CP v2

Tag: Pelkės

  • Ryjówka malutka – mažiausias Lenkijos žinduolis: kaip ji išgyvena, kai maisto reikia nuolat?

    Ryjówka malutka – mažiausias Lenkijos žinduolis: kaip ji išgyvena, kai maisto reikia nuolat?

    Mažiausias žinduolis, dažnai painiojamas su pele

    Ryjówka malutka, moksliškai Sorex minutus, laikoma mažiausiu Lenkijoje gyvenančiu žinduoliu. Suaugėlio kūno ilgis paprastai siekia apie 4–6,5 centimetro, o svoris dažniausiai yra 3–7 gramai.

    Iš pirmo žvilgsnio ji gali priminti mažą pelę, tačiau tai visai kita žinduolių grupė. Ryškiausias požymis yra pailgas, labai judrus snukutis, kuriuo gyvūnas nuolat „šukuoja“ samanų ir paklotės sluoksnį ieškodamas grobio.

    Gyvenimas ant didelių apsukų

    Šios kirstukės organizmas dirba itin intensyviai, todėl energijos poreikis yra milžiniškas. Dėl labai spartaus metabolizmo ryjówka malutka negali ilgai badauti, o ilgesnė pertrauka tarp maitinimosi jai gali baigtis mirtimi.

    Dėl to ji aktyvi ištisus metus ir nepraktikuoja žiemos miego. Net šalčiausiu sezonu gyvūnas priverstas nuolat judėti ir ieškoti maisto ten, kur bent minimaliai išlieka bestuburių.

    Kur gyvena ir kuo minta

    Rūšis paplitusi įvairiose buveinėse visoje Lenkijoje ir dažniau renkasi drėgnesnes vietas. Ją galima aptikti drėgnuose miškuose, pelkėtose teritorijose, durpynuose, šlapiose pievose ar tankesnėje paklotėje, kur lengviau slėptis.

    Ryjówka malutka pati dažniausiai nekasa urvų, o pasinaudoja kitų smulkių gyvūnų suformuotais tuneliais. Žiemą kartais pasitaiko ir arčiau žmonių sodybų, nes ten paprasčiau rasti užuovėją ir šiltesnių slėptuvių.

    Jos racioną sudaro smulkūs bestuburiai: vabzdžiai, jų lervos, vorai, sliekai ir kiti paklotėje gyvenantys organizmai. Dėl didžiulio energijos poreikio per parą ji gali suėsti maisto kiekį, prilygstantį jos pačios masei ar net ją viršijantį.

    Ryjówka malutka regėjimas nėra stipriausia jos „įranga“: akys mažos, ausys beveik pasislėpusios po kailiu. Daug svarbesni yra uoslė ir lytėjimas, o snukutį dengiantys jautrūs plaukeliai padeda aptikti grobį net visiškoje tamsoje.

    Gyvenimas trumpas, bet intensyvus: dažnai ji išgyvena iki maždaug pusantrų metų. Per tokį laiką reikia išsikovoti teritoriją, ištverti žiemą, nuolat maitintis ir spėti susilaukti jauniklių šiltuoju metų laiku.

    Įdomu ir tai, kad kirstukės yra tarp nedaugelio žinomų nuodingų žinduolių Europoje: jų seilėse esantys junginiai padeda paralyžiuoti grobį. Žmogui jos paprastai nepavojingos, o įkandimas, jei pasitaikytų, dažniausiai sukeltų tik trumpalaikį vietinį skausmą ir nedidelį patinimą.

    Nors šis gyvūnas retai pastebimas dėl mažo dydžio ir maskuojančio kailio, jis yra naudingas ekosistemai, nes mažina vabzdžių ir jų lervų gausą. Jei ryjówka malutka netyčia patektų į namus, saugiausia ją atsargiai perkelti atgal į lauką, nebandant laikyti ar šerti patalpose.

  • Lenkijos Rytų skydas keičia pasienio miškus: kariuomenė ir aplinkosaugininkai susitarė dėl naujų zonų

    Lenkijos Rytų skydas keičia pasienio miškus: kariuomenė ir aplinkosaugininkai susitarė dėl naujų zonų

    Lenkija plečia vadinamąjį Rytų skydo projektą, kuriuo siekiama sustiprinti šalies gynybą prie rytinės sienos, pasitelkiant ir gamtines kliūtis. Kartu su Gynybos ministerija ir Klimato bei aplinkos ministerija pristatytas „gamtinis komponentas“, dar vadinamas žaliąja projekto dalimi.

    Jo esmė – pasienio teritorijose miškų ir vandens ekosistemas tvarkyti taip, kad jos didintų vietovės „antimobilumą“, t. y. apsunkintų priešiškų pajėgų judėjimą. Ministerijos pabrėžia, kad kalbama ne apie vienkartines priemones, o apie ilgalaikius miškotvarkos ir retencijos sprendimus.

    Dvi zonos prie rytinės sienos

    Pagal paskelbtus planus numatytos dvi apsauginės zonos. Pirmoji, vadinama no-go, būtų įrengiama maždaug 5 kilometrų ruože nuo valstybės sienos, kur miškotvarka keičiama siekiant maksimaliai apriboti judėjimą.

    Šioje zonoje planuojama iš esmės atsisakyti plyno kirtimo, o daugiau negyvos medienos palikti miške, kad ji didintų vandens sulaikymą ir taptų natūralia kliūtimi. Skelbiama, kad priemonės paliestų 48 urėdijų teritorijas, o tikslinė no-go zona apimtų apie 100 000 hektarų miškų.

    Antroji, vadinama slow go, apimtų teritorijas iki maždaug 50 kilometrų nuo sienos ir siektų apie 700 000 hektarų miškų. Joje būtų ribojamas plynas kirtimas, negyva mediena dažniau paliekama vietoje, taip pat numatomi sprendimai, skirti naikinti „koridorius“, kuriais galėtų patogiau judėti sausumos technika.

    Retencija ir vandens ekosistemų atkūrimas

    Kartu su miškotvarkos pokyčiais akcentuojama vandens retencija ir šlapiųjų buveinių atkūrimas, nes pelkės, užmirkusios vietos ir vandens telkiniai gali tapti papildoma natūralia kliūtimi. Tai atitinka ir platesnes Europos Sąjungos kryptis, kai atsparumo didinimas siejamas su ekosistemų atkūrimu ir vandens režimo stabilizavimu.

    Ministerijos nurodo, kad šiai žaliajai daliai planuojama pritraukti Europos Sąjungos lėšų, kurios būtų skirtos vandens ekosistemoms atkurti ir retencijai didinti. Įvardyta suma siekia apie 450 mln. zlotų, tai yra maždaug 105 mln. eurų.

    Pinigai, kaip skelbiama, būtų prieinami savivaldybėms, nacionaliniams parkams, regioninėms aplinkosaugos institucijoms, Valstybiniams miškams, „Wody Polskie“ bei nevyriausybinėms organizacijoms. Prioritetas būtų teikiamas rytiniams regionams, kur planuojamas intensyvesnis priemonių diegimas.

    Retas ministerijų tandemas

    Projekto rengėjai viešai pabrėžė, kad gynybos ir aplinkosaugos institucijų bendