Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas teigia, kad Europoje verta svarstyti laikinus nuomos kainų „lubų“ sprendimus, kurie galėtų greitai pristabdyti spekuliaciją būsto rinkoje.
Interviu „Euronews“ jis pabrėžė, kad vadinamieji šiuolaikiniai nuomos stabilizavimo modeliai gali palengvinti, jo žodžiais, „nepakeliamą“ situaciją nuomininkams ir kartu išsaugoti paskatas statyti daugiau būstų.
Pastaraisiais mėnesiais kelių Europos šalių miestuose vyko protestai dėl pragyvenimo brangimo. Tarp dažniausiai įvardijamų priežasčių – nuo 2010 metų augančios būsto kainos ir nuomos įkainiai, ypač smarkiai juntami jaunų žmonių.
Krugmanas problemą apibūdina kaip iš esmės aiškią: ilgalaikis atsakymas – statyti daugiau ir mažinti apribojimus, kurie apsunkina statybas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad naujų būstų pasiūla rinkoje atsiranda ne iš karto, todėl trumpuoju laikotarpiu reikalingi ir tarpiniai sprendimai.
Nuomos stabilizavimas: kompromisas tarp rinkos ir reguliavimo
Ekonomistas sako nesantis „griežtas puristas“ – jo vertinimu, statybų plėtra ir nuomos reguliavimas gali veikti greta. Kaip pavyzdį jis mini Niujorką, kur taikomos nuomos stabilizavimo priemonės, kartu numatant paskatas plėtrai.
Niujorko programa nustato didžiausią metinių nuomos didinimų ribą, o privatiems vystytojams siūlomos reikšmingos mokestinės lengvatos iki 40 metų, jei dalis naujų būstų patenka į nuomos reguliavimo sistemą.
Kitas pavyzdys – Berlyno modelis, pratęstas iki 2029 metų. Pagal jį naujose nuomos sutartyse nuomos kaina negali viršyti 10 proc. virš panašių būstų vietos vidurkio, numatant išimtį būstams, pirmą kartą užimtiems ir išnuomotiems po 2014 metų spalio 1 dienos.
Krugmano vertinimu, tokie sprendimai nėra idealūs, bet gali būti reikalingi tik ribotą laiką – keleriems metams, kol pasiūlą padidins naujos statybos, o efektas nuomininkams gali būti juntamas gana greitai.
Įtampa dėl būsto: jauniems žmonėms tai tampa barjeru
Tekste primenama, kad būsto įperkamumas tampa problema daugelyje Europos šalių – nuo Albanijos iki Portugalijos ir Ispanijos. Priežastys skiriasi, tačiau būstas dažnai tampa vienu pagrindinių visuomenės nepasitenkinimo šaltinių.
Kaip iliustracija pateikiamas pavyzdys iš Italijos: agentūros AFP cituojama 21 metų studentė per vieną protestų pasakojo, kad vieno kambario nuoma Romoje pasiekė 1 200 eurų.
Europos studentų sąjunga įspėjo, kad spekuliacinės praktikos gali išstumti dalį jaunų žmonių ir studentų iš galimybės studijuoti. Europos universitetų asociacijos duomenimis, studentai, negyvenantys su tėvais, būstui gali skirti beveik 40 proc. mėnesio pajamų.
Europos Komisija ir Europos Parlamentas taip pat yra pripažinę, kad kainų šuolį didina būsto „finansializacija“ – kai nekilnojamasis turtas vis dažniau traktuojamas kaip investicinis, pelną generuojantis aktyvas.
Krugmano perspėjimai: Prancūzijos skolos rizika ir „laikinas protekcionizmas“
Kalbėdamas apie platesnį ekonominį foną, Krugmanas atkreipia dėmesį į Prancūzijos viešąją skolą, kuri, kaip nurodoma tekste, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo teigimu, Prancūzijos krizė galėtų tapti itin pavojinga visai euro zonai.
Ekonomistas įspėja, kad jei Prancūzija patektų į rimtą skolų krizę ar net nemokumo situaciją, tai galėtų sukelti platesnį finansinį nestabilumą. Skirtingai nei periferinės ekonomikos, Prancūzija yra antroji pagal dydį ES ekonomika.
Krugmano frazė, pacituota tekste, skamba ypač niūriai: Prancūzija, jo manymu, iš „per didelės, kad žlugtų“ tapo „per didelė, kad būtų išgelbėta“, nes jos svoris euro zonoje būtų per didelis bet kokiam gelbėjimo paketui.
Dar vienas jo aptariamas aspektas – išoriniai sukrėtimai: JAV prekybos tarifai ir Kinijos perprodukcija, didinanti subsidijuotų prekių srautą į ES rinką. Krugmanas sako iš principo palaikantis laisvąją prekybą, bet dabartinėje geopolitinėje situacijoje ragina Europą „žaisti gynyboje“ ir svarstyti laikiną protekcionizmą.