CP v2

Tag: Pėdų kvapas

  • Dvi kojų detalės išduoda organizmo būklę: kada tai normalu, o kada metas pas gydytoją

    Socialiniuose tinkluose vis dar plinta teiginys, kad plaukai ant kojų pirštų ar blauzdų esą rodo itin gerą kraujotaką. Vaistininkė Rachel Jones pabrėžia, kad toks vertinimas per daug supaprastintas, nes plaukuotumas dažniausiai priklauso nuo visai kitų veiksnių.

    Anot specialistės, plaukų augimą pirmiausia lemia genetika, amžius ir hormonų pusiausvyra. Dėl to vieni žmonės natūraliai turi daugiau plaukų ant kojų, kiti mažiau, ir tai savaime neleidžia patikimai spręsti apie kraujotakos kokybę.

    Kada plaukų pokyčiai įspėja?

    Nors plaukai ant kojų yra įprastas reiškinys, staigus jų išretėjimas ar netikėtas dingimas apatinėje kojų dalyje gali būti signalas, kad verta įvertinti bendrą sveikatos būklę. Ypač budrumo reikia, jei kartu atsiranda kitų simptomų.

    Įspėjamaisiais požymiais laikomas nuolatinis pėdų šaltumas, tirpimas, odos spalvos pokyčiai, blogiau gyjančios žaizdelės, taip pat skausmas ar mėšlungis vaikštant, kuris praeina pailsėjus. Tokie simptomai gali būti susiję su sutrikusia periferine kraujotaka, todėl dėl tikslios priežasties būtina kreiptis į gydytoją.

    „Vien plaukų kiekis ant kojų dar nepasako, kaip veikia jūsų kraujotaka, tačiau staigūs pokyčiai kartu su skausmu ar šalčiu jau yra rimtas signalas“, – sakė Rachel Jones.

    Nemalonus pėdų kvapas ir prakaitavimas

    Šiltuoju metų laiku dažnai suintensyvėja pėdų prakaitavimas, o kartu atsiranda ir nemalonus kvapas. Specialistai primena, kad pats prakaitas paprastai beveik neturi kvapo, o specifinis aromatas išryškėja tuomet, kai drėgmė susimaišo su natūraliai ant odos esančiomis bakterijomis.

    Gausus prakaitavimas dažniausiai reiškia, kad organizmas aktyviai reguliuoja temperatūrą, tačiau kasdienis diskomfortas gali stipriai pabloginti savijautą. Tokiais atvejais rekomenduojama reguliariai plauti pėdas, dažniau keisti kojines, kruopščiai išdžiovinti odą tarp pirštų ir prireikus naudoti antibakterines priemones.

    Jei prakaitavimas tampa labai gausus, atsiranda odos įtrūkimų, pleiskanojimas, niežėjimas ar įtariamas grybelis, verta pasikonsultuoti su vaistininku arba gydytoju. Tai padeda ne tik sumažinti kvapą, bet ir laiku pastebėti odos ar nagų infekcijas, kurios šilumoje plinta greičiau.

  • Šalavijų vonelė pėdoms: 4 arbatos pakeliai gali sumažinti prakaitavimą ir kvapą

    Šalavijų vonelė pėdoms: 4 arbatos pakeliai gali sumažinti prakaitavimą ir kvapą

    Vasarą pėdų prakaitavimas daugeliui tampa ne tik diskomfortu, bet ir praktine problema: avalynė slysta, greičiau atsiranda nuospaudų, o nemalonus kvapas verčia vengti atvirų batų. Vaistinėse gausu priemonių, tačiau dalis žmonių ieško paprastesnių sprendimų, kuriuos lengva taikyti namuose.

    Vienas dažniausiai minimų liaudiškų būdų yra šalavijų vonelės pėdoms. Šalavijas nuo seno vertinamas dėl sutraukiančių savybių, taip pat dėl to, kad jo sudėtyje esančios medžiagos gali slopinti bakterijų ir grybelių dauginimąsi, o būtent jie dažnai sustiprina nemalonų kvapą.

    Tokiai vonelėi paprastai siūloma užplikyti apie 1 litrą vandens ir į jį įdėti 4 šalavijų arbatos pakelius arba kelis šaukštus džiovintos žolės. Užpilą rekomenduojama palaikyti apie 15–20 minučių, kad pritrauktų, o tada atvėsinti iki maloniai šiltos temperatūros.

    Pėdas šiame užpile įprastai patariama mirkyti apie 10–15 minučių, po to kruopščiai nusausinti, ypač tarpupirščius. Nuoseklumas čia svarbiausias: dažniausiai siūloma pirmą savaitę procedūrą kartoti kasdien, vėliau efektui palaikyti pakanka 1–2 kartų per savaitę.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad pėdų prakaitavimą gali lemti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, netinkama avalynė, sintetinės kojinės, padidėjęs stresas ar hiperhidrozė. Jei prakaitavimas labai gausus, atsiranda odos įtrūkimų, niežėjimas, pleiskanojimas ar įtariamas grybelis, verta pasitarti su vaistininku arba gydytoju, nes vien žolelių vonelių gali nepakakti.

  • Soda ar actas pėdų vonelėms? Ši klaida gali kainuoti odą – kada kas tikrai veikia

    Soda ar actas pėdų vonelėms? Ši klaida gali kainuoti odą – kada kas tikrai veikia

    Namų pėdų vonelės vėl populiarėja, nes greitai suteikia palengvėjimą po ilgos dienos ir kainuoja nedaug. Dažniausiai renkamasi du virtuvėje randamus ingredientus: valgomąją sodą ir actą. Nors abu gali padėti, jų poveikis skiriasi, todėl svarbu žinoti, kada kurį rinktis.

    Valgomoji soda yra šarminė, todėl ji padeda suminkštinti suragėjusį pėdų odos sluoksnį. Dėl to oda lengviau pašalinama po vonelės, o tai ypač aktualu, kai vargina šiurkštūs kulnai ar susiformavę nuospaudų plotai. Soda taip pat gali sumažinti nemalonų kvapą, nes padeda neutralizuoti prakaito rūgštis.

    Tokiai vonelėi į dubenį šilto vandens dažniausiai dedama kelis šaukštus sodos, o pėdos mirkomos apie 15–20 minučių. Po to būtina kruopščiai nusausinti odą ir patepti drėkinamuoju kremu, nes dažnas šarminių priemonių naudojimas gali sausinti ir silpninti odos apsauginį barjerą.

    Actas veikia priešingai, nes yra rūgštinis ir gali padėti laikinai sumažinti odos pH. Rūgštesnė terpė kai kurioms bakterijoms ir grybeliams yra mažiau palanki, todėl actas kartais pasirenkamas, kai pėdos smarkiai prakaituoja, ilgai būna uždaroje avalynėje ir atsiranda nemalonus kvapas.

    Acto vonelėms svarbiausia tinkamas praskiedimas, nes per stiprus tirpalas gali dirginti, graužti ar net pažeisti jautresnę odą. Dažniausiai rekomenduojama trumpesnė procedūra, maždaug 10–15 minučių, o po jos taip pat verta odą nusausinti ir sudrėkinti kremu. Jei yra įtrūkimų, žaizdelių ar stiprus uždegimas, rūgštinės vonelės gali sukelti papildomą skausmą.

    Vienas dažniausių mitų yra bandymas sodą ir actą naudoti kartu. Sumaišius šiuos ingredientus, jie chemiškai neutralizuoja vienas kitą, todėl tikėtinas efektas dažniausiai būna menkas, o putojimas tėra reakcijos požymis, bet ne nauda odai. Jei norisi išbandyti abu metodus, saugiau juos taikyti atskirai, skirtingomis dienomis, stebint odos reakciją.

    Dermatologai pabrėžia, kad pasikartojantis nemalonus kvapas, pleiskanojimas tarpupirščiuose, niežėjimas ar įtrūkimai gali rodyti grybelinę infekciją, kuriai vien namų priemonių nepakanka. Tokiais atvejais tiksliausią sprendimą padeda parinkti vaistinėje rekomenduojami preparatai arba gydytojo konsultacija, ypač jei simptomai nepraeina per kelias savaites.

    Ypatingo atsargumo reikia sergant cukriniu diabetu ar turint prastą kojų kraujotaką, nes net nedideli odos pažeidimai gali gyti sunkiau ir didinti komplikacijų riziką. Taip pat vonelių nereikėtų daryti, jei yra atviros žaizdos, ryškus paraudimas, pūliavimas ar stiprus skausmas. Jei kyla abejonių, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu.