CP v2

Tag: Paveikslai

  • Prancūzijoje apvogtas Renoir muziejus: pavogti 4 kūriniai už 9 mln. eurų, du rasti sode

    Prancūzijoje apvogtas Renoir muziejus: pavogti 4 kūriniai už 9 mln. eurų, du rasti sode

    Pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje esančiame Cagnes-sur-Mer, įvykdyta įžūli vagystė iš Renoir muziejaus. Ankstų antradienio rytą įsibrovę nusikaltėliai išnešė keturis meno kūrinius, kurių vertė, pirminiais vertinimais, siekia apie 9 mln. eurų.

    Vietos pareigūnai praneša, kad paieška tęsiama, o tyrėjai aiškinasi, ar vagystė buvo suplanuota iš anksto, pasitelkiant informaciją apie muziejaus apsaugą. Du kūriniai netrukus buvo rasti muziejaus sode, tačiau dar du iki šiol dingę.

    Kaip įvyko įsilaužimas?

    Cagnes-sur-Mer meras Bryanas Massonas žurnalistams teigė, kad į muziejų pateko gerai pasirengę ir apie objektą informuoti asmenys. Pasak jo, nusikaltėliai įėjo per sodą, perpjovė tvorą elektriniu įrankiu, o į pastatą pateko pro pirmą aukštą.

    Vėliau, kaip nurodoma, jie nukirpo tvirtinimo detales, laikančias rėmus, ir taip greitai nuėmė kūrinius nuo sienų. Miesto vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo įtariamuosius, o tai tyrėjams suteikė pirmuosius pėdsakus jų judėjimo maršrutui atsekti.

    Pranešama, kad signalizacija suveikė 5.48 valandos ryto, o policija į įvykio vietą atvyko maždaug po penkių minučių. Nepaisant greitos reakcijos, įtariamiesiems pavyko pasprukti, paliekant dalį grobio teritorijoje.

    Kokie kūriniai dingo?

    Rašytiniuose pranešimuose nurodoma, kad iš viso buvo pavogti keturi kūriniai, tačiau du jų rasti muziejaus sode. Vis dar ieškomi du darbai, įvardijami kaip Madame Colonna Romano portretas ir Jauna moteris prie šulinio.

    Tokie kūriniai, būdami lengvai atpažįstami ir turintys aiškią kilmę, paprastai nepatenka į legalią meno rinką. Dėl to pareigūnai tikrina versiją, kad vagystė galėjo būti įvykdyta pagal užsakymą arba kūriniai gali būti naudojami kaip priemonė kitoms nusikalstamoms operacijoms.

    Muziejų saugumo klausimai vėl aštrėja

    Renoir muziejus, įkurtas 1960 metais, yra viena ryškiausių Cagnes-sur-Mer lankytinų vietų. Tai buvo paskutiniai dailininko Pierre-Auguste Renoir namai, kuriuose jis gyveno iki mirties 1919 metais, todėl muziejus saugo ne tik paveikslus, bet ir menininkui priklausiusius daiktus bei baldus.

    Pastaruoju metu Europoje fiksuojama daugiau greitų, tikslinių vagysčių iš kultūros objektų, o muziejų saugumas vėl atsiduria padidinto dėmesio centre. Meno nusikaltimų ekspertai pabrėžia, kad be papildomų investicijų į apsaugos priemones ir personalą tokie objektai išlieka patrauklūs taikiniai.

    Tyrimas Prancūzijoje tęsiamas, o pareigūnai ragina gyventojus ir turistus pranešti apie bet kokią su įtariamaisiais ar galimais kūrinių pardavimo bandymais susijusią informaciją. Kol kas oficialiai neskelbiama, ar nustatyti konkretūs įtariamieji ir ar tikimasi greito dingusių darbų sugrąžinimo.

  • Sevilijoje rastas Sorollos paveikslas atsidūrė Mursijoje: turistui įtarimų sukėlė DI atsakymas

    Sevilijoje rastas Sorollos paveikslas atsidūrė Mursijoje: turistui įtarimų sukėlė DI atsakymas

    Sevilijoje atsitiktinai gatvėje paliktas paveikslas netrukus atsidūrė už kelių šimtų kilometrų, Mursijoje. Vietos žiniasklaidos cituojamas 57 metų turistas pasakojo jį paėmęs todėl, kad patraukė rėmas, o ne pats kūrinys.

    Pasak vyro, šeštadienį apie 16.30 valandą jis pamatė, kaip kraustęsi žmonės trumpam padėjo paveikslą ant šaligatvio, o vėliau jis liko gulėti. Turistas kūrinį įsidėjo į pirkinių maišą ir nusinešė į viešbutį, tvirtindamas, kad tada net nesigilino, kas pavaizduota.

    Jau grįžęs namo Mursijoje jis ėmė abejoti, ar rankose neturi vertingesnio daikto, nei manė iš pradžių. Vyras teigė kreipęsis į dirbtinį intelektą, kuris esą nurodė, kad tai gali būti autentiškas ispano dailininko Joaquino Sorollos kūrinys.

    Šis atsakymas, anot turisto, paskatino pasidomėti ir meno rinka: jis sakė užsiminęs apie paveikslą aukcionų namams, kurie būtų galėję pasiūlyti kelis tūkstančius eurų. Tačiau tuo metu jis, kaip pats tikino, dar nežinojo, kad kūrinys jau ieškomas policijos, nes savininkai buvo pranešę apie dingimą.

    Policijai pradėjus aiškintis, kur dingo kraustymosi metu pamirštas paveikslas, istorija pasuko kita linkme. Sužinojęs, kad kūrinys turi savininkus ir yra oficialiai ieškomas, turistas susisiekė su pareigūnais ir paaiškino situaciją, pabrėždamas, kad tai buvęs radinys, o ne tyčinė vagystė.

    Skelbiama, kad pareigūnai paveikslą turi paimti iš vyro namų netoli Mursijos ir grąžinti savininkams. Pats turistas teigė telefonu bendravęs su paveikslo savininku, kuris pripažino, jog kūrinys buvo pamirštas skubant išvykti, o už sąžiningumą pažadėjo atsilyginti dovana.

    Meno ekspertai tokiose situacijose primena, kad radus galimai vertingą kūrinį svarbu kuo greičiau informuoti policiją ar savivaldybę, o ne bandyti jo parduoti. Pastaraisiais metais DI įrankiai vis dažniau naudojami pirminiam vaizdų atpažinimui, tačiau galutinę autentifikaciją vis tiek gali patvirtinti tik specialistai, įvertinę kilmę, dokumentus ir patį objektą.

  • Visagino bibliotekoje atidaryta Galinos Charbedijos karoliukų paveikslų paroda „Amžinas žydėjimas“ iki gegužės 22 dienos

    Visagino bibliotekoje atidaryta Galinos Charbedijos karoliukų paveikslų paroda „Amžinas žydėjimas“ iki gegužės 22 dienos

    Visagino viešojoje bibliotekoje pristatyta Galinos Charbedijos paveikslų iš karoliukų paroda „Amžinas žydėjimas“. Ekspozicija kviečia iš arčiau pamatyti kruopštų rankų darbą, kuriame smulkiausi elementai virsta ryškiomis, žydėjimą primenančiomis kompozicijomis.

    Autorė pasakojo, kad kūryba ją lydėjo įvairiais gyvenimo etapais, o karoliukų technika tapo viena artimiausių saviraiškos formų. Pasak jos, tokie darbai reikalauja kantrybės ir tikslaus ritmo, tačiau būtent tai ir suteikia procesui meditacinio ramumo.

    Renginio metu pristatytas ne tik parodos turinys, bet ir platesnis autorės kūrybinis pasaulis. G. Charbedija užsiima karoliukų vėrimu, kuria lėles, domisi rankdarbių estetika ir kolekcionuoja įvairius tekstilės bei aprangos elementus, nuo puošnių suknelių iki skrybėlaičių.

    Bibliotekos erdvėje akcentuota, kad rankdarbių menas šiandien išgyvena pastebimą atgimimą, o tokios parodos tampa bendruomenės susitikimo tašku. Vis dažniau ieškoma lėtesnių, tvarių ir rankų darbą vertinančių užsiėmimų, kurie leidžia atsitraukti nuo skubos ir ekranų.

    Parodos atidaryme netrūko šiltų akimirkų: viešniai skirti sveikinimai, skambėjo dainos ir eilėraščiai. Renginio dalyviai pabrėžė, kad autorės darbai įkvepia ne tik estetika, bet ir pačia istorija apie kūrybos atradimą.

    Parodą „Amžinas žydėjimas“ Visagino viešojoje bibliotekoje galima apžiūrėti iki 2026 metų gegužės 22 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti bibliotekos darbo metu ir susipažinti su ekspozicija gyvai.