Sodiniai lesyklėlėse lesinami paukščiai gali sulaukti pagalbos, tačiau neteisingi įpročiai jiems kartais padaro daugiau žalos nei naudos. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai paukščiai šeriami ne laiku, paliekamas drėgnas ar sugedęs maistas, o lesyklėlės nevalomos.
Kaip skelbia Didžiosios Britanijos paukščių apsaugos organizacija RSPB, atnaujintose gairėse pabrėžiama: prastas šėrimo organizavimas, sėklų dalijimas šiltuoju sezonu ir higienos trūkumas gali prisidėti prie užkrečiamų ligų protrūkių. Tarp jų minima ir ypač pavojinga trichomonozė.
Praktinė taisyklė paprasta: lesyklėles sode verta pakabinti dar ankstyvą rudenį, kad paukščiai jas „atrastų“, tačiau maistą reikėtų pradėti berti tik tada, kai iš tiesų prasideda sudėtingos sąlygos – užklumpa sniegas arba laikosi stipresnis šaltis.
Šiltesnėmis dienomis paukščiams svarbu patiems ieškoti natūralaus lesalo: taip jie nepraranda įgūdžių, išlieka geresnės būklės, o susibūrę prie lesyklų rečiau „apsikeičia“ parazitais ir infekcijomis. Optimaliu laiku pradėti lesinti įvardijama gruodžio pradžia, kai temperatūra nukrenta žemiau 0 laipsnių.
Kada ir kuo lesinti paukščius
Žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai natūralaus maisto trūksta, galima siūlyti įvairesnį lesalą: sėklas, riešutus, vaisius, lašinius, riebalų kamuoliukus, taip pat milčiaus lervas. RSPB atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metu trichomonozės rizika paprastai mažesnė.
Tuo metu, kai lauke šilta, situacija keičiasi: paukščiai gausiau telkiasi vienoje vietoje, o tai didina užkrato plitimo tikimybę. Dėl to rekomenduojama laikotarpiu nuo gegužės iki spalio riboti arba visai atsisakyti lesinimo sėklomis ir riešutais lesyklėlėse.
Higiena ir saugus lesyklėlės naudojimas
Maisto kiekį patariama priderinti prie realaus poreikio ir visada saugoti nuo drėgmės. Drėgnas lesalas sudaro palankias sąlygas ligoms išlikti, o senas ar sugedęs maistas gali tapti bakterijų židiniu; be to, likučiai pritraukia graužikus.
Vanduo paukščiams turėtų būti keičiamas kasdien – organizacija pabrėžia, kad parazitas, sukeliantis trichomonozę, gali išlikti būtent vandenyje. Tai viena dažniausių klaidų, kai norima „padėti“ paukščiams, bet neįvertinama švaros svarba.
Taip pat siūloma rinktis pakabinamas lesyklėles, o ne plokščias platformas, ir jas valyti reguliariai – maždaug kartą per savaitę. Nešvarumai efektyviausiai šalinami karštu vandeniu su muilu, o esant didesniam užterštumui galima dezinfekuoti netoksiška priemone.
Dar viena rekomendacija – kas savaitę perkelti lesyklėlę į kitą vietą, kad po ja nesikauptų nešvarumai. Jei sode kabinate kelias lesyklėles, verta jas išdėstyti skirtingose vietose: taip mažėja paukščių susigrūdimas ir skirtingų rūšių maišymasis.
Kaip sode padėti paukščiams be lesinimo
RSPB primena, kad paukščiams palankus sodas prasideda nuo natūralaus maisto. Tam tinka augalai, kuriuos paukščiai lesa ar kuriuose randa vabzdžių – pavyzdžiui, saulėgrąžos, šermukšniai, šaltalankiai ar gebenės.