Tag: Paukščių maistas

  • Kaip žiemą šerti juoduosius strazdus: jų mėgstamiausi vaisiai ir ko geriau neduoti

    Žiemą juodieji strazdai (Turdus merula) dažniau pasirodo kiemuose ir soduose, tačiau įprasto jų maisto – vabzdžių ir sliekų – šaltuoju metu smarkiai sumažėja. Dėl to šie paukščiai keičia racioną ir vis dažniau renkasi vaisius, kurie tampa pagrindine žiemos „valgyklos“ dalimi.

    Kad strazdams padėtumėte saugiai ir naudingai, svarbiausia pasiūlyti tinkamą maistą ir jį pateikti taip, kaip šiems paukščiams patogiausia. Skirtingai nei zylės ar žvirbliai, strazdai retai lesa pakabinamose lesyklose – jie maisto natūraliai ieško ant žemės.

    Praktiškiausias pasirinkimas – supjaustyti obuoliai ir kriaušės. Taip pat tinka šermukšnių, erškėtuogių, gudobelių ar raugerškių uogos, o kaip papildas gali pasitarnauti pamirkytos razinos ir džiovinti vaisiai – tik ne sūdyti ir ne cukruoti.

    Žiemą strazdams svarbūs ne tik angliavandeniai iš vaisių, bet ir baltymai bei riebalai. Dėl to, be vaisių, verta apgalvoti, kaip pasiūlyti maistą, kuris padėtų palaikyti jėgas, bet nepakenktų paukščių sveikatai.

    Koks maistas strazdams tinka geriausiai

    Be vaisių, strazdams galima pasiūlyti ir kaloringesnio maisto: pavyzdžiui, avižinių dribsnių, užlietų taukais, arba milčių (miltinio kirmino) lervų. Jų galima įsigyti gyvų ar džiovintų gyvūnų prekių parduotuvėse.

    Dar vienas variantas – smulkinti graikiniai ar lazdyno riešutai, tačiau svarbu, kad jie būtų be kevalų. Strazdų snapai gana švelnūs, todėl riešutų gliaudyti jie nepritaikyti.

    Labai svarbu vengti produktų, kurie paukščiams gali pakenkti. Strazdams nereikėtų duoti duonos, sūrių užkandžių ar „žmonių stalo“ likučių, taip pat netinka cukruoti, saldinti ar konservuoti vaisiai.

    Negalima palikti ir sugedusio maisto – pelėsio ar pradėjusio gesti pašaro. Žiemą jis gali atrodyti „dar geras“, bet paukščiams toks maistas pavojingas.

    Kur ir kaip įrengti lesinimo vietą

    Kadangi strazdai lesa prie žemės, vaisius geriausia dėti ant žemos, stogelį turinčios platformos arba labai žemai įrengtoje šėryklėlėje. Lesinimo vietą patartina įrengti užuovėjoje, kad maistas būtų apsaugotas nuo sniego ir drėgmės.

    Gerai, jei netoliese yra krūmų ar tankesnių želdinių – kilus pavojui paukščiai galės greitai pasislėpti nuo plėšrūnų. Taip pat verta reguliariai surinkti likučius, kad jie neimtų gesti.

    Žiemą ne mažiau svarbus ir vanduo. Per šalčius natūralūs telkiniai dažnai užšąla, todėl negili girdykla šalia lesinimo vietos strazdams gali būti tokia pat svarbi kaip ir pats pašaras.

    Vandenį rekomenduojama keisti kasdien. Kad jis ilgiau neužšaltų, ant paviršiaus galima uždėti medžio gabaliuką – judėdamas jis trukdo susidaryti ledui.

    Natūrali „valgykla“ sode: ką verta palikti iki pavasario

    Stazdams ypač patinka vaisiai, kurie ant krūmų ir medžių laikosi ilgai po rudens. Jei sode auga šermukšniai, gudobelės, raugerškiai, skarlatiniai ugniukiai ar erškėčiai, jų uogos paukščius vilioja net ir tada, kai aplink guli sniegas.

    Dar viena paprasta pagalba – rudenį negrėbti visų lapų. Lapų dangoje slepiasi smulkūs bestuburiai, vorai ir lervos, o strazdai, rausiantis paklotėje, randa jiems natūraliausią maistą.

    Tokie paukščiai sode naudingi ir šiltuoju metų laiku: jie minta lervomis, vabzdžiais ir bekriaukliais šliužais. Be to, ieškodami maisto jie purena paklotę, taip ją natūraliai vėdindami.

    Stazdai yra teritoriniai, todėl kartą prisijaukinę sodą dažnai jo neapleidžia. Žieminis lesinimas gali lemti, kad pavasarį jie pasirinks tą pačią vietą perėjimui, o jau nuo vasario vidurio sode bus galima išgirsti patinų giesmes.