CP v2

Tag: Pedro Sánchezas

  • Tragedija Ispanijoje: susidūrus greitiesiems traukiniams – mažiausiai 68 žuvę, paskelbtas gedulas

    Centrinėje Ispanijoje, netoli Urdos miestelio Kastilijoje-La Mančoje, susidūrus dviem greitiesiems traukiniams žuvo mažiausiai 68 žmonės, dar kelios dešimtys sužeisti. Šalies premjeras Pedro Sanchezas paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą ir pažadėjo skubų bei išsamų nelaimės priežasčių tyrimą.

    Gelbėtojai įvykio vietoje dirbo kelias valandas, buvo pasitelktos gausios greitosios medicinos pagalbos pajėgos ir sraigtasparniai. Dalį sužeistųjų teko evakuoti iš apvirtusių vagonų, o medikai pranešė apie sunkių būklių pacientus.

    Kas žinoma apie avariją

    Avarija įvyko greitojo susisiekimo linijoje maršrute Madridas–Sevilija, kai abu traukiniai važiavo ta pačia kryptimi. Pirminiais duomenimis, vienas sąstatas buvo sustojęs arba smarkiai sumažinęs greitį dėl eismo organizavimo sutrikimo, o kitas į jį rėžėsi.

    Po susidūrimo keli vagonai nulėkė nuo pylimo, todėl dalis keleivių patyrė daugybinius sužalojimus. Vietos valdžia nurodė, kad į ligonines išgabenti 53 sužeistieji, iš jų 15 būklė įvardyta kaip sunki.

    Įtarimai krypsta į valdymo klaidą

    Ispanijos transporto ministerija teigia, kad viena iš versijų susijusi su informacinių sistemų sutrikimu ir eismo valdymo sprendimais. Pasak pareigūnų, aiškinamasi, ar po gedimo nebuvo leista traukiniui tęsti kelionės, nors atkarpoje jau buvo kitas sąstatas.

    Ekspertai pabrėžia, kad greitojo geležinkelio saugumas remiasi kelių lygių apsauga: signalizacija, automatiniu greičio kontrolės režimu ir dispečeriniu valdymu. Tyrėjai vertins, ar suveikė visi saugos barjerai, ir ar neįvyko procedūrų pažeidimų.

    Trijų dienų gedulas ir tyrimas

    Pedro Sanchezas paskelbė, kad nacionalinis gedulas truks nuo spalio 29 dienos iki spalio 31 dienos. Premjeras teigė, kad toks įvykis, ypač greitojo geležinkelio tinkle, turi būti iki galo paaiškintas, o atsakingi asmenys – įvardyti.

    Ši nelaimė Ispanijoje jau vadinama viena didžiausių pastarųjų metų geležinkelių katastrofų, ypač dėl to, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio incidentas šalyje šiais metais. Valdžia tvirtina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog skirtingas avarijas sieja tos pačios priežastys.

    Traukinių eismas atkarpoje buvo sustabdytas, keleiviams organizuotas alternatyvus susisiekimas. Geležinkelių operatoriai „Renfe“ ir „Iryo“ pranešė bendradarbiaujantys su tyrėjais ir teikiantys pagalbą nukentėjusiųjų artimiesiems.

    „Nepriimtina, kad tokia šalis kaip Ispanija per vienus metus patirtų dvi greitojo geležinkelio katastrofas“, – sakė Pedro Sanchezas.

  • Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Krizė Seutoje: perspėjimai prieš kelias dienas

    Ispanijos Vyriausybė dar prieš masinį migrantų antplūdį Seutoje gavo karinių ir civilinių žvalgybos tarnybų perspėjimų apie galimą staigų sienos su Maroku suaktyvėjimą. Apie tai skelbia keli šaltiniai, susipažinę su operatyvine informacija ir įvykių eiga pasienyje.

    Teigiama, kad signalai buvo siunčiami kelias dienas iš eilės, o kai kurie jų pasiekė institucijas ir valandomis iki didžiausio judėjimo pradžios. Žvalgyba esą fiksavo didėjančius bandymus pasiekti Seutą plaukiant, taip pat organizuotą žmonių judėjimą Maroko šiaurėje.

    Kaip augo srautas ir kodėl jis tapo rekordiniu

    Pasak minimų šaltinių, žvalgybos vertinimu, iš pradžių į jūrą leisti plaukti migrantai galėjo būti savotiškas bandymas, tikrinant Ispanijos pajėgų pasirengimą. Per maždaug dešimt dienų, kaip teigiama, į Seutą įplaukė beveik 1 000 žmonių, o situacija akivaizdžiai prastėjo.

    Galiausiai į Seutą galėjo patekti nuo 60 000 iki 75 000 žmonių, o tai būtų didžiausia tokio pobūdžio migracijos krizė šioje autonominėje teritorijoje. Ispanijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad artimiausiomis dienomis į Maroką buvo sugrąžinta apie 53 000 asmenų.

    Pasienio pajėgos nespėjo suvaldyti situacijos

    Pranešama, kad pasienyje dislokuotos Civilinė gvardija ir Nacionalinė policija ties Tarajalio perėjimo punktu nesugebėjo sustabdyti masinio srauto ir buvo priverstos pirmiausia rūpintis sužeistaisiais. Tai atskleidžia problemą, su kuria Europos Sąjungos pietiniai pasieniai susiduria nuolat: staigūs šuoliai per trumpą laiką gali išsekinti net sustiprintas pajėgas.

    Kritikai tvirtina, kad kariuomenę buvo galima mobilizuoti greičiau, nes Seutoje ir Melilijoje esą buvo parengties režimu laikomų karinių vienetų. Anot jų, sprendimui labiausiai trūko politinės valios ir aiškios komandinės grandinės, o ne techninių galimybių.

    „Jie galėjo būti mobilizuoti be išankstinių posėdžių, tereikėjo politinio sprendimo ir operatyvinio įsakymo“, – teigė su situacija susipažinę pareigūnai.

    Kiti pareigūnų pasakojimai rodo, kad Maroko žandarmerija dalyje ruožų esą beveik nesikišo, kai žmonės bandė patekti į Ispanijos teritoriją tiek plaukdami, tiek kopdami per tvoras ar judėdami pakrantės ruožais. Toks fonas neišvengiamai kelia politinių klausimų dėl Maroko vaidmens valdant migracijos srautus.

    Vyriausybės versija ir diplomatinis kontekstas

    Vidaus reikalų ministerija viešai tvirtino, kad bendradarbiavimas su Maroku yra pavyzdinis, lojalus ir nuolatinis. Tuo metu ministras pirmininkas Pedro Sanchezas masinį sienos kirtimą pavadino Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimu ir kaltę siejo su žmonių kontrabandos tinklais.

    Ministro pirmininko teigimu, nusikalstamos grupuotės galėjo pasinaudoti teisinėmis interpretacijomis ir paskatinti žmones rizikuoti plaukiant į Ispanijos teritoriją. Kritikai akcentuoja, kad net ir esant tokiems paaiškinimams, įspėjimų gausa turėjo lemti greitesnį papildomų pajėgų dislokavimą.

    Ši krizė primena ankstesnius migracijos protrūkius ties Ispanijos eksklavais Šiaurės Afrikoje ir rodo platesnę tendenciją: migracija regione dažnai tampa ne tik humanitariniu, bet ir diplomatinio spaudimo įrankiu. Europos Sąjungoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl išorės sienų apsaugos, grąžinimų efektyvumo ir atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių.

  • Sánchezas apie Ispanijos gaisrus: matome šviesą tunelio gale, bet klimato neigimas kainuoja brangiai

    Sánchezas apie Ispanijos gaisrus: matome šviesą tunelio gale, bet klimato neigimas kainuoja brangiai

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas antradienį pareiškė, kad šalis kovoje su dideliais miškų gaisrais pradeda matyti „šviesą tunelio gale“, tačiau artimiausios valandos išliks sudėtingos. Pasak jo, dalis židinių silpsta, bet situacija dar nėra tokia, kad būtų galima mažinti budrumą.

    Prieš tradicinę vasaros pertrauką surengtoje spaudos konferencijoje Sánchezas aštriai kritikavo klimato kaitos neigimą. Jis pabrėžė, kad tai silpnina visuomenės pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir apsunkina sprendimus, kurių reikia tiek prevencijai, tiek greitam reagavimui.

    „Klimato neigimas yra blogiausi įmanomi degalai kovojant su klimato nepaprastąja padėtimi, jis daro mus daug labiau pažeidžiamus“, – sakė Pedro Sánchezas.

    Ministras pirmininkas ragino politines jėgas ieškoti plataus sutarimo dėl klimato politikos, o ne paversti ją kasdienių politinių ginčų įrankiu. Jo teigimu, kai ekstremalūs reiškiniai kartojasi vis dažniau, tokia sutartis tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Ispanijoje tęsiasi evakuacijos

    Vyriausybės duomenimis, gaisrai paveikė beveik 100 000 žmonių Kastilijoje ir Leone, Madrido autonominėje bendruomenėje bei Kastilijoje–La Mančoje. Daugiau kaip 63 000 gyventojų buvo evakuoti, dar apie 35 000 žmonių nurodyta likti namuose dėl saugumo.

    Didžiausias pajėgas ugniagesiai metė į gaisrus Avilos apylinkėse bei į pietvakarius nuo Madrido esančiose San Martín de Valdeiglesias ir Villa del Prado teritorijose. Šie gaisrai buvo vertinami kaip vienas didelis židinys, nes atskiros ugnies fronto linijos susijungė.

    Karščio banga didina riziką

    Valstybinė meteorologijos agentūra Aemet prognozavo naują karščio bangą, kuri gali apsunkinti gesinimą ir padidinti naujų gaisrų tikimybę. Aukšta temperatūra, sausas oras ir stabilios atmosferos sąlygos didina riziką, kad atsinaujins rusenantys židiniai.

    Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska nacionaliniam transliuotojui TVE sakė, kad pastarųjų dienų darbas davė „pakankamai teigiamų“ rezultatų. Jo teigimu, naktinės operacijos pasiteisino, o artimiausias prioritetas yra išlaikyti pasiektą pažangą ant žemės.

    Ministras taip pat akcentavo, kad šalia skubių gesinimo darbų būtina stiprinti miškų gaisrų prevenciją ir modernizuoti oro gesinimo pajėgumus. Tai įvardijama kaip vienas svarbiausių žingsnių, siekiant geriau pasirengti vis dažnėjantiems ekstremaliems vasaros sezonams.

    Tuo pat metu Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad antradienį nuo 17 valandos buvo panaikinti evakuacijos nurodymai 13 savivaldybių dviejose gaisrų paliestose zonose. Kiek gyventojų tai palietė ir kaip greitai jie galės grįžti į namus, iš karto nebuvo patikslinta, tačiau sprendimas vertinamas kaip dar vienas ženklas, jog situacija kai kur stabilizuojasi.

    Gaisrų priežastys atskiruose regionuose vis dar tiriamos. Tyrėjai vieną didžiausių gaisrų siejo su sunkiosios technikos naudojimu be leidimo miškingoje teritorijoje netoli Burgohondo, o vėliau ugnis išplito į platesnius slėnių ir kalnų masyvų plotus, paveikdama vietos bendruomenes ir infrastruktūrą.