CP v2

Tag: Paukščių žiedavimas

  • Tūkstančiai gandrų po skrydžio į Afriką renkasi Maroko sąvartyne: kas juos ten vilioja

    Tūkstančiai baltųjų gandrų, rudenį pasiekusių Šiaurės Afriką, šią žiemą leidžia netoli Kenitros miesto Maroke. Vietos stebėtojai fiksuoja neįprastą vaizdą: didelės paukščių sankaupos renkasi ne pievose ar laukuose, o šalia miesto sąvartyno.

    Gandrai čia ieško lengvai prieinamo maisto, nes atliekos suteikia nuspėjamą ir nuolat pasipildantį šaltinį. Nors tokia aplinka nėra natūrali buveinė, išsekusiems po ilgo skrydžio paukščiams ji tampa greitu būdu atgauti jėgas ir sukaupti energijos atsargas.

    Specialistai pažymi, kad paukščius prie sąvartynų dažnai traukia keli veiksniai: maisto gausa, atviros erdvės ir santykinai mažesnė plėšrūnų rizika. Kenitros apylinkėse netoli sąvartyno yra ir vandens telkinių, todėl gandrai gali atsigerti, nusiprausti plunksnas ir saugiai ilsėtis.

    Vis dėlto toks „patogus“ maistas turi kainą: didėja rizika praryti plastiko ar kitų nevirškinamų atliekų, susižeisti, įsipainioti į virves ar plėveles. Be to, šalia atliekų dažniau pasitaiko ligų sukėlėjų, o žmonių veikla gali trikdyti poilsio vietas.

    Šiame Maroko regione jau daug metų paukščius stebi fotografas ir buvęs veterinaras Mustapha Abidi, fiksuojantis žieduotus gandrus bei padedantis sužeistiems laukiniams gyvūnams. Žiedai leidžia tiksliau suprasti migracijos kelius ir tai, kaip keičiasi žiemojimo vietos.

    Tarp šį sezoną pastebėtų paukščių išskirtas gandras iš Vokietijos, kurio žiedo numeris 7V175. Jis Kenitroje užfiksuotas 2026 metų rugsėjo 12 dieną, o vietos stebėtojams šis paukštis jau pažįstamas ir iš ankstesnio sezono.

    Dar viena reikšminga registracija, anot stebėtojų, susijusi su išskirtinai ilgaamžiu gandru iš Prancūzijos. Abidi užfiksavo 16 metų paukštį su baltu žiedu AZRH, kuris, kaip nurodoma stebėsenos įrašuose, buvo sužieduotas dar jauniklis 2010 metų gegužės 9 dieną Le-Ménil-Amey savivaldybėje, Manšo departamente.

    Ilgus metus jis daugiausia stebėtas Normandijoje, o už Prancūzijos ribų anksčiau buvo užfiksuotas tik kartą, 2021 metais Ispanijoje, Colmenar Viejo mieste. Dėl to naujas stebėjimas laikomas pirmuoju patvirtintu šio konkretaus paukščio pasirodymu Šiaurės Afrikoje.

    Ornitologų vertinimu, tokie atvejai svarbūs ne tik dėl įdomių „kelionės istorijų“, bet ir dėl duomenų apie gandrų ilgaamžiškumą, ištvermę bei migracijos lankstumą. Stebėsena rodo, kad paukščiai gali koreguoti maršrutus priklausomai nuo oro sąlygų, maisto prieinamumo ir saugių poilsio vietų.

    Migracijos ypatumus lemia ir regiono klimatas: rudenį bei žiemą Šiaurės Afrikoje kai kuriais metais lengviau rasti maisto, todėl dalis paukščių renkasi žiemoti arčiau Europos. Tai gali didinti gandrų koncentraciją prie miestų ir atliekų tvarkymo objektų, kur maisto šaltinis yra ypač stabilus.

  • 1956 metais sužieduotas albatrosas vėl grįžo į Midvėjaus atolą: rekordas, stebinantis mokslininkus

    Wisdom istorija išskirtinė tuo, kad ji identifikuojama ne pagal siųstuvą ar GPS, o pagal paprastą metalinį žiedą. Patelė buvo sužieduota 1956 metais, kai biologai ją rado perinčią kiaušinį, todėl daryta išvada, kad ji gimė ne vėliau kaip 1951 metais.

    Kai paukštė buvo sužieduota pirmą kartą, ji jau buvo reprodukciškai subrendusi ir perėjo, tad jos amžių teko vertinti netiesiogiai. Tokia metodika laukinėje gamtoje taikoma dažnai: sužiedavimo momentas tampa patikimu atskaitos tašku, o ankstesnis amžius nustatomas pagal biologinius požymius ir elgseną.

    Per dešimtmečius žiedą teko keisti dėl nusidėvėjimo, tačiau identifikacija buvo išlaikyta. Ypač simboliška, kad vieną kartą paukštę vėl pagavo ir peržiedavo tas pats biologas, kuris ją sužiedavo pirmąsyk, praėjus keliems dešimtmečiams.

    Nors Wisdom amžius žmogui atrodytų sunkiai įsivaizduojamas, mokslininkai pabrėžia, kad ji ir toliau dalyvauja perėjime. Biologų vertinimu, per gyvenimą ji galėjo sudėti apie 50–60 kiaušinių ir užauginti iki 30 jauniklių, nors tikslius skaičius patvirtinti sudėtinga.

    Pastaraisiais metais fiksuota, kad po ilgamečio partnerio dingimo ji rado naują patiną ir sėkmingai susilaukė jauniklio. Tai dar kartą atkreipė dėmesį į albatrosų ilgaamžiškumą ir tai, kaip stipriai jie prisiriša prie perėjimo vietų.

    Wisdom gyvenimo istorijoje minimas ir 2011 metais įvykęs stiprus cunamis, kuris Midvėjaus atole pražudė daugybę jauniklių. Vis dėlto pati paukštė, kaip ir dalis kolonijos suaugėlių, išgyveno, o populiacijos stebėsena buvo tęsiama.

    Albatrosai kasmet migruodami įveikia tūkstančius kilometrų virš Ramiojo vandenyno, todėl per visą gyvenimą Wisdom galėjo nuskristi kelis milijonus kilometrų. Šios kelionės ilgą laiką buvo suprantamos ne iš palydovinių duomenų, o iš sugrįžimų į tą pačią koloniją ir žiedavimo įrašų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad būtent čia slypi istorijos išskirtinumas: labai paprastas žiedas leidžia patikimai atpažinti paukštę po dešimtmečių. Toks ilgalaikis žiedavimas laikomas vienu svarbiausių būdų suprasti jūrinių paukščių ilgaamžiškumą, migraciją ir perėjimo sėkmę.

  • KGHM „Głogów“ kamine užaugę keturi sakalų jaunikliai sužieduoti: netrukus jiems rinks vardus

    KGHM vario lydymo gamykloje Głogów sužieduoti keturi klajojančiojo sakalo jaunikliai, išsiritę ant pramoninio kamino įrengtoje perėjimo platformoje. Šis plėšrusis paukštis Lenkijoje tebėra retas, o nuolatinė populiacija vertinama maždaug apie 100 perinčių porų.

    Žiedavimą atliko asociacijos „Sokół“ atstovai, padedami KGHM savanorių ir gamyklos darbuotojų. Kiekvienas jauniklis pažymėtas dviem žiedais: geltonu, naudojamu miestų ir pramonės teritorijose perintiems sakalams, ir mėlynu, kuriuo paprastai žymimi laukinėje gamtoje gimę paukščiai.

    „Žiedavimas yra svarbus momentas ne tik ornitologams, bet ir visiems, kurie daugelį metų prisideda prie klajojančiųjų sakalų apsaugos Głogów gamykloje. Tai leidžia stebėti paukščių likimą ir realiai padeda atkurti populiaciją“, – sakė Dariusz Matijczak, KGHM Głogów gamyklos miškininkystės ūkio vyriausiasis specialistas.

    Šiemet perėjimo platformą užėmė pora, vardu Luna II ir Bosy, ir sėkmingai užaugino keturis jauniklius. Artimiausiu metu jaunikliams planuojama suteikti vardus, kuriuos parinks įmonės darbuotojai, taip tęsiant jau nusistovėjusią tradiciją.

    Gamyklos teritorijoje įrengta platforma veikia jau ne vienus metus, o per šį laikotarpį čia sužieduoti 54 jaunikliai. Tokie duomenys svarbūs vertinant, kaip keičiasi plėšriųjų paukščių paplitimas ir ar pramoninės erdvės gali tapti saugiomis perėjimo vietomis, kai jose sudaromos tinkamos sąlygos.

    Głogów atvejis rodo ir platesnę tendenciją: klajojantieji sakalai vis dažniau prisitaiko prie žmogaus sukurtų struktūrų, įskaitant aukštus pastatus ir pramoninius objektus. Aukštis, atviros erdvės ir mažesnis tiesioginis trikdymas dažnai padeda išvengti dalies natūralių grėsmių, o žiedavimas leidžia tiksliau suprasti jauniklių išgyvenamumą ir migracijos kryptis.

    Pasak gamyklos atstovų, sakalų pasirinkimą lemia ne tik pats kaminas, bet ir aplinkinės gamtinės teritorijos, įskaitant Odros slėnio buveines. Netoliese esančios užliejamos pievos ir miškai sudaro palankias sąlygas įvairioms rūšims, todėl pramonės ir gamtos kaimynystė šiuo atveju tampa reikšminga biologinės įvairovės išsaugojimui.