Gegužės 23 dieną 13 valandą VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2, Telšiai) vyks susitikimas su menininke Paula Mickute. Renginys susijęs su jos tapybos paroda „Laumės yra visur“, kurioje laumės motyvas tampa atspirties tašku pokalbiui apie tapatybę, kilmę ir santykį su savimi.
Paroda pristatoma kaip meninis tyrimas, jungiantis lietuvių mitologijos pasakojimus ir asmeninę patirtį. Autorė remiasi rašytiniais šaltiniais apie laumes, tačiau pasakojimą papildo autobiografiniais sluoksniais: vaikyste, augimu, nepritapimu ir grįžimu prie savo šaknų.
Laumė kaip tapatybės veidrodis
Menininkė, augusi sostinėje, bet vertybiškai susiformavusi Šakių krašte, parodoje reflektuoja ilgą prisitaikymo etapą. Kūriniuose grįžimas prie gamtiškumo ir „kaimiškų“ vertybių tampa ne nostalgija, o bandymu iš naujo įvardyti, kas yra savastis, kai socialinis priėmimas reikalauja keisti savo laikyseną.
Laumė šioje parodoje veikia kaip sugrįžimo figūra ir leidimas būti autentiškai, net jei tai nepatogu. Tradicijoje laumės siejamos su ribinėmis erdvėmis ir gamta, todėl autorės tapyboje jos tampa tarpininkėmis tarp žmogaus ir aplinkos, tarp švelnumo ir grėsmės, tarp instinkto ir socialinių normų.
Ko tikėtis susitikime galerijoje?
Susitikimas su autore žada būti proga išgirsti, kaip gimė parodos idėja ir kokius šaltinius bei patirtis menininkė sujungė į vieną pasakojimą. Tokie pokalbiai dažnai padeda „perskaityti“ tapybą ne tik per vaizdą, bet ir per kontekstą: kodėl pasirenkami konkretūs simboliai, kokią emocinę logiką turi ciklas ir kaip jis siejasi su dabartinėmis tapatybės paieškomis.
Renginio organizatoriai primena, kad jo metu gali būti fotografuojama ir filmuojama, o lankytojai gali patekti į viešinimo medžiagą. VDA Telšių galerija paprastai dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 valandą, šeštadieniais 12–16 valandą.
Kas yra Paula Mickutė?
Paula Mickutė (gimė 2002 metais Vilniuje) yra šiuolaikinė menininkė, daugiausia dirbanti aliejinės tapybos srityje. Savo kūryboje ji nuosekliai plėtoja lietuvių mitologijos motyvus, ypač laumės figūrą, kaip laukinės ir neapibrėžtos moteriškos tapatybės simbolį.
Menininkė studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, Įvietinto meno katedroje (freskos–mozaikos specialybė), ir tęsia magistrantūros studijas. Jos darbuose persipina gamta, kūnas, moteriškumas ir vidiniai išgyvenimai, kuriant erdves, kur asmeniškumas susitinka su sakmių vaizdinija.