Tag: Pažeidžiamumai

  • Kritinės PHP spragos ir išjungti BIP puslapiai: kodėl vien pataisymai problemos neišsprendžia

    Kas nutiko ir kodėl tai svarbu

    Dalis Lenkijos Biuletenio informacijos viešosios (BIP) svetainių buvo laikinai išjungtos po to, kai viešai paskelbtos kritinės PHP pažeidžiamumo spragos. Vėliau svetainės pradėtos grąžinti etapais, tačiau kai kurios funkcijos, pavyzdžiui, paieška ir naujo turinio publikavimas, kurį laiką liko ribojamos.

    Tokie sprendimai rodo, kad incidentas neapsiriboja vien techniniu atnaujinimu. Kai spraga yra kritinė ir plačiai paplitusi, svarbu ne tik įdiegti pataisas, bet ir įvertinti, ar pažeidžiamumas nebuvo išnaudotas dar iki paskelbimo.

    Kodėl sistemos buvo stabdomos

    Už BIP infrastruktūros dalies veikimą atsakinga institucija aiškino, kad išjungimas buvo prevencinis žingsnis, skirtas saugiai paruošti atnaujinimus ir sumažinti riziką vartotojų duomenims. Pabrėžta, kad kai kurios vyriausybinės svetainės buvo mažiau paveiktos, nes anksčiau perkeltos į naujesnes technologijas.

    Esminė problema ta, kad senesnės sistemos dažnai turi sudėtingą priklausomybių grandinę ir lėtesnius atnaujinimo procesus. Tokiu atveju laikinas išjungimas tampa ne „patogiu pasirinkimu“, o kartais vieninteliu atsakingu būdu suvaldyti riziką.

    „Laikinos apsaugos priemonės perka laiką, bet ne saugumą“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas.

    Vien pataisyti neužtenka

    Saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad kritinių spragų atveju vien „užlopyti“ programinį kodą yra per mažai. Jei sistema buvo pasiekiama iš interneto, būtina patikrinti žurnalus ir kitus požymius, ar nebuvo bandymų pasinaudoti spraga, o kai kuriais atvejais reikalinga ir platesnė incidento analizė.

    Taip pat akcentuojama praktinė detalė, kuri dažnai pamirštama: įdiegus pataisas, paslaugas reikia perleisti, kad atmintyje nebeliktų senų procesų. Priešingu atveju teoriškai „atnaujinta“ aplinka gali išlikti pažeidžiama, kol senieji procesai vis dar veikia.

    Pamokos organizacijoms ir verslui

    Incidentas išryškino du sisteminius trūkumus, su kuriais susiduria tiek viešasis sektorius, tiek verslas. Pirmasis yra aiškios atsakomybės stoka: organizacijos ne visada žino, kas konkrečiai stebi saugumo pranešimus, vertina riziką ir inicijuoja atnaujinimus.

    Antrasis trūkumas susijęs su atnaujinimų diegimo greičiu. Ten, kur procesai automatizuoti ir gerai suvaldyti, pataisos diegiamos greitai ir kontroliuojamai, o testavimas leidžia sumažinti sutrikimų riziką. Ten, kur viskas remiasi rankiniais veiksmais ir „vienu žmogumi, kuris žino“, reakcija užtrunka, o klaidų tikimybė išauga.

    „Sunku kalbėti apie atsparumą, kai nežinome, kur mūsų infrastruktūroje išvis naudojamas PHP“, – sakė technologijų vadovas.

    DI įtaka: spragos randamos greičiau

    Šio tipo istorijose vis dažniau minimas DI vaidmuo: jis gali paspartinti pažeidžiamumų paiešką, analizę ir išnaudojimo scenarijų kūrimą. Tai nereiškia, kad spragas „sukuria“ DI, tačiau jis gali sutrumpinti laiką nuo teorinio trūkumo aptikimo iki praktinio išnaudojimo.

    Dėl to auga vadinamasis „langas iki pataisos“: laikotarpis, kai spraga jau žinoma daliai rinkos ar piktavalių, bet dar nėra masiškai sutvarkyta. Todėl organizacijoms tampa kritiška turėti tikslią komponentų inventorizaciją, greitą atnaujinimų diegimą ir incidentų paieškos procedūras.

  • PHP spraga sukėlė 72 valandų kibernetinę paniką: DI spartina atakas, o derintas atskleidimas braška

    Per kelias paras pasaulio kibernetinio saugumo institucijos ir didžiosios technologijų bendrovės skubėjo reaguoti į kritines PHP spragas, kurios paveikė didelę dalį interneto. Situaciją paaštrino tai, kad spragos detalės viešumoje pasirodė anksčiau nei buvo pilnai paruošti visi pataisymai, todėl dalis organizacijų pasirinko drastišką kelią ir laikinai išjungė sistemas.

    PHP yra viena plačiausiai naudojamų serverio pusės programavimo kalbų, o jos ekosistema sudaro pagrindą daugybei turinio valdymo sistemų, elektroninių parduotuvių ir vidinių organizacijų portalų. Dėl to net ir viena rimta pažeidžiamumo grandinė gali sukelti grandininę reakciją, kai rizika persiduoda per tiekimo grandinę, prieglobos paslaugas ir priklausomybes.

    Kas nutiko per 72 valandas

    Spragas aptikti padėjo DI įrankiai, o informacija apie jų šalinimą buvo dalijama taikant derinto atskleidimo principą, kai detalės ribotam ratui pateikiamos iš anksto, kad būtų laiko parengti pataisas. Tačiau vienos kibernetinio saugumo bendrovės sprendimas paskelbti informaciją anksčiau laiko, anot dalies bendruomenės, sulaužė embargą ir sukėlė sumaištį.

    „Tai yra pilkoji zona, kai reikia nuspręsti, kiek įrodymų pakanka embargui nutraukti“, – sakė vienos incidentą komentavusios kibernetinio saugumo bendrovės vadovas.

    Kai detalės išplito, valstybinės ir privačios organizacijos susidūrė su dilema: laukti oficialių pataisų visose aplinkose ar mažinti riziką nedelsiant, net jeigu tai reiškia paslaugų stabdymą. Dėl didelio neapibrėžtumo ir baimės, kad pažeidžiamumai gali būti išnaudoti automatizuotai, kai kur buvo renkamasi saugesnė, bet vartotojams skausminga taktika.

    Kodėl DI pakeitė žaidimo taisykles

    Esminis pokytis tas, kad DI sumažina laiką nuo spragos atradimo iki jos praktinio išnaudojimo. Jei anksčiau atakoms parengti dažnai reikėdavo daugiau rankinio darbo, dabar automatizuotos priemonės gali sparčiau analizuoti kodą, kurti išnaudojimo scenarijus ir masiškai skenuoti pažeidžiamas sistemas.

    „Dabar svarbiausia yra diegti pataisas kuo greičiau. Pataisyti, pataisyti ir dar kartą pataisyti“, – sakė Europos kibernetinio saugumo institucijos atstovas, pabrėžęs, kad techninė disciplina tampa kritiškesnė nei bet kada.

    Tuo pačiu DI padeda ir gynėjams: greičiau aptinkamos anomalijos, efektyviau prioritetizuojami pažeidžiamumai, o kai kuriais atvejais įmanoma automatiškai pritaikyti laikinus apsaugos filtrus. Vis dėlto ši situacija parodė, kad net ir gerai išdirbtos procedūros stringa, kai informacija pasklinda per anksti ir atsiranda skirtingai interpretuojamų signalų apie realų išnaudojimą.

    Ką turi daryti organizacijos

    Praktinis atsakas į tokio masto incidentus paprastai susideda iš kelių lygių: skubaus pataisų diegimo, prieigos ribojimo, žurnalų peržiūros ir papildomo stebėjimo. Ypač svarbu įvertinti ne tik pačius PHP serverius, bet ir aplikacijas, kurios remiasi trečiųjų šalių paketais, bei infrastruktūrą, kuri gali būti naudojama atakos plitimui.

    Incidentas taip pat išryškino, kad vien techninių priemonių neužtenka, kai sutrinka derintas atskleidimas. Organizacijoms tampa būtina turėti aiškų reagavimo planą, iš anksto sutartus sprendimų priėmimo kriterijus ir galimybę greitai komunikuoti su tiekėjais, prieglobos partneriais bei nacionalinėmis kibernetinio saugumo institucijomis.

    Nors šiuo atveju plačiai patvirtintos masinės žalos ženklų iš pradžių nebuvo, pats incidento scenarijus tapo iliustracija, kaip DI eroje trumpėja reakcijos langas. Kibernetinės rizikos dabar labiau priklauso ne tik nuo spragos rimtumo, bet ir nuo to, kaip greitai viešumas, įrankiai ir automatizacija paverčia ją realia ataka.

  • Kritinės PHP spragos: BIP svetainės grįžta, bet ekspertai perspėja – grėsmė dar nesibaigė

    Po viešai atskleistų kritinių PHP saugumo spragų dalis Biuletenio informacijos portalų buvo prevenciškai išjungti, o dabar palaipsniui grąžinami į veikimą. Vis dėlto kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad vien sistemos įjungimas nereiškia, jog rizika suvaldyta.

    Už šių viešųjų svetainių veikimą atsakingos institucijos akcentuoja, kad paslaugos atkuriamos etapais, siekiant užtikrinti saugų darbą. Kai kur vartotojai jau gali pasiekti anksčiau paskelbtą informaciją, tačiau dalis paieškos funkcijų ir naujų įrašų publikavimas laikinai gali neveikti.

    Kas nutiko ir kodėl buvo išjungta?

    Kritinės PHP spragos yra ypač pavojingos todėl, kad plačiai naudojamos infrastruktūroje: nuo viešųjų svetainių iki vidinių įrankių ir serverių komponentų. Tokiais atvejais prevencinis išjungimas dažnai pasirenkamas kaip laikina priemonė, kai pataisų diegimas ir patikra reikalauja laiko.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausią riziką patiria organizacijos, kuriose nėra aiškiai priskirtos atsakomybės už atnaujinimus. Taip pat pažeidžiamos tos, kurios neturi automatizuotų testavimo ir diegimo procesų, leidžiančių greitai ir saugiai įdiegti pataisas.

    Kodėl pataisa dar ne pabaiga?

    Kibernetinio saugumo praktikoje vien spragos užlopymas laikomas tik pirmu žingsniu, ypač jei pažeidžiamumas buvo žinomas ar galėjo būti išnaudojamas dar iki viešo paskelbimo. Dėl to organizacijoms rekomenduojama vertinti, ar sistemose nėra kompromitavimo požymių, ir atlikti papildomą patikrą.

    Specialistai primena, kad būtina įsitikinti, jog atnaujintos paslaugos realiai pradėjo veikti su nauja versija. Vien paketo atnaujinimas ne visada reiškia, kad senas procesas nebeveikia atmintyje, todėl praktikoje dažnai prireikia paslaugų perkrovimo ir papildomų verifikavimo veiksmų.

    Taip pat rekomenduojama apsvarstyti slaptažodžių ir prieigos raktų keitimą, jei yra rizika, kad jautrūs duomenys galėjo būti nuskaityti. Organizacijoms, kurios dėl techninių ar procesinių priežasčių negali greitai įdiegti pataisų, saugiausias scenarijus paprastai yra pažeidžiamų sistemų izoliavimas nuo interneto iki pilno sutvarkymo.

    Ko ši situacija moko organizacijas?

    Šis incidentas dar kartą parodė, kad kibernetinis atsparumas priklauso ne vien nuo vienkartinių sprendimų, o nuo kasdienės higienos: turto inventorizacijos, atnaujinimų valdymo ir aiškių procedūrų. Jeigu organizacija nežino, kur ir kaip jos aplinkoje naudojamas PHP, ji negali nei greitai reaguoti, nei patikimai įvertinti rizikos.

    Ekspertai pabrėžia ir procesų brandą: automatizuotas testavimas, diegimas bei stebėsena leidžia pataisas įdiegti per trumpą laiką ir sumažina klaidų tikimybę. Priešingu atveju, kai viskas remiasi ad hoc veiksmais ar viena kritine atsakinga grandimi, incidentai tampa ne išimtimi, o pasikartojančia realybe.

    Atskira rizikos zona išlieka mažesnės organizacijos ir pigiai administruojamos svetainės, kurios ilgai neatnaujinamos. Tokios aplinkos dažnai būna priklausomos nuo pasenusių komponentų, o atnaujinimai atidedami iki tol, kol situacija priverčia imtis skubių, bet brangesnių sprendimų.

    Galiausiai, ši istorija primena paprastą taisyklę: atnaujinimai yra būtini, bet jie neatsako į klausimą, ar spraga jau nebuvo išnaudota. Todėl po kritinių pažeidžiamumų reikia ne tik diegti pataisas, bet ir patikrinti žurnalus, prieigas bei galimus duomenų nutekėjimo scenarijus.

  • Milijonai bandymų išnaudoti kritinę PHP spragą: „Cloudflare“ ragina skubiai atnaujinti sistemas

    Kibernetiniai nusikaltėliai pradėjo masiškai taikytis į kritinę PHP saugumo spragą, o interneto apsaugos paslaugų teikėja „Cloudflare“ pranešė fiksuojanti milijonus bandymų ją išnaudoti. Tai reiškia, kad atakų banga plinta greitai, o pažeidžiamos gali būti tiek verslo, tiek valstybinių institucijų svetainės.

    PHP yra viena plačiausiai naudojamų interneto programavimo kalbų, todėl tokio masto pažeidžiamumas iškart sukelia grandininę reakciją: skubiai tikrinami serveriai, diegiami atnaujinimai ir peržiūrimos saugumo taisyklės. Kritinės spragos dažnai išnaudojamos automatizuotai, kai botai per trumpą laiką „nuskaito“ didžiules interneto erdves ir ieško neatsinaujinusių sistemų.

    „Cloudflare“ vadovas Matthew Prince nurodė, kad bandymų skaičius šovė į viršų dar prieš oficialiai paskelbiant informaciją apie spragą, o po paviešinimo tempas tapo eksponentinis. Tai kelia įtarimų, kad dalis informacijos apie pažeidžiamumą galėjo būti nutekėjusi anksčiau, todėl dalis atakuotojų galėjo pasiruošti iš anksto.

    „Matome milijonus bandymų išnaudoti spragą, ir jų skaičius toliau auga“, – sakė Matthew Prince.

    Tuo metu Europos kibernetinio saugumo pareigūnai teigia, kad nors atakų bandymų matoma, sėkmingas spragos išnaudojimas kol kas nėra masinis. Vokietijos kibernetinio saugumo institucijos atstovas Thomas Caspers pabrėžė, jog praktinis išnaudojimas gali būti sudėtingesnis, nei iš pradžių tikėtasi, todėl užpuolikams gali prireikti daugiau laiko sukurti patikimai veikiančius įrankius.

