CP v2

Tag: Pėdų vonelės

  • Įdėkite į vandenį citrinos: 15 minučių vonelė padeda nuo pėdų kvapo ir suragėjimų

    Įdėkite į vandenį citrinos: 15 minučių vonelė padeda nuo pėdų kvapo ir suragėjimų

    Citrusinė pėdų vonelė namuose dažnai minima kaip paprastas būdas sumažinti nemalonų pėdų kvapą ir suminkštinti suragėjusią odą. Pagrindinis jos privalumas tas, kad daugumai žmonių reikalingi ingredientai jau būna virtuvėje, o procedūra trunka apie 10–15 minučių.

    Citrinose ir kituose citrusiniuose vaisiuose yra citrinų ir obuolių rūgščių, priskiriamų AHA rūgštims. Šios rūgštys gali padėti švelniai atpalaiduoti ryšius tarp negyvų odos ląstelių, todėl suragėjęs sluoksnis suminkštėja ir vėliau lengviau pašalinamas, mažiau dirginant odą.

    Nemalonų pėdų kvapą dažniausiai lemia prakaito ir ant odos esančių bakterijų sąveika: mikroorganizmai skaido prakaito sudedamąsias dalis ir susidaro aitrūs kvapai. Rūgštesnė terpė odos paviršiuje bakterijoms paprastai mažiau palanki, todėl citrinos sultys, keisdamos pH, gali prisidėti prie kvapo mažinimo.

    Kitas dažnai minimas aspektas yra citrusų eteriniai aliejai, kuriuose yra limoneno ir kitų junginių. Laboratoriniuose tyrimuose jie siejami su antimikrobinėmis savybėmis, tačiau kasdienėje praktikoje poveikis labiausiai priklauso nuo koncentracijos ir individualios odos reakcijos.

    Kaip pasigaminti pėdų vonelę

    Į didesnį dubenį įpilkite šilto, bet ne karšto vandens, kad nekiltų odos sudirginimo ar perštėjimo rizika. Įspauskite citrinos sulčių arba įdėkite kelias citrinos ar apelsino skilteles, o jei norite, galite įmaišyti žiupsnį druskos.

    Pėdas mirkykite apie 10–15 minučių, o po to jas nusausinkite. Jei oda suminkštėjo, suragėjimus švelniai pašalinkite pemza ar dilde, nebraukdami iki skausmo, ir užbaikite procedūrą drėkinamuoju kremu.

    Kada geriau nerizikuoti

    Nors tokia vonelė daugeliui gali būti saugi, ji netinka, jei ant pėdų yra atvirų žaizdų, gilių įtrūkimų ar aktyvus uždegimas. Rūgštys ir druska gali sukelti perštėjimą, sudirginti pažeistą odą ir lėtinti gijimą.

    Taip pat atsargūs turėtų būti žmonės, turintys alergiją citrusams, nes gali pasireikšti paraudimas ar niežėjimas. Sergant diabetu ar turint diabetinės pėdos riziką, bet kokias procedūras, susijusias su odos šveitimu ar rūgštimis, verta aptarti su gydytoju arba podiatru.

    Jei nemalonus pėdų kvapas kartojasi nuolat, o oda pleiskanoja, parausta ar niežti, tai gali rodyti grybelinę infekciją. Tokiu atveju vien naminių priemonių gali nepakakti, o tiksliausią sprendimą parinks vaistininkas ar gydytojas.

  • Pamirškite pėdų prakaitavimą per karščius: pigus triukas su druska ir mėta veikia greitai

    Kodėl pėdos prakaituoja labiausiai?

    Vasaros karščiai, uždara avalynė ir sintetinės kojinės dažnai sukuria šiltnamio efektą, todėl pėdos ima stipriau prakaituoti. Pati drėgmė nėra pavojinga, tačiau kartu su bakterijomis ji dažniausiai sukelia nemalonų kvapą ir odos dirginimą.

    Specialistai pabrėžia, kad pėdose yra daug prakaito liaukų, o intensyvus judėjimas dar labiau didina šilumos ir drėgmės kiekį. Dėl to diskomfortas ypač juntamas kelionėse, darbe ar ilgiau būnant su sportine avalyne.

    Paprasta priemonė namuose

    Vienas lengviausių būdų sumažinti drėgmę ir kvapą – šilta pėdų vonelė su kosmetine ar pėdų druska. Dažnai rekomenduojamos druskos, papildytos mėtų ar citrusų ekstraktais, nes jos suteikia vėsinimo pojūtį ir padeda neutralizuoti kvapus.

    Į dubenį įpilkite šilto vandens, ištirpinkite nedidelį kiekį druskos ir pamirkykite pėdas apie 15 minučių. Po procedūros pėdas būtina kruopščiai nusausinti, ypač tarpupirščius, nes būtent ten drėgmė užsilaiko ilgiausiai.

    Tokios vonelės paprastai veikia dviem kryptimis: padeda sumažinti bakterijų dauginimąsi ir trumpam sumažina nemalonų šlapių pėdų pojūtį. Jei oda linkusi šerpetoti, po vonelės galima naudoti lengvą drėkinamąjį kremą, bet ne per riebų, kad vėl nesusidarytų drėgmės perteklius.

    Kada vien druskos nepakanka?

    Jei prakaitavimas labai gausus, kartojasi nuolat arba atsiranda odos pleiskanojimas, perštėjimas, įtrūkimai, gali būti, kad prisidėjo grybelinė infekcija. Tokiu atveju vien namų priemonių gali neužtekti, o tiksliausią kryptį parinks vaistininkas arba gydytojas dermatologas.

    Kasdienybėje padeda ir paprasti įpročiai: kojinių keitimas bent kartą per dieną, pralaidesnė avalynė ir batų džiovinimas po dėvėjimo. Taip pat verta rinktis priemones, kurios mažina prakaito liaukų aktyvumą, tačiau jas naudoti reikia pagal instrukcijas, kad neatsirastų odos sudirginimas.

    Jei prakaitavimas prasidėjo staiga, yra labai ryškus arba kartu jaučiamas bendras silpnumas, netikėtas svorio kritimas ar naktinis prakaitavimas, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju. Kartais gausus prakaitavimas gali būti susijęs ne tik su karščiu, bet ir su kitais organizmo pokyčiais.