Tag: Pavasaris

  • Ne tik beržų: klevų sula saldesnė, o rinkimo laikas trumpas – štai ką būtina žinoti

    Ne tik beržų: klevų sula saldesnė, o rinkimo laikas trumpas – štai ką būtina žinoti

    Pavasarį daugelis prisimena beržų sulą, tačiau panašų sezoninį gėrimą galima gauti ir iš klevų. Šviežia klevų sula dažnai būna švelniai saldi, todėl daliai žmonių ji pasirodo malonesnė už beržų. Svarbiausia – rinkti atsakingai, kad medis nenukentėtų.

    Klevų sulos tekėjimas suintensyvėja tuomet, kai dienomis temperatūra pakyla virš nulio, o naktimis dar pasitaiko lengvų šalnų. Būtent toks kaitaliojimasis sukuria slėgio pokyčius kamiene ir sula ima tekėti gausiau. Kai pradeda skleistis lapai, sulos skonis ir sudėtis keičiasi, o rinkti ją tampa mažiau prasminga.

    Kada sula teka intensyviausiai?

    Lietuvoje geriausias metas paprastai sutampa su ankstyvu pavasariu, tačiau konkrečios dienos kasmet skiriasi dėl orų. Praktikoje tai dažniausiai būna kelių savaičių langas, kai dienos jau šiltesnės, o naktys dar vėsios. Jei atšyla staigiai ir stabiliai, sezonas sutrumpėja.

    Specialistai pabrėžia, kad sulos rinkimas turėtų būti saikingas, o medžio būklė – prioritetas. Jei medis silpnas, pažeistas ar auga stresinėmis sąlygomis, geriau jo neliesti. Taip pat svarbu vengti rinkimo vietose, kur galimas užterštumas, pavyzdžiui, šalia intensyvaus eismo kelių.

    Kaip rinkti nekenkiant medžiui?

    Renkant sulą, paprastai pasirenkami sveiki, pakankamai storo kamieno medžiai, o skylutė daroma nedidelė ir negili. Į ją įstatomas vamzdelis arba specialus latakelis, po kuriuo pastatomas švarus indas. Baigus rinkti, angą būtina palikti taip, kad ji galėtų natūraliai užsiverti, o intervencijų skaičių medyje reikėtų riboti.

    Per didelis sulos kiekio ėmimas gali silpninti medį, ypač jei daroma daug skylių ar kartojama dažnai. Dėl to patariama laikytis saiko ir, jei kyla abejonių, rinktis kitą medį arba apskritai atsisakyti rinkimo. Atsakingas elgesys leidžia mėgautis gėrimu nepaliekant ilgalaikės žalos.

    Kuo išsiskiria klevų sula?

    Klevų sula daugiausia sudaryta iš vandens, tačiau joje yra ir natūralių cukrų, todėl skonis dažnai būna saldesnis. Taip pat aptinkama mineralinių medžiagų, įskaitant kalį, kalcį ir magnį, nors jų kiekiai priklauso nuo medžio rūšies, dirvožemio ir sezono. Dėl švelnaus skonio ji kartais pasirenkama kaip alternatyva saldintiems gėrimams.

    Šviežia sula yra greitai gendantis produktas, todėl ją būtina laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas. Norint išlaikyti ilgiau, ji dažnai užšaldoma arba kaitinama, tačiau tuomet keičiasi skonis. Jei sula ima putoti, atsiranda rūgštus kvapas ar pakinta skonis, jos vartoti nereikėtų.

    Klevų sula kai kuriose šalyse naudojama ir kaip žaliava sirupui, tačiau tam reikia labai didelio sulos kiekio, todėl namų sąlygomis tai nėra paprasta. Vis dėlto kaip sezoninis, gaivus gėrimas ji išlieka įdomi alternatyva įprastai beržų sulai. Svarbiausia – rinkti trumpu pavasario laikotarpiu ir neperžengti ribų, kurios kenkia medžiui.

  • Atsinešėte alyvų puokštę? Specialistai įspėja: taip galite parsivesti kenkėjų namo

    Atsinešėte alyvų puokštę? Specialistai įspėja: taip galite parsivesti kenkėjų namo

    Gegužė daugeliui neįsivaizduojama be kvapnių alyvų šakelių vazoje, tačiau kartu su puokšte į namus kartais patenka ir neprašyti svečiai. Augalų apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad ant jaunų ūglių ir žiedų neretai slepiasi tripsai – smulkūs kenkėjai, galintys greitai persikelti ant kambarinių augalų.

    Tripsai ypač mėgsta švelnius, sultingus audinius, todėl jiems patrauklūs ne tik alyvų žiedai, bet ir jauni lapai. Šiltas ir sausas pavasaris sudaro palankias sąlygas jų plitimui, o tankūs krūmai tampa patogia slėptuve, kur kenkėjai lengvai išvengia pastebėjimo.