    „Panašu, kad išnaudoti spragą sudėtingiau, nei buvo manyta, todėl masinių sėkmingų atakų kol kas nematome“, – sakė Thomas Caspers.

    Situaciją papildomai paaštrina tai, kad didelė dalis interneto infrastruktūros priklauso nuo skirtingų tiekėjų, įskiepių ir bibliotekų, todėl vien tik PHP atnaujinimas ne visada išsprendžia riziką, jei pažeidžiami ir susiję komponentai. Dėl to organizacijos dažnai priverstos ne tik diegti pataisas, bet ir laikinai riboti paslaugas, įjungti griežtesnį srauto filtravimą ar net trumpam išjungti svetaines, kol įsitikina, kad atnaujinimai pritaikyti teisingai.

    Atskiras signalas rinkai buvo ir debesijos paslaugų sektoriaus įspėjimai: „Amazon“ saugumo komanda nurodė, kad spraga jau plačiai bandoma išnaudoti realiame pasaulyje. Toks vertinimas paprastai reiškia, kad atakos vyksta ne vien teoriškai ar laboratorinėmis sąlygomis, o aktyviai ieškoma realių aukų.

    „Spraga jau plačiai bandoma išnaudoti realiomis sąlygomis“, – sakė „Amazon“ atstovai saugumo pranešime.

    Dalis Europos institucijų reagavo prevenciškai ir ėmėsi laikino svetainių prieinamumo ribojimo ar planinių techninės priežiūros režimų. Tokia taktika kartais pasirenkama tam, kad būtų sumažintas atakos paviršius, kol sistemų administratoriai patikrina konfigūraciją, ugniasienių taisykles ir pritaiko gamintojų rekomenduojamas pataisas.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į DI vaidmenį: jis gali pagreitinti pažeidžiamumų analizę ir automatizuoti atakų pritaikymą, tačiau didžiosios DI platformos vis dažniau diegia ribojimus, kad įrankiai nebūtų naudojami instrukcijoms kurti ar kenkėjiškoms atakoms optimizuoti. Nepaisant to, pagrindinė rizika išlieka ta pati: neatsinaujinusios sistemos tampa lengviausiu taikiniu, o puolėjai dažniausiai renkasi masinę paiešką, o ne rankinį „taikinių“ atranką.

    Kibernetinio saugumo specialistai ragina organizacijas nedelsti ir pirmiausia įsivertinti, ar jų naudojamos PHP versijos bei susiję komponentai turi gamintojų paskelbtas pataisas. Praktikoje tai reiškia operatyvų atnaujinimų diegimą, išorinės prieigos peržiūrą, žurnalų stebėseną ir laikiną papildomų apsaugų įjungimą, kol rizika sumažėja.

  • Prancūzijos „Hackuity“ pritraukė 16 mln. eurų: DI automatizuos pažeidžiamumų taisymą

    Investicija į pažeidžiamumų valdymą

    Lione įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „Hackuity“ paskelbė pritraukęs 16 mln. eurų investiciją. Bendrovė kuria pažeidžiamumų operacijų centro platformą, kuri, pasitelkdama DI, padeda organizacijoms greičiau nuspręsti, ką taisyti pirmiausia.

    Investicijų etapui vadovavo „Forgepoint Capital International“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Bright Pixel“, „Bpifrance“ bei „Seventure Partners“. Po šio etapo bendra „Hackuity“ pritraukta suma siekia 32 mln. eurų.

    Kodėl rinka juda šia kryptimi

    Pastaraisiais metais saugumo komandos susiduria ne tiek su pažeidžiamumų aptikimo, kiek su jų pertekliumi ir prioritetų nustatymu. Pažeidžiamumų skaičius auga, o įmonėse duomenys dažnai išsiskaido per skirtingus skenavimo, stebėsenos ir incidentų valdymo įrankius.

    „Hackuity“ teigia, kad jos platforma sujungia radinius ir turto duomenis iš daugiau nei 130 saugumo įrankių, o tuomet, remdamasi rizikos vertinimu, padeda atrinkti svarbiausius darbus ir koordinuoti taisymą tarp saugumo, IT ir inžinerijos komandų.

    „Mes kūrėme platformą remdamiesi paprastu įsitikinimu: pažeidžiamumų apimtis pranoks bet kurio žmogaus galimybes reaguoti“, – sakė „Hackuity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Patrickas Ragaru.

    „Organizacijos nebegali remtis tradiciniais pažeidžiamumų valdymo metodais, kad suspėtų su šiuolaikinių grėsmių greičiu ir mastu“, – sakė „Forgepoint Capital International“ partneris Damienas Henault.

    Ką žada „Hackuity“ platforma

    Bendrovė nurodo, kad 2026 metais jos sprendimą naudoja daugiau nei 6 000 vartotojų, o platforma saugo daugiau nei 2 mln. turto vienetų ir apdoroja apie 1 mlrd. radinių. Tarp klientų įvardijamos ENGIE ir BPCE grupė.

