CP v2

Tag: Paukštininkystė

  • ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    Skundas iš ES gamintojų

    Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl iš Kinijos importuojamos Pekino anties, po to, kai keli ES paukštininkystės sektoriaus atstovai pateikė skundą dėl, jų teigimu, neįprastai žemų kainų. Komisija nurodo, kad importo apimtys ir kainodara gali daryti neigiamą poveikį ES gamintojų pardavimams, kainoms ir rinkos daliai.

    Komisija viešai neįvardijo skundą pateikusių bendrovių, tačiau akcentavo, kad skundas siejamas su įtarimais dėl Kinijos valstybės paramos vidaus gamintojams. Kaip vienas galimų argumentų minimi Kinijos planiniai instrumentai, įskaitant penkmečio žemės ūkio modernizavimo kryptis.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Tyrimo rezultatai gali atverti kelią prekybos apsaugos priemonėms, pirmiausia antidempingo muitams, jei būtų nustatyta, kad produkcija ES rinkoje parduodama dempingo kainomis ir tai daro žalą vietos pramonei. Tokie muitai paprastai taikomi siekiant atkurti, institucijų vertinimu, sąžiningesnes konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau naudojasi prekybos gynybos priemonėmis, ypač ten, kur matomas didelis kainų spaudimas ir sparčiai augantis importas. Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad dėmesys nukreiptas į žemės ūkio ir maisto sektorių, kuris iki šiol rečiau atsidurdavo ES ir Kinijos prekybinių ginčų epicentre.

    Derybos su Pekinu gali komplikuotis

    Tyrimas pradėtas tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas bando mažinti įtampą po virtinės ginčų dėl rinkos prieigos, viešųjų pirkimų ir investicijų sąlygų. Europos Sąjunga siekia mažinti prekybos disbalansą su Kinija, o kartu didinti spaudimą dėl, ES vertinimu, nepakankamai lygių konkurencijos sąlygų.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje jau buvo pradėjęs derybinį procesą su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao, siekiant apčiuopiamų rezultatų per artimiausius mėnesius. Tačiau naujas tyrimas dėl antienos importo gali tapti papildomu dirgikliu ir apsunkinti kompromiso paieškas.

    „Importo apimtys ir kainos neigiamai veikia ES pramonės pardavimus, kainų lygį ir rinkos dalį“, – teigiama Europos Komisijos pozicijoje.

    Pastarųjų metų kontekste šis žingsnis dera į platesnę ES strategiją griežčiau vertinti subsidijuojamą ar agresyviai įkainotą importą. Anksčiau Europos Sąjunga jau taikė papildomus tarifus Kinijos elektromobiliams, o tai paskatino Kiniją imtis atsakomųjų tyrimų atskirose Europos eksporto kategorijose.

  • Šis kepamas viščiukas parduotuvėse kainuoja įtartinai mažai: gudrus triukas, kuris veikia

    Keptas viščiukas, parduodamas paruošto maisto skyriuose, daugelyje prekybos tinklų išlieka vienas pigiausių pasirinkimų net tada, kai kiti maisto produktai brangsta. Tai atrodo paradoksaliai, nes paukštį reikia ne tik užauginti, bet ir iškepti, supakuoti bei išlaikyti šiltą.

    Tačiau žema kaina dažniausiai nėra „stebuklas“ ar paslėpti konservantai. Tai sąmoningai pasirinkta prekybos strategija, kai vienas itin populiarus produktas parduodamas su labai maža marža ar net nuostolingai, kad pritrauktų pirkėjus.

    Nuostolio lyderis, kuris atveda pirkėją

    Prekybininkai tokį produktą vadina nuostolio lyderiu: pirkėjas ateina dėl pigaus kepto viščiuko, o kartu į krepšelį įsideda garnyrą, salotas, gėrimus ar kitus kasdienius pirkinius. Būtent iš jų parduotuvė dažniausiai uždirba daugiau, nes šių prekių antkainiai yra didesni.

    Ši taktika ypač veikia todėl, kad keptas viščiukas yra „čia ir dabar“ sprendimas vakarienei. Pirkėjas taupo laiką, o parduotuvė padidina viso apsipirkimo krepšelio vertę, net jei vienas konkretus produktas atneša minimalų pelną.

    Kodėl jį galima gaminti taip pigiai

    Mažą kainą palaiko ir visa paukštininkystės tiekimo grandinė, kurioje per dešimtmečius išaugintas pramoninis efektyvumas. Viščiukų auginimas yra stipriai standartizuotas: atrenkamos greičiau augančios veislės, optimizuojamas pašarų panaudojimas, o procesai nuo auginimo iki perdirbimo dažnai valdomi vienose grupėse.

    Didelės apimtys leidžia mažinti savikainą: prieskoniai, pakuotės, įranga ir darbo jėga „pasidalija“ per tūkstančius vienetų. Be to, dalis neparduotų keptų viščiukų mėsos kai kuriose parduotuvėse panaudojama kitiems paruošto maisto gaminiams, taip mažinant atliekas.

    Psichologija: pigi kaina tampa etalonu

    Rinkodaros tyrimuose dažnai pabrėžiama vadinamoji „vertės inkaravimo“ logika: labai patraukli vieno produkto kaina sukuria įspūdį, kad ir visa parduotuvė yra „gera vieta apsipirkti“. Tada pirkėjas mažiau kritiškai vertina kitų prekių kainas ir lengviau ryžtasi papildomiems pirkiniams.

    Namų virtuvėje kepti vištą dažnai kainuoja panašiai, tačiau reikia laiko, prieskonių ir energijos, o rezultatas ne visada toks pats. Dėl to paruoštas keptas viščiukas daugeliui tampa ne tik „pigus“, bet ir „patogus“, o patogumas šiandien vis dažniau lemia pasirinkimą.