    Kaip atpažinti tripsus?

    Tripsai paprastai būna 1–3 milimetrų ilgio, pailgo kūno, gelsvos, rudos ar tamsios spalvos. Dėl dydžio juos lengva supainioti su smulkiomis dėmelėmis ar nešvarumais, nes jie dažnai laikosi lapų apačioje ir ilgai krinta į akis.

    Didžiausia rizika ta, kad net nedidelis kenkėjų kiekis per trumpą laiką gali stipriai nualinti kambarinius augalus. Tripsai minta augalų sultimis, pradurdami lapų audinius, todėl augalai ima silpti, prastėja jų išvaizda, o pažeidimai ilgainiui plečiasi.

    Kurie kambariniai augalai pažeidžiami dažniausiai?

    Į namus patekę tripsai greitai susiranda naują maisto šaltinį, ypač jei laikote daugiau žalumos. Dažnais taikiniais tampa tokie populiarūs augalai kaip monstera, fikusas, anturis, orchidėjos, dracenos ar spatifiliai, nes jų lapai ir žiedai tinkami kenkėjų mitybai.

    Kai kuriais atvejais pažeidimai pastebimi tik po kelių dienų, kai tripsai jau būna spėję išplisti. Dėl to rizika didesnė ten, kur augalai auginami tankiai, o vazonai stovi arti vienas kito.

    Paprastas testas prieš statant į vazą

    Jei vis dėlto norite parsinešti alyvų, verta skirti minutę patikrai. Prieš statydami šakeles į vazą, lengvai papurtykite jas virš balto popieriaus lapo arba popierinio rankšluosčio.

    Jei ant balto paviršiaus pasirodo smulkūs, pailgi vabzdžiai, primenantys kablelius, puokštės geriau nelaikyti patalpoje. Tokiu atveju saugiau atsisakyti dekoracijos, nei vėliau ilgai kovoti su kenkėjais, kurie gali persikelti ant visos namų augalų kolekcijos.

  • Daugelis net nepasilenkia: gegužę pievose prasideda pievagrybių bumas

    Pievagrybiai daugeliui siejasi su parduotuvėje perkamais baltais grybais, tačiau jų laukinis giminaitis, pievagrybis, pavasarį gali nustebinti skoniu. Pasak grybautojų, gegužę šių grybų pievose ir ganyklose kartais pasitaiko itin gausiai, ypač po lietaus.

    Specialistai pabrėžia, kad laukiniai pievagrybiai dažnai būna aromatingesni ir ryškesnio skonio nei auginami pievagrybiai. Vis dėlto tokį privalumą lydi didesnė rizika, nes net menka klaida renkant grybus gali baigtis apsinuodijimu.

    Kur ir kada jų ieškoti?

    Pievagrybių sezonas paprastai prasideda pavasario pabaigoje ir, priklausomai nuo orų, gali tęstis iki rudens. Daugiausia jų aptinkama atvirose vietose, pievose, ganyklose, laukuose ar didesniuose žolynuose prie sodybų, dažniau po šilto lietaus.

    Vis dėlto grybauti prie judrių kelių nerekomenduojama, nes grybai linkę kaupti aplinkos taršą. Saugiausias pasirinkimas yra švarios vietovės, toliau nuo intensyvaus eismo, pramonės ir senų užterštų teritorijų.

    Svarbiausia taisyklė grybaujant

    Renkant pievagrybius būtina imti tik tuos grybus, dėl kurių tapatybės nekyla jokių abejonių. Išoriškai kai kurie nuodingi grybai, ypač jauni, gali būti painiojami su pievagrybiais, todėl pradedantiesiems patariama grybauti tik su patyrusiais žmonėmis.

    Jei kyla nors menkiausia abejonė, grybą geriau palikti. Apsinuodijimai grybais gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus, o dalis toksinų veikia ne iš karto, todėl simptomai gali pasireikšti vėliau.

    Ką skanaus pasigaminti?

    Pievagrybiai virtuvėje vertinami dėl ryškesnio skonio, todėl tinka tiek paprastiems, tiek įmantresniems patiekalams. Jie dažnai apkepami su svogūnais ir naudojami kaip įdaras, dedami į kiaušinienę, patiekiami su mėsa arba įmaišomi į makaronus ir ryžių patiekalus.

    Gaminant patariama rinktis jaunus, tvirtus grybus ir juos kruopščiai nuvalyti. Terminis apdorojimas yra svarbus, o grybų kokybė labai priklauso nuo jų šviežumo, todėl parsineštą laimikį geriausia paruošti tą pačią dieną.