Pekino kopūstas, trumpai apkepintas svieste, vis dažniau vadinamas greitu baltagūžio pakaitalu, kai norisi šilto garnyro be ilgo troškinimo. Jis suminkštėja per kelias minutes, bet išlieka lengvai traškus, o apskrudę kraštai suteikia ryškesnį skonį. Toks priedas tinka prie maltinukų, pjausnių ir keptos žuvies, ypač kai norisi lengvesnio, ne per rūgštaus garnyro.
Renkantis pekino kopūstą verta ieškoti tvirtos, šviesios gūžės be suvytusių, patamsėjusių lapų galų. Storesnę dalį prie koto geriau pjaustyti smulkiau, o minkštesnius žalius lapus palikti didesniais gabalais. Taip kepant daržovė suminkštėja tolygiai ir nevirsta vandeninga mase.
Kepimo esmė paprasta: pradžioje keptuvės nereikėtų dengti, kad išgaruotų dalis drėgmės ir kopūstas pradėtų skrusti, o ne troškintis. Tik vėliau, sumažinus kaitrą, galima trumpai pabaigti kepimą, kad išliktų švelnus, bet neprarastų struktūros. Būtent šis trumpas kontaktas su aukšta temperatūra dažnai duoda geresnį rezultatą nei ilgas troškinimas.
Skoniui pakanka sviesto, svogūno ir druskos, o prieskonius galima prisitaikyti pagal patiekalą. Jei norisi sodresnio, prie mėsos tinkančio akcento, į pabaigą tinka žiupsnelis aitriosios paprikos arba keli lašai sojų padažo. Svarbu jų nepadauginti, kad neužgožtų natūralaus kopūsto salstelėjimo.
Patiekimas universalus: šis garnyras gali pakeisti įprastą troškintą kopūstą, burokėlius ar šviežias salotas, ypač kai norisi šiltesnio priedo. Jis gerai dera su bulvėmis, kepta vištiena ir balta žuvimi, pavyzdžiui, menke ar polloku. Dėl trumpo gaminimo tai patogi išeitis darbo dienomis, kai svarbus greitis ir paprastumas.