Tag: Pėdų grybelis

  • Po sporto ir darbo tai privaloma: kaip dezinfekuoti batus ir sumažinti pėdų grybelio riziką

    Po sporto ir darbo tai privaloma: kaip dezinfekuoti batus ir sumažinti pėdų grybelio riziką

    Kasdien avimi batai, ypač skirti darbui, sportui ar ilgoms kelionėms, nuolat susiduria su drėgme, šiluma ir prakaitu. Tokia terpė palanki daugintis bakterijoms ir grybeliams, todėl batų dezinfekcija svarbi ne tik dėl kvapo, bet ir kaip pėdų odos problemų prevencija.

    Nemalonus kvapas dažnai būna pirmas signalas, kad batų viduje kaupiasi mikroorganizmai, tačiau tai nebūtinai vienintelė bėda. Ilgai avint tą pačią porą, neleidžiant batams išdžiūti ir neišvėdinant jų po treniruotės ar darbo, didėja sudirginimo, įtrūkimų ir infekcijų rizika, ypač jei pėdos linkusios prakaituoti.

    Kada dezinfekuoti būtina?

    Reguliari dezinfekcija ypač aktuali sportiniams batams, avalynei, dėvimai fiziniame darbe, taip pat po apsilankymų sporto klubuose ar baseinuose. Jei batai dažnai sudrėksta, avimi kasdien be pertraukų arba laikomi uždaroje spintoje, mikroorganizmams atsiranda dar geresnės sąlygos.

    Prie prevencijos prisideda ir paprasti įpročiai: po avėjimo išimti vidpadžius, jei jie išimami, batus gerai išvėdinti ir leisti jiems visiškai išdžiūti. Tai svarbu, nes drėgmė batų viduje išlieka ilgiau, nei daugeliui atrodo, o nuolat šilti ir drėgni paviršiai skatina problemų kartojimąsi.

    Po pėdų grybelio – ypač kruopščiai

    Jei gydomas pėdų grybelis, vien tepti odą nepakanka, jei infekcijos sukėlėjai lieka avalynėje. Tokiu atveju rekomenduojama kruopščiai dezinfekuoti visas poras, kurios buvo avėtos infekcijos laikotarpiu, o dažnai ir kitas reguliariai dėvimas poras, kad sumažėtų pakartotinio užsikrėtimo rizika.

    Praktinis sprendimas yra pakeisti išimamus vidpadžius naujais, nes jie sugeria drėgmę ir ilgiau išlaiko mikroorganizmus. Avalynę, kuri buvo avėta drėgnose bendrose erdvėse, pavyzdžiui, šlepetes baseine, pirtyje ar duše, verta atskirti nuo kasdienės ir, jei įmanoma, pakeisti.

    Kokias priemones rinktis ir kaip naudoti?

    Paprastiausia naudoti vaistinėse ar avalynės parduotuvėse parduodamus batų dezinfekcijai skirtus preparatus, dažnai aerozolio pavidalo. Jie patogūs tuo, kad leidžia apdoroti didesnį vidinį paviršių, tačiau svarbiausia laikytis gamintojo instrukcijų ir apdoroti batus tiek kartų, kiek rekomenduojama.

    Vienkartinis panaudojimas ne visada duoda pakankamą efektą, ypač jei avalynė buvo intensyviai naudojama arba yra įtarimas dėl grybelio. Po dezinfekcijos batus būtina gerai išvėdinti ir leisti jiems visiškai išdžiūti prieš vėl aunantis, nes drėgna aplinka panaikina dalį pastangų.

    Jei pėdų odos būklė blogėja, atsiranda niežėjimas, pleiskanojimas ar įtrūkimai tarp pirštų, verta kreiptis į vaistininką ar gydytoją ir kartu spręsti tiek gydymo, tiek avalynės higienos klausimą. Nuoseklus batų priežiūros planas dažnai tampa tuo skirtumu, kuris padeda išvengti pasikartojančių problemų.

  • Soda ar actas pėdų vonelėms? Ši klaida gali kainuoti odą – kada kas tikrai veikia

    Soda ar actas pėdų vonelėms? Ši klaida gali kainuoti odą – kada kas tikrai veikia

    Namų pėdų vonelės vėl populiarėja, nes greitai suteikia palengvėjimą po ilgos dienos ir kainuoja nedaug. Dažniausiai renkamasi du virtuvėje randamus ingredientus: valgomąją sodą ir actą. Nors abu gali padėti, jų poveikis skiriasi, todėl svarbu žinoti, kada kurį rinktis.

    Valgomoji soda yra šarminė, todėl ji padeda suminkštinti suragėjusį pėdų odos sluoksnį. Dėl to oda lengviau pašalinama po vonelės, o tai ypač aktualu, kai vargina šiurkštūs kulnai ar susiformavę nuospaudų plotai. Soda taip pat gali sumažinti nemalonų kvapą, nes padeda neutralizuoti prakaito rūgštis.

    Tokiai vonelėi į dubenį šilto vandens dažniausiai dedama kelis šaukštus sodos, o pėdos mirkomos apie 15–20 minučių. Po to būtina kruopščiai nusausinti odą ir patepti drėkinamuoju kremu, nes dažnas šarminių priemonių naudojimas gali sausinti ir silpninti odos apsauginį barjerą.

    Actas veikia priešingai, nes yra rūgštinis ir gali padėti laikinai sumažinti odos pH. Rūgštesnė terpė kai kurioms bakterijoms ir grybeliams yra mažiau palanki, todėl actas kartais pasirenkamas, kai pėdos smarkiai prakaituoja, ilgai būna uždaroje avalynėje ir atsiranda nemalonus kvapas.

    Acto vonelėms svarbiausia tinkamas praskiedimas, nes per stiprus tirpalas gali dirginti, graužti ar net pažeisti jautresnę odą. Dažniausiai rekomenduojama trumpesnė procedūra, maždaug 10–15 minučių, o po jos taip pat verta odą nusausinti ir sudrėkinti kremu. Jei yra įtrūkimų, žaizdelių ar stiprus uždegimas, rūgštinės vonelės gali sukelti papildomą skausmą.

    Vienas dažniausių mitų yra bandymas sodą ir actą naudoti kartu. Sumaišius šiuos ingredientus, jie chemiškai neutralizuoja vienas kitą, todėl tikėtinas efektas dažniausiai būna menkas, o putojimas tėra reakcijos požymis, bet ne nauda odai. Jei norisi išbandyti abu metodus, saugiau juos taikyti atskirai, skirtingomis dienomis, stebint odos reakciją.

    Dermatologai pabrėžia, kad pasikartojantis nemalonus kvapas, pleiskanojimas tarpupirščiuose, niežėjimas ar įtrūkimai gali rodyti grybelinę infekciją, kuriai vien namų priemonių nepakanka. Tokiais atvejais tiksliausią sprendimą padeda parinkti vaistinėje rekomenduojami preparatai arba gydytojo konsultacija, ypač jei simptomai nepraeina per kelias savaites.

    Ypatingo atsargumo reikia sergant cukriniu diabetu ar turint prastą kojų kraujotaką, nes net nedideli odos pažeidimai gali gyti sunkiau ir didinti komplikacijų riziką. Taip pat vonelių nereikėtų daryti, jei yra atviros žaizdos, ryškus paraudimas, pūliavimas ar stiprus skausmas. Jei kyla abejonių, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu.