šie įgūdžiai glaudžiai susiję su mokyklos klimatu: kai bendruomenėje aiškios taisyklės, veikia pagalbos mechanizmai ir nuosekliai sprendžiami konfliktai, mažėja patyčių rizika. Tokia kryptis svarbi ir mokymosi pasiekimams, nes emocinis saugumas tiesiogiai veikia dėmesį, motyvaciją bei elgesį klasėje.

    Prevencija ir pagalbos sistemos mokyklose

    Susitikime akcentuota, kad ugdymo įstaigos daug dėmesio skiria patyčių ir smurto prevencijai, o sprendimai ieškomi ne tik po incidentų, bet ir prevenciškai. Mokyklose veikia Vaiko gerovės komisijos, vykdomos prevencinės veiklos, palaikomas bendradarbiavimas su švietimo ir gerovės srities partneriais.

    Taip pat aptarta, kad mokyklose taikomi socialinio emocinio konteksto tyrimai, kuriais siekiama įvertinti mokinių ir darbuotojų savijautą, tarpusavio santykius, saugumo jausmą ir emocinę aplinką. Surinkti duomenys padeda pastebėti tendencijas ir laiku koreguoti priemones, kai kyla rizikos signalų.

    Kur didžiausi iššūkiai?

    Viena ryškiausių problemų, įvardytų pasitarime, yra švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Kai mokyklose ar darželiuose neužtenka psichologų, socialinių pedagogų ar specialiųjų pedagogų, pagalbos laukimo laikas ilgėja, o krizinėse situacijose mažėja galimybių greitai suteikti reikiamą paramą.

    Susitikimo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo su šeimomis sudėtingumą. Nors mokyklos dažniau atvirai kalba apie problemas ir incidentus, konstruktyvus dialogas ne visada užsimezga, ypač kai situacijos susijusios su emociniais sunkumais ar elgesio iššūkiais.

    Pasitarime priminta, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi krizių valdymo komandą ir veiksmų algoritmus, tačiau jų efektyvumą stiprina nuoseklus visų grandžių darbas. Ypatingai pabrėžta tėvų atsakomybė, nes krizinėse situacijose vaikui svarbiausia yra vieninga, rami ir aiški suaugusiųjų laikysena.

    Susitikimo pabaigoje sutarta kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir teikti siūlymus, kaip nacionaliniu lygmeniu būtų galima dar labiau sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą. Tikimasi, kad sprendimuose bus derinamos prevencijos priemonės, specialistų pritraukimas ir praktinės pagalbos mokykloms galimybės.