CP v2

Tag: Paveldas

  • Istorinis Nisko geležinkelio stoties pastatas bus modernizuotas: darbai už beveik 2 500 000 eurų

    Lenkijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP pasirašė sutartį dėl istorinės geležinkelio stoties Nisko mieste kapitalinės rekonstrukcijos. Projekto vertė siekia apie 2 500 000 eurų, o statybos darbus planuojama pradėti spalio mėnesį.

    Pagal pateiktą grafiką, atnaujintas pastatas keleiviams turėtų būti atvertas 2028 metų pradžioje. Projektą įgyvendins rangovas iš Žešuvo, o projektavimo dokumentaciją rengė atskira bendrovė.

    Kas bus atnaujinta stotyje

    Rekonstrukcija bus vykdoma išsaugant 1899 metais pastatyto pastato istorinį charakterį. Numatyta pakeisti stogą, perdangas ir grindų konstrukcijas, taip pat įrengti naują laiptinę ir perplanuoti vidaus erdves.

    Pirmajame aukšte turėtų atsirasti atnaujinta laukimo salė su elektroninėmis išvykimų švieslentėmis, nauju apšvietimu, oro kondicionavimu ir vaizdo stebėjimu. Taip pat planuojama įrengti viešuosius tualetus, bilietų kasą ir tris paslaugų patalpas, o antrajame aukšte numatytos biurų erdvės.

    Prieinamumas ir aplinkos sprendimai

    Projekte numatytas pilnas pritaikymas žmonėms su negalia: architektūrinių barjerų šalinimas, vedimo takai, žymėjimai Brailio raštu ir taktiliniai planai. Ant pastato taip pat planuojama sumontuoti saulės elektrinės modulius.

    Aplink stotį ketinama įrengti daugiau nei 30 automobilių stovėjimo vietų, įskaitant Kiss and Ride sustojimo zonas bei elektromobilių įkrovimo taškus. Taip pat numatyta dviračių pastogė, nauji šaligatviai, mažosios architektūros elementai ir želdiniai.

    Susisiekimas ir maršrutai

    Nisko stotis yra prie 68 linijos ir aptarnauja tiek tolimojo, tiek regioninio susisiekimo traukinius. Iš čia užtikrinami tiesioginiai reisai į tokius miestus kaip Varšuva, Krokuva, Liublinas, Žešuvas, Bydgoščius ir Pšemislas.

    Tokie stočių modernizavimo projektai regione vertinami kaip bandymas vienu metu spręsti kelias problemas: gerinti keleivių patirtį, didinti viešojo transporto prieinamumą ir mažinti pastatų eksploatacijos sąnaudas. Atsinaujinanti energetika, pritaikymas žmonėms su negalia ir patogesnės persėdimo zonos tampa vis dažnesniais reikalavimais ir naujuose, ir istoriniuose objektuose.

  • Čekijos kalnuose rado 111 metų trobelę be elektros ir ryšio: kaip joje gyvena šeima

    Čekijos kalnuose, atokiai nuo miestų ir pagrindinių kelių, atrasta daugiau nei 111 metų skaičiuojanti trobelė, kurioje, pasak šeimininkų, iki šiol išlikusi beveik tokia pati kasdienybė kaip prieš šimtmetį. Nors čia nėra elektros, vandentiekio ir patikimo mobiliojo ryšio, šeima sako čia randanti tai, ko dažniausiai pasigendama mieste – tylą ir ramybę.

    Nedidelis namelis pastatytas iš buko rąstų, o tai viena priežasčių, kodėl statinys išsilaikė taip ilgai. Šeimininkai tikina, kad mediena ir šiandien išlieka tvirta, o trobelėje šilta net ir be šiuolaikinių patogumų – daug ką lemia krosnis bei kompaktiška erdvė.

    Trobelės plotas siekia apie 14 kvadratinių metrų, tad jos vidus pritaikytas tik būtiniausiems poreikiams. Čia nėra nei vandentiekio, nei elektros, o mobilusis ryšys vietovėje veikia prastai, todėl atvykus tenka iš anksto pasirūpinti maistu, žvakėmis, baterijomis ar kitomis smulkmenomis.

    Vis dėlto vandens problema, pasak šeimos, išsprendžiama paprastai – netoliese teka upelis. Vanduo parsinešamas, pašildomas ant krosnies, o prireikus galima ir nusiprausti, nors tai reikalauja daugiau laiko ir pasiruošimo nei įprastame būste.

    Trobelė šeimai svarbi ne tik kaip poilsio vieta, bet ir kaip giminės atminties dalis. Pasak moters vardu Nicole, kadaise čia gyveno jos proseneliai, o dabar į šią vietą sugrįžta jau kelios kartos – pabūti gamtoje, atsitraukti nuo darbų ritmo ir miesto triukšmo.

    „Kadaise čia gyveno mano proseneliai, o dabar mes atvažiuojame čia pailsėti ir truputį atsikvėpti“, – sakė Nicole.

    Pasiekti trobelę nėra paprasta: dalį kelio tenka įveikti pėsčiomis, kylant per mišką ir nešantis reikalingus daiktus. Pasak šeimos, toks žygis užtrunka apie valandą, tačiau atvykus atsiveriantys vaizdai ir atmosfera esą atperka nuovargį.

    „Kai užkopi, atsisėdi į hamaką ir žiūri į kalnus – nuovargis tiesiog dingsta“, – sakė Nicole.

    Šeima pasakoja trobelę prižiūrinti nuolat: remontuoja, tvarko aplinką, kūrena krosnį, kad statinys nedrėktų ir nenyktų. Pastaruoju metu pasitaikė ir nemalonių incidentų – anot jų, kažkas buvo išdaužęs langą, tačiau šeima teigia neketinanti šios vietos atsisakyti.

    „Mums tai ne tik sena trobelė. Tai ramybė ir stiprybė – vieta, į kurią vis norisi sugrįžti“, – sakė Nicole.

    Vietovė, kurioje stovi trobelė, vadinama Borso vardu, siejamu su pasakojimais apie kadaise šiuose miškuose gyvenusius barsukus. Šeima sako, kad pavadinimas, jų akimis, tik dar labiau pabrėžia šios vietos laukinį, nuo civilizacijos atsitraukusį charakterį.