Riešutai dažnai laikomi vienu naudingiausių užkandžių, tačiau ne visais atvejais jie yra saugus pasirinkimas. Specialistai primena, kad didžiausia rizika prasideda tuomet, kai riešutai yra sugedę, netinkamai laikyti arba smarkiai perkaitinti, o vartotojai to nepastebi.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti riešutus, ant kurių matyti pelėsio, pakitusios spalvos ar dėmių. Tokie produktai gali būti užteršti aflatoksinais – pelėsių gaminamomis medžiagomis, kurios siejamos su rimta žala sveikatai, ypač kepenims, ir laikomos kancerogeninėmis.
„Jei ant riešutų matote pelėsio požymių, išmesti reikėtų visą pakuotę, o ne tik kelis gabalėlius“, – sakė dietologas Bartekas Kulczyńskis.
Problema ta, kad pavojingi junginiai ne visada „matosi“ plika akimi. Riešutai gali atrodyti normaliai, tačiau išduoti juos gali nemalonus kvapas, žemiškas, kartus ar tiesiog keistas skonis. Maisto saugos ekspertai pabrėžia, kad toks produktas neturėtų būti ragaujamas pakartotinai.
Ne mažiau dėmesio verta skirti ir laikymo sąlygoms. Riešutuose gausu riebalų, todėl jie greitai apkarsta, ypač kai laikomi šilumoje, šviesoje ar atidarytoje pakuotėje. Saugesnis pasirinkimas yra sandariai uždaryti riešutai, laikomi vėsiai, o ilgesniam laikymui dažnai rekomenduojamas šaldytuvas ar šaldiklis.
Kasdieniam vartojimui dietologai dažniausiai pataria rinktis natūralius riešutus be saldžių glajų, be šokolado ir be gausaus druskos kiekio. Saldinti riešutų gaminiai gali turėti daug pridėtinio cukraus ir prastesnės kokybės riebalų, o tai ilgainiui siejama su didesne antsvorio, metabolinių sutrikimų ir kepenų suriebėjimo rizika.
Dar viena dažna klaida – sūdyti riešutai kaip įprastas kasdienis užkandis. Didesnis druskos kiekis mityboje yra susijęs su aukštesniu kraujospūdžiu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika, todėl sūdyti produktai turėtų likti tik retais pasirinkimais.
Net ir natūralūs riešutai ne visada tinka valgyti dideliais kiekiais. Išskiriami braziliški riešutai, kuriuose itin daug seleno, todėl persistengus galima viršyti saugų šio mikroelemento kiekį. Ilgalaikis per didelis seleno suvartojimas siejamas su selenozės simptomais, tarp kurių minimi virškinimo sutrikimai, plaukų ir nagų pokyčiai bei poveikis nervų sistemai.
Daug diskusijų kelia ir riešutų skrudinimas. Kai riešutai kaitinami ilgai ir aukštoje temperatūroje, gali susidaryti nepageidaujamų junginių, o dalis vitaminų mažėja. Dėl to specialistai dažnai pabrėžia, kad saugiausia kasdienybėje rinktis žalius riešutus, o skrudinti tik retkarčiais ir švelniai.
Vis dėlto visiškai atsisakyti skrudinimo nereikia. Jei norisi ryškesnio skonio ir traškumo, rekomenduojama rinktis trumpą kaitinimą ir vidutinę temperatūrą, neleisti riešutams patamsėti iki tamsiai rudos spalvos ir jų nesudeginti. Taip pat patariama pirkti žalius riešutus ir skrudinti namuose, nes tuomet lengviau kontroliuoti procesą.
Galiausiai, svarbiausias principas paprastas: jei riešutai kelia įtarimų dėl kvapo, skonio ar išvaizdos, neverta rizikuoti. Nors riešutai gali būti vertinga mitybos dalis, jų sauga prasideda nuo tinkamo pasirinkimo, laikymo ir saikingo paruošimo.