    „Hackuity“ akcentuoja, kad reali problema yra ne aptikimas, o gebėjimas greitai suprasti, kurie pažeidžiamumai kelia didžiausią verslo riziką, ir užtikrinti, kad jie būtų sutvarkyti. Tam platforma vertina pažeidžiamumo kritiškumą, išnaudojamumą, grėsmių žvalgybos signalus, turto svarbą ir poveikį verslui.

    „Iššūkis šiandien yra ne pažeidžiamumų aptikimas, o supratimas, kurie jų svarbiausi, ir komandų suderinimas, kad jie būtų sutvarkyti dar prieš užpuolikams spėjant sureaguoti“, – sakė ENGIE kibernetinės gynybos vadovas Omaras Abdelmoumenas.

    Įmonė teigia, kad klientai, įsidiegę sprendimą, gali reikšmingai sumažinti kritinių pažeidžiamumų triukšmą, paspartinti taisymą ir automatizuoti dalį ekspozicijos valdymo darbų. Pritrauktos lėšos bus skirtos produkto plėtrai, DI galimybių stiprinimui ir tarptautinei plėtrai Europoje bei Azijoje.

  • Milano kibernetinio saugumo startuolis „Bynario“ pritraukė 2,1 mln. eurų: po DI tyrimo „Apple“ spragos

    Milano kibernetinio saugumo startuolis „Bynario“ pritraukė 2,1 mln. eurų: po DI tyrimo „Apple“ spragos

    Milane įsikūrusi kibernetinio saugumo bendrovė „Bynario“ uždarė prieš pradinę investicijų stadiją ir pritraukė 2,1 mln. eurų. Finansavimo tikslas – spartinti autonominės programų saugos platformos kūrimą ir plėsti inžinierių komandą.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „360 Capital Partners“, prisidėjo ir „PranaVentures“. Bendrovė teigia, kad kapitalas bus naudojamas produkto brandinimui ir didesniam darbui su verslo klientais, kuriems aktuali greita spragų paieška bei šalinimas.

    DI tyrimas ir „Apple“ pataisymai

    „Bynario“ labiausiai išgarsėjo po to, kai jos tyrėjai, naudodami pažangius DI modelius puolamojo saugumo tyrimuose, aptiko rimtų pažeidžiamumų „Apple“ operacinių sistemų aplinkoje. Nurodoma, kad pažeidžiamumai buvo susiję su macOS ekrano bendrinimo funkcionalumu, o apie radinius informuota „Apple“ vėliau išleido pataisymus.

    Toks atvejis dar kartą išryškino tendenciją, kurią pastaraisiais metais akcentuoja ir saugumo bendruomenė: DI įrankiai mažina spragų paieškos ir išnaudojimo kaštus, todėl rizikos langas tarp spragos atradimo ir jos panaudojimo gali trumpėti.

    „Užpuolikai iš esmės vadovaujasi paskatomis. DI toliau mažina pažeidžiamumų tyrimų ir išnaudojimo kaštus, todėl daugiau išnaudojamų spragų tampa patraukliais taikiniais. Gynėjams iššūkis tik aštrėja“, – sakė „Bynario“ vadovas ir vienas įkūrėjų Alfredo Pesoli.

    Kuo skiriasi „Bynario“ platforma

    „Bynario“ įkurta 2025 metais Alfredo Pesoli kartu su Giancarlo Russo ir Lorenzo Cavallaro. Bendrovė kuria autonominę taikomųjų programų saugos platformą, kuri padeda organizacijoms aptikti, patikrinti, suskirstyti pagal prioritetą ir pašalinti programinės įrangos spragas dideliu mastu.

    Skirtingai nei dalis įprastų skenerių, kurie sukuria ilgus įspėjimų sąrašus, „Bynario“ akcentuoja patvirtinimą, ar konkreti spraga realiai išnaudojama kliento aplinkoje. Tokia logika turėtų sumažinti triukšmą ir leisti saugumo komandoms greičiau sutelkti dėmesį į tikrąją riziką.

    Kodėl rinka juda į autonomiją

    Programinės įrangos tiekimo grandinės sudėtingėja, o debesijos infrastruktūra ir nuolatinis diegimas didina pokyčių tempą. Dėl to saugumo komandoms vis sunkiau rankiniu būdu įvertinti, kas svarbiausia, ypač kai vienu metu aptinkama daug silpnų vietų skirtinguose komponentuose.

    „Verizon“ 2026 metų Duomenų pažeidimų tyrimų ataskaitoje nurodoma, kad programinės įrangos pažeidžiamumai tapo dažniausiu keliu įmonių sistemoms pasiekti ir sudarė 31 proc. incidentų. „Bynario“ tikisi, kad automatizuotas pažeidžiamumų patvirtinimas ir prioritetų nustatymas taps praktiniu atsaku į šią realybę.

    „„Bynario“ autonominis pažeidžiamumų aptikimas, patvirtinimas, prioritetizavimas ir šalinimas yra tai, ko reikia šiuolaikiniam kibernetiniam saugumui. Didžiuojamės būdami šalia jų, kuriant šią DI platformą nuo pagrindų“, – sakė „360 Capital Partners“ partneris Cesare Maifredi.

    Bendrovė taip pat kelia tikslą peržengti vien spragų paieškos ribas ir kurti nuolatinio „exposure“ valdymo sluoksnį, kuris sektų sparčiai kintančią programinę įrangą ir grėsmes. „Bynario“ teigimu, tai turėtų padėti įmonėms trumpinti spragų šalinimo laiką ir aiškiau matyti realią programinės įrangos riziką.

  • „Anthropic“ plečia prieigą prie kibernetinių spragų išnaudojančio modelio Mythos: durys atsiveria ir Europai

    „Anthropic“ plečia prieigą prie kibernetinių spragų išnaudojančio modelio Mythos: durys atsiveria ir Europai

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ plečia prieigą prie savo galingo modelio Mythos, kuris gali padėti aptikti ir išnaudoti programinės įrangos pažeidžiamumus. Bendrovė skelbia, kad nauja prieiga bus suteikta maždaug 150 organizacijų daugiau nei 15 šalių, tarp jų ir kelioms Europos valstybėms.

    Šis plėtros žingsnis siejamas su „Anthropic“ iniciatyva Glasswing, sukurta kaip patikimų technologijų ir kibernetinio saugumo partnerių koalicija. Pagrindinis tikslas – modelio galimybes nukreipti gynybiniams tikslams, stiprinant pažeidžiamumų paiešką, analizę ir apsaugos priemonių kūrimą.

    „Plečiame partnerystę iki maždaug 150 naujų organizacijų“, – teigė „Anthropic“.

    Pasak bendrovės, kiekviena organizacija prieš gaudama prieigą privalės atitikti nustatytus saugumo reikalavimus. Tokia atranka yra esminė, nes modeliai, galintys efektyviai dirbti su pažeidžiamumais, kelia dvigubos paskirties riziką: jie gali pagreitinti tiek apsaugos priemonių kūrimą, tiek ir kenkėjiškų atakų planavimą, jei patektų į netinkamas rankas.

    Prieigos plėtra Europoje sutampa su didėjančiu reguliuotojų dėmesiu kritinių technologijų kontrolei ir tiekimo grandinių priklausomybei. Europos institucijos pastaraisiais metais vis aktyviau ieško būdų stiprinti strateginę autonomiją, ypač srityse, susijusiose su debesija, pažangiais lustais ir kibernetiniu saugumu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo DI sprendimai gali reikšmingai padėti gynybai, jei naudojami atsakingai: automatizuoti pažeidžiamumų paiešką, greitinti pataisų parengimą ir tiksliau modeliuoti atakų scenarijus. Tačiau kartu tai reikalauja griežtų prieigos kontrolės, audito ir atskaitomybės mechanizmų, kad technologija nepaskatintų incidentų skaičiaus augimo.

    „Anthropic“ nurodo, kad Glasswing plėtra bus tęsiama ir toliau, apimant tiek JAV, tiek užsienio partnerius. Tai reiškia, kad kibernetinių pajėgumų turinčių DI modelių valdymas ir tarptautinės saugos taisyklės taps vis aktualesniu klausimu tiek bendrovėms, tiek viešajam sektoriui.

  • „Palo Alto Networks“ įspėja: DI valdomos kibernetinės atakos netrukus taps nauja norma

    „Palo Alto Networks“ įspėja: DI valdomos kibernetinės atakos netrukus taps nauja norma

    „Palo Alto Networks“ technologijų vadovas Lee Klarich perspėja, kad organizacijos turi tik 3–5 mėnesių langą sustiprinti gynybą, kol DI valdomi pažeidžiamumų išnaudojimai taps kasdienybe. Jo teigimu, puolėjai vis aktyviau pasitelkia pažangius modelius, kurie spartina silpnų vietų paiešką ir atakų automatizavimą.

    Pasak eksperto, didžiausia rizika slypi tame, kad DI gali padėti greičiau atrasti ir pritaikyti iki tol nežinomas programinės įrangos spragas. Tai didina tikimybę, kad atakos bus masiškesnės, tikslesnės ir pigiau vykdomos, o incidentų skaičius bei žala verslui augs.

    Lenktynės su pažeidžiamumų banga

    Ši tendencija ypač aktuali išpirkos reikalaujančių programų ekosistemai, kuri pastaraisiais metais profesionalizavosi ir veikia kaip paslauga. DI įrankiai gali palengvinti tiek pradinį taikinio žvalgybos etapą, tiek socialinę inžineriją, tiek ir techninį įsilaužimą, kai bandoma išnaudoti klaidas sistemose.

    Lee Klarich teigia, kad rinkai būtina greitesnė, visos industrijos masto inovacija, orientuota į naujų atakos metodų aptikimą. Kaip vieną krypčių jis išskiria vadinamąjį virtualų lopymą, kai pažeidžiamumai neutralizuojami apsaugos sluoksnyje dar iki oficialaus gamintojo pataisymo.

    Signalai iš „Google“ ir kitų rinkos žaidėjų

    Pastaruoju metu apie DI panaudojimą kibernetinėse operacijose vis dažniau kalba ir didžiosios technologijų bendrovės. „Google“ yra pranešusi sustabdžiusi bandymą pasitelkti DI masinio išnaudojimo kampanijai, tačiau kartu pažymi, kad nusikaltėliai jau dabar naudoja viešai prieinamus įrankius realioms atakoms.

    Tuo pat metu kibernetinio saugumo bendruomenėje daugėja iniciatyvų, kai pažangūs modeliai testuojami kontroliuojamomis sąlygomis, o prieiga ribojama patikimoms komandoms, siekiant laiku aptikti spragas ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką. „Palo Alto Networks“ taip pat žada artimiausiu metu pristatyti pirmuosius papildomus pajėgumus, skirtus atremti naujos kartos atakoms.

    Ką tai reiškia įmonėms ir žmonėms

    Praktiškai tai reiškia, kad organizacijoms svarbu mažinti laiką nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo suvaldymo, griežtinti prieigų kontrolę ir atnaujinti incidentų valdymo planus. DI spartinamos atakos ypač pavojingos ten, kur skaitmeninės paslaugos priklauso nuo daugybės tiekėjų, integracijų ir nuotolinės prieigos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien technologinių priemonių nepakanka: darbuotojų mokymai, griežtesnės autentifikavimo taisyklės ir atsarginių kopijų disciplina išlieka kertiniai dalykai. Kuo labiau automatizuojasi puolimas, tuo labiau turi automatizuotis ir gynyba.

    „Dabar matome tik 3–5 mėnesių langą, per kurį organizacijos gali aplenkti priešininką, kol DI valdomi išnaudojimai taps nauja norma“, – sakė Lee Klarich.

  • „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ derasi su Europos Komisija dėl galimybės ES institucijoms suteikti prieigą prie pažangaus modelio, skirto programinės įrangos pažeidžiamumams nustatyti. Šis žingsnis Briuselyje vertinamas kaip reikšmingas postūmis, nes pastarosiomis savaitėmis Europos pareigūnai ieškojo būdų geriau suprasti naujos kartos DI keliamas kibernetines rizikas.

    Pagrindinė idėja yra suteikti prieigą ne plačiajai visuomenei, o reguliuotojams ir saugumo institucijoms, kad jos galėtų įvertinti, kaip toks modelis gali būti panaudotas gynybai. Kartu tai leidžia stebėti, ar saugikliai, ribojantys piktnaudžiavimą, veikia praktikoje.

    Modelis, kuris randa spragas

    Pagal viešai aptariamą iniciatyvą ES institucijos galėtų susipažinti su kibernetikai pritaikyta pažangiausio „OpenAI“ modelio versija, galinčia padėti identifikuoti programinės įrangos silpnas vietas. Tokie įrankiai saugumo komandoms gali pagreitinti pažeidžiamumų paiešką, padėti prioritetizuoti pataisas ir geriau įvertinti realų rizikos lygį.

    Vis dėlto ta pati technologija kelia ir akivaizdžią grėsmę: jei modelis per daug „leidžiantis“, jis gali palengvinti kenkėjams spragų išnaudojimą ar atakų planavimą. Dėl to įprastai tokie modeliai turi papildomus apribojimus, o prieigos kontrolė tampa kritiškai svarbi.

    Kontrastas su „Anthropic“ ir politinis spaudimas

    „OpenAI“ pasiūlymas išryškino skirtumus tarp didžiųjų DI kūrėjų, kaip jie dalijasi jautriomis kibernetinėmis galimybėmis su valdžios institucijomis. Europos pareigūnai buvo viešai išreiškę nepasitenkinimą, kad konkurentės „Anthropic“ modelis „Mythos“ ES pusėje ilgiau išliko sunkiai pasiekiamas.

    Briuselyje dėl to augo įtampa: dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių siekė daugiau koordinacijos bei informacijos, kad Europa nebūtų priversta laukti, kol privačios bendrovės pačios nuspręs, kas ir kada gali vertinti rizikingiausius DI pajėgumus.

    „Riba tarp to, kas padeda gintis, ir to, kas gali būti panaudota pulti, yra labai plona, todėl prieigą turi vertinti ne vien pačios įmonės“, – sakė iniciatyvai vadovaujantis „OpenAI“ atstovas George’as Osborne’as.

    Kodėl tai svarbu Europos infrastruktūrai

    Europos Komisijos atstovai šį atvirumą sieja su galimybe geriau prižiūrėti, kaip tokie modeliai diegiami ir ar neatsiranda naujų sisteminių grėsmių. Praktinis tikslas yra sustiprinti institucijų, komunalinių paslaugų, energetikos, ryšių ir kitos kritinės infrastruktūros atsparumą, nes DI paremtų kibernetinių atakų mastas, tikėtina, augs.

    ES reguliavimo aplinkoje tai dera su platesne kryptimi: didesniu modelių skaidrumu, rizikos vertinimu ir testavimu, ypač kai kalbama apie pažangius, vadinamuosius „frontier“ tipo DI sprendimus. Kuo anksčiau reguliuotojai gauna realią prieigą vertinimui, tuo mažesnė tikimybė, kad saugumo spragos bus pastebėtos tik po plataus diegimo.

    Tolesnės derybos su Europos Komisija turėtų parodyti, kokiomis sąlygomis prieiga būtų suteikiama, kokio lygio modelio versija būtų prieinama ir kokie saugos bei atskaitomybės mechanizmai būtų taikomi. Nuo šių sprendimų priklausys, ar žingsnis taps precedentu kitoms DI bendrovėms, ar liks išimtimi.

  • „Anthropic“ „Mythos“ sukėlė kibernetinę paniką: ekspertai sako, kad grėsmė jau seniai reali

    „Anthropic“ „Mythos“ sukėlė kibernetinę paniką: ekspertai sako, kad grėsmė jau seniai reali

    „Anthropic“ pristatytas DI modelis „Mythos“ pastarosiomis savaitėmis sukėlė nerimą bankams, technologijų bendrovėms ir valdžios institucijoms. Modeliui priskiriama galimybė masiškai aptikti iki šiol nežinomas programinės įrangos spragas, kurios gali tapti atakų vartais.

    Tačiau kibernetinio saugumo tyrėjai pabrėžia, kad pati esmė nėra nauja: panašias spragas jau dabar galima rasti pasitelkiant viešai prieinamus modelius ir automatizuotas darbo sekas. Kitaip tariant, panika kilo dėl pavadinimo ir masto, o ne dėl visiškai naujai atsiradusios technikos.

    Kas iš tikrųjų gąsdina?

    Didžiausias susirūpinimas siejamas su vadinamosiomis nulinės dienos spragomis, kai pažeidžiamumas dar nėra pataisytas, o užpuolikai turi laiko jį išnaudoti. Ekspertų teigimu, DI vis labiau mažina barjerą ne tik spragas rasti, bet ir jas įvertinti bei pritaikyti atakai.

    „Šiandien turimi modeliai jau yra pakankamai galingi nulinės dienos spragoms aptikti dideliu mastu, ir to visiškai pakanka, kad būtų baisu“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės Vidoc vadovė Klaudia Kloc.

    Pasak tyrėjų, lemiamas veiksnys dažnai yra ne vienas ypač pažangus modelis, o orkestravimas, kai užduotys skaidomos į dalis, o keli įrankiai ar modeliai lygiagrečiai tikrina kodą ir rezultatus. Toks metodas leidžia pasiekti panašų efektą net ir naudojant senesnius ar pigesnius sprendimus.

    Gynyba nespėja paskui puolimą

    Įmonės jau seniai susiduria su problema, kad spragos išnaudojamos per valandas, o pataisymai diegiami dienomis ar savaitėmis, ypač kai reikia stabdyti kritines sistemas. DI tik pagreitina šį disbalansą, nes padidina atrandamų pažeidžiamumų skaičių ir sutrumpina laiką iki realios atakos.

    „Industrija panikuoja dėl spragų kiekio, bet net ir be „Mythos“ daug kas nespėja jų tvarkyti pakankamai greitai“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės watchTowr vadovas Benas Harrisas.

    Ši dinamika, pasak ekspertų, suteikia pradinį pranašumą puolimui: užpuolikai gali greičiau rasti, patikrinti ir pritaikyti pažeidžiamumus, o gynybos komandos dažnai įstringa tarp prioritetų, atnaujinimų rizikos ir ribotų resursų.

    Rizika ir reguliavimo spaudimas

    „Anthropic“ „Mythos“ platinimą ribojo, suteikdama prieigą tik atrinktoms JAV bendrovėms, tarp jų „Apple“, „Amazon“ ir „JPMorgan Chase“, taip pat „Palo Alto Networks“. Tokia strategija aiškinama siekiu sumažinti tikimybę, kad pažangūs pajėgumai greitai pateks piktavaliams.

    Kartu tai sustiprino diskusijas dėl valdžios priežiūros DI modeliams, ypač tiems, kurie gali būti pritaikyti išnaudojimų kūrimui ar automatizuotam pažeidžiamumų ieškojimui. Kritikai atkreipia dėmesį, kad pernelyg uždaras platinimas gali riboti nepriklausomą vertinimą ir lėtinti gynybinių priemonių kūrimą platesnėje bendruomenėje.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: kibernetinė rizika sparčiai auga ne todėl, kad atsirado vienas konkretus modelis, o todėl, kad DI ir automatizavimas tapo prieinami, lengvai derinami tarpusavyje ir greitai pritaikomi. Organizacijoms tai reiškia būtinybę investuoti į pažeidžiamumų valdymą, greitesnį atnaujinimų diegimą ir nuolatinį sistemų stebėjimą, nes grėsmė jau veikia dabar.