Vadinamasis viso gyvenimo mokymasis reiškia, kad žmogaus ugdymasis nesibaigia baigus mokyklą ar studijas. Ši kryptis apima ir formalų mokslą, ir kasdienį mokymąsi darbe, bendruomenėje, per pomėgius ar naujas patirtis.
Šiuolaikinį požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą ypač išplėtojo UNESCO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, o Europoje jis glaudžiai siejamas su kvalifikacijos kėlimu ir persikvalifikavimu. Senstant visuomenei tai tampa ne tik asmeniniu pasirinkimu, bet ir svarbia darbo rinkos bei sveikatos politikos dalimi.
Kodėl mokytis verta ir po 50-ies?
Tyrimai rodo, kad intelektinė veikla vyresniame amžiuje siejama su geresne savijauta ir lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu. Užsienio kalbų mokymasis, muzikos instrumentas ar net sudėtingesni kasdieniai uždaviniai aktyvina skirtingas smegenų sritis ir skatina naujų neuronų jungčių formavimąsi.
Vienas dažniausiai minimų mechanizmų nusakomas paprastai: kuo dažniau naudojame protinius gebėjimus, tuo ilgiau jie išlieka aštresni. Ypač naudingi užsiėmimai, kurie reikalauja pastangų, pavyzdžiui, planavimo, problemų sprendimo, analizės ir naujų įgūdžių įtvirtinimo.
Judėjimas ir protas veikia kartu
Mokslinė literatūra vis dažniau pabrėžia, kad kognityvinei sveikatai svarbus ne vien mokymasis, bet ir fizinis aktyvumas. Sisteminių apžvalgų duomenys rodo, kad vyresniems nei 50 metų žmonėms reguliarios treniruotės gali gerinti atmintį ir vykdomąsias funkcijas, ypač kai aktyvumas yra vidutinio intensyvumo.
Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia ir bandymai vertinti vadinamąjį smegenų amžių, nustatomą pagal vaizdinimo tyrimus ir statistinius modelius. Klinikiniai tyrimai rodo, kad ilgiau sportuojantys asmenys gali turėti palankesnius smegenų struktūros pokyčius nei mažiau aktyvūs bendraamžiai.
Socialiniai ryšiai ir darbas vėlesniame amžiuje
Ne mažiau svarbūs ir socialiniai ryšiai, nes bendravimas reikalauja atminties, dėmesio ir emocijų atpažinimo. Tyrėjai pabrėžia, kad ilgalaikė socialinė izoliacija vyresniame amžiuje siejama su spartesniu pažintinių gebėjimų prastėjimu net tada, kai žmogus subjektyviai nesijaučia vienišas.
Darbas po 50 metų taip pat gali tapti papildomu smegenų treniruokliu, ypač jei jis reikalauja sprendimų priėmimo ir nuolatinio mokymosi. JAV apklausų duomenys rodo, kad daugelis vyresnių dirbančių žmonių darbą sieja su geresne psichologine savijauta, tačiau mokslininkai pabrėžia, jog tai priklauso nuo darbo kokybės ir patiriamo streso lygio.
„Kuo daugiau sužinome apie izoliacijos ir silpnų socialinių ryšių poveikį sveikatai, tuo svarbiau vertinti, kokį vaidmenį vyresniame amžiuje gali atlikti prasminga veikla, įskaitant darbą“, – sakė gydytojas ir tyrėjas Jeffrey Kullgren.
Ekspertai pabrėžia, kad viso gyvenimo mokymasis neturi reikšti intensyvių studijų ar darbo pilnu krūviu. Naudos gali duoti ir savanorystė, mentorystė, bendruomeninė veikla, trumpi kursai ar naujų skaitmeninių įgūdžių įgijimas, ypač kai tai derinama su fiziniu aktyvumu ir reguliariu bendravimu.
