CP v2

Tag: Paviršinės nuotekos

  • Vilnius ieško savininkų: dešimtys nuotekų tinklų gali tapti bešeimininkiais – turite laiko iki 2027

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pradedanti procedūrą dėl statinių, kurių savininkai nežinomi arba neidentifikuoti, pripažinimo bešeimininkiais. Tokiu atveju turtas per teismą gali būti perduotas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad daugiausia kalbama apie paviršinių nuotekų tinklus įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Senamiesčio, Naujininkų, Rasų ir kitus rajonus. Išvardijami konkretūs atkarpų aprašymai, siejami su šuliniais, trapais ir išleistuvais.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Bešeimininkio turto procedūra taikoma tada, kai realus savininkas neaiškus, o infrastruktūra egzistuoja ir yra naudojama ar daro įtaką aplinkai. Savivaldybei tai svarbu dėl tinklų priežiūros, avarijų prevencijos, atsakomybės už gedimus ir galimybės planuoti remontus.

    Nuotekų tinklai yra kritinė miesto infrastruktūra, o intensyvesnės liūtys didina apkrovas senoms ir neinventorizuotoms sistemoms. Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiria lietaus nuotekų valdymui, nes užlietos gatvės ir kiemai lemia žalą turtui bei eismo trikdžius.

    Iki kada galima pateikti dokumentus?

    Asmenys ar organizacijos, turintys turtinių teisių į skelbime nurodytus statinius, raginami iki 2027 metų kovo 20 dienos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir pateikti nuosavybę ar kitas teises patvirtinančius dokumentus. Nepateikus įrodymų, savivaldybė sieks, kad turtas būtų pripažintas bešeimininkiu teismo tvarka.

    Praktikoje tai gali būti aktualu bendrijoms, įmonėms ar sklypų savininkams, kurių teritorijose istoriškai buvo įrengtos paviršinių nuotekų komunikacijos, tačiau dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti. Savivaldybė pabrėžia, kad pateikus dokumentus galima išvengti situacijos, kai infrastruktūra priskiriama viešajam sektoriui.

    Kodėl savivaldybė imasi veiksmų?

    Infrastruktūros nuosavybės aiškumas leidžia nustatyti, kas atsakingas už priežiūrą, valymą, avarijų šalinimą ir investicijas. Neinventorizuoti ar „niekam nepriklausantys“ tinklai apsunkina darbų planavimą, ypač kai vyksta gatvių rekonstrukcijos ar naujų projektų derinimas.

    Savivaldybė taip pat siekia, kad miesto inžineriniai tinklai būtų tvarkomi nuosekliai ir pagal vienodus standartus. Tokiu būdu galima greičiau reaguoti į užsikimšimus, liūčių sukeltas problemas ir sumažinti aplinkos taršos riziką.

    Skelbime nurodyta, kad dėl sąrašų ir procedūrų galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingus specialistus. Kontaktiniai duomenys šiame straipsnyje neskelbiami.

  • Naktiniai darbai Tūkstantmečio gatvėje: „Grinda“ keis šulinių dangčius, vairuotojų laukia ribojimai

    Rugpjūčio 19-21 dienomis Tūkstantmečio gatvėje keis susidėvėjusius paviršinių nuotekų tinklų šulinių dangčius.
    Darbai bus vykdomi naktimis, nuo 20 val. iki 6 val., maždaug 3 km ilgio atkarpoje nuo Žirnių gatvės Savanorių žiedo link.

    Bus tvarkomi tik tie šuliniai, kurių dangčiai dėl didelių transporto apkrovų yra labiausiai susidėvėję. Kadangi darbai bus vykdomi po vieną šulinį, eismo ribojimai bus taikomi tik ties konkrečia darbų vieta. Prie jos taip pat bus pastatyti laikini kelio ženklai, ribojantys leistiną transporto priemonių greitį iki 50 km/val.

    Tūkstantmečio gatvė yra viena svarbiausių Vilniaus transporto arterijų, jungianti pietinę miesto dalį su centru ir vakarine miesto dalimi.
  • Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje pradedami ir tęsiami paviršinių, arba lietaus, nuotekų tinklų modernizavimo darbai, kuriais siekiama sumažinti po intensyvių liūčių kylančią sklypų ir gatvių apsėmimo riziką. Projektą įgyvendina UAB „Joniškio vandenys“ kartu su Joniškio rajono savivaldybės administracija.

    Darbai vykdomi Vingio ir Žemaitės gatvėse, taip pat Žemaičių ir Vingio gatvių ruožuose bei Atgajos ir Žemaičių gatvių sankryžoje. Šiose vietose įrengiami nauji paviršinių nuotekų vamzdynai, o surinktas vanduo nukreipiamas į esamą miesto lietaus nuotekų tinklą.

    Projekto metu remontuojami ir rekonstruojami esami šuliniai, numatomas naujų šulinių įrengimas, taip pat montuojami vandens surinkimo šulinėliai, kurie padeda greičiau surinkti nuo važiuojamosios dalies ir šaligatvių nubėgantį lietaus vandenį. Tokie sprendimai paprastai taikomi ten, kur po stipresnių kritulių vanduo kaupiasi žemiausiose vietose ir užlieja gretimus sklypus.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Gyventojams tai turėtų reikšti mažesnę užmirkimo tikimybę po liūčių, kai vanduo nespėja susigerti į gruntą ar nubėgti natūraliais nuolydžiais. Sutvarkyti tinklai taip pat padeda saugoti kelio dangą ir mažina riziką, kad vanduo ilgiau užsilaikys ant važiuojamosios dalies.

    Vis dėlto darbų metu gali būti laikini eismo ir pėsčiųjų judėjimo ribojimai, o dėl kasinėjimų ir technikos judėjimo gyventojai gali susidurti su didesniu triukšmu ar dulkėtumu. Savivaldybė primena, kad planuojant kasdienius maršrutus verta atsižvelgti į vykdomus darbus konkrečiuose ruožuose.

    Finansavimas ir terminai

    Darbus vykdo UAB „Joniškio vandenys“ kartu su UAB „SROS“, o projektas finansuojamas savivaldybės biudžeto ir UAB „Joniškio vandenys“ lėšomis. Planuojama, kad projekto darbai bus užbaigti 2026 metais birželio 29 dieną.

    Taip pat informuojama, kad birželio mėnesį Žemaičių ir Žemaitės gatvėse numatomi asfaltavimo darbai. Dėl jų galimi papildomi laikini ribojimai, todėl vairuotojams ir gyventojams rekomenduojama sekti atnaujinimus apie darbų eigą.

  • Gedvydžių gatvėje prasideda antras etapas: uždaromas įvažiavimas, keičiasi autobusų maršrutai

    Gedvydžių gatvėje prasideda antras etapas: uždaromas įvažiavimas, keičiasi autobusų maršrutai

    Kur ir kada vyks darbai

    Vilniaus Fabijoniškėse, Gedvydžių gatvėje, nuo birželio 3 dienos iki liepos vidurio vyks antrasis paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos etapas. Darbus vykdys miesto tvarkymo įmonė „Grinda“.

    Šį kartą darbai numatyti maždaug 50 metrų atkarpoje nuo Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gatvės iki Fabijoniškių žiedo viešojo transporto stotelės. Pasak rangovų, po gatve esantis sutrūkęs vamzdis kelia riziką eismo saugumui, todėl darbų imtasi neatidėliojant.

    Kas keičiasi eisme

    Rekonstrukcijos metu bus uždaromas įvažiavimas iš Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gatvės į Gedvydžių gatvę ir išvažiavimas atgal. Dėl to vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir įvertinti, kad vietoje gali formuotis spūstys.

    Automobilių eismas į Gedvydžių gatvę ir jos kiemus bus nukreipiamas per P. Žadeikos ir Vėtrungių gatves. Pėstiesiems įrengiama apylanka, o judėjimą turėtų palengvinti nukreipiamieji ženklai.

    Pokyčiai viešajame transporte

    Laikinai keisis dalies autobusų maršrutų trasos Gedvydžių gatvės atkarpoje. Skelbiama, kad pakeitimai palies 3G-A, 5, 24, 57, 125 ir N4 maršrutus, todėl keleiviams patariama prieš kelionę pasitikrinti atnaujintus grafikus.

    Taip pat nurodoma, kad Ukmergės gatvėje centro kryptimi autobusai laikinai nestos Ukmergės stotelėje, pro kurią įprastai važiuoja 5, 24, 40, 43, 56 ir N6 maršrutai. Dėl to daliai keleivių gali tekti rinktis artimiausias alternatyvias stoteles.

    „Šie sprendimai leidžia iš esmės pagerinti gatvės būklę, užtikrinti patikimą paviršinių nuotekų surinkimą ir sumažinti užtvindymų bei avarinių situacijų tikimybę ateityje. Dėkojame gyventojams už kantrybę ir bendradarbiavimą“, – sakė „Grindos“ direktorius Jonas Davidavičius.

    Kodėl darbai svarbūs ir kas bus toliau

    Tvarkoma infrastruktūra skirta surinkti lietaus vandenį ir saugiai jį nuvesti, kad per liūtis nesikauptų vanduo važiuojamojoje dalyje, nemažėtų dangos stabilumas ir neaugėtų duobių ar provėžų rizika. Miestuose tokie projektai vis dažniau siejami ir su prisitaikymu prie intensyvesnių kritulių epizodų, kai trumpu laikotarpiu iškrenta dideli vandens kiekiai.

    Per pirmąjį etapą Gedvydžių gatvėje jau atnaujinta 347 metrų paviršinių nuotekų tinklo: stiprinti vamzdynai, suremontuoti nuotekų šuliniai. „Grinda“ teigia, kad tai reikšmingai sumažino avarinių pažeidimų tikimybę ateityje.

    Gedvydžių gatvė laikoma svarbia Fabijoniškių jungtimi su Ukmergės gatve ir viešojo transporto tinklu, todėl laikini ribojimai gali būti labiau juntami piko metu. Skelbiama, kad liepos viduryje planuojama pradėti ir trečiąjį rekonstrukcijos etapą kitoje gatvės atkarpoje, o apie naujus pokyčius gyventojai bus informuojami papildomai.

  • Ukmergėje planuojama Gedimino gatvės rekonstrukcija: projektas apima ir naujus paviršinių nuotekų tinklus

    Projektas apima gatvę ir nuotekas

    Ukmergėje rengiamas Gedimino gatvės rekonstrukcijos projektas, kartu numatant ir paviršinių nuotekų šalinimo tinklų statybą. Tai reiškia, kad vienu metu būtų sprendžiama tiek gatvės būklė, tiek lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo infrastruktūra.

    Projektiniai sprendiniai planuojami Gedimino gatvės teritorijoje, kur numatyti darbai priskiriami dviem kryptims: susisiekimo komunikacijų statinių rekonstravimui ir inžinerinių tinklų įrengimui. Savivaldybės tikslas paprastai būna sumažinti užliejimų riziką ir pagerinti eismo sąlygas.

    Kas rengia ir kaip teikti pastabas

    Statytojas yra Ukmergės rajono savivaldybės administracija, o projektinius pasiūlymus parengė UAB „Projektai ir Co“. Gyventojai ir suinteresuotos šalys gali susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pasiūlymus projektuotojui.

    Pasiūlymų teikimo terminas nurodytas iki 2026 metų gegužės 29 dienos. Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 29 dieną 15.00 valandą, susirinkimas vyks nuotoliniu būdu.

    Kodėl tokie projektai tampa vis svarbesni

    Paviršinių nuotekų tinklai miestuose vis dažniau įtraukiami į gatvių rekonstrukcijas, nes intensyvesnės liūtys greitai atskleidžia silpnas vietas: susidaro balos, vanduo užtvindo važiuojamąją dalį, greičiau ardomos dangos. Atskiras lietaus nuotekų surinkimas ir nuvedimas leidžia geriau valdyti vandens srautus ir mažina avarinių situacijų tikimybę.

    Gatvės rekonstrukcija paprastai apima ne tik dangos atnaujinimą, bet ir sprendinius, susijusius su saugumu bei ilgaamžiškumu: vandens nuvedimu nuo važiuojamosios dalies, šulinių ir trapų išdėstymu, sankryžų ir nuovažų pritaikymu. Galutiniai sprendimai priklausys nuo patvirtintų projektinių pasiūlymų ir vėlesnių techninio projekto stadijų.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.

  • Visagine nuo gegužės 4 dienos remontuos paviršinių nuotekų tinklus: kur laikinai keisis įvažiavimas

    Visagine nuo gegužės 4 dienos remontuos paviršinių nuotekų tinklus: kur laikinai keisis įvažiavimas

    UAB „Visagino būstas“ praneša, kad 2026 metais gegužės 4 dieną Visagine pradedami paviršinių nuotekų tinklų remonto darbai Tarybų gatvėje. Darbai planuojami siekiant užtikrinti patikimą lietaus nuotekų surinkimą ir sumažinti užsistovinčio vandens riziką intensyvesnių kritulių metu.

    Remonto laikotarpiu bus laikinai ribojamas patekimas į automobilių stovėjimo aikštelę prie daugiabučio Tarybų g. 7. Esamas įvažiavimas į aikštelę bus užtvertas, todėl gyventojams ir atvykstantiems vairuotojams reikės planuoti atvykimą iš anksto.

    Gyventojų patogumui numatoma įrengti laikiną įvažiavimą kitoje vietoje. Tiksli laikino įvažiavimo vieta ir eismo organizavimo sprendiniai bus taikomi pagal darbų eigą ir saugos reikalavimus, kad būtų išlaikytas privažiavimas prie namo ir aptarnaujančio transporto galimybės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad paviršinių nuotekų tinklų remonto metu dažniausiai tenka atidengti trasas, keisti pažeistus vamzdynų ruožus, šulinius ar groteles, o tai neišvengiamai sukelia laikinus eismo ir parkavimo ribojimus. Gyventojams rekomenduojama stebėti vietoje įrengtus ženklus ir laikinus nukreipimus.

    „Prašome gyventojų supratingumo ir atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – teigiama UAB „Visagino būstas“ pranešime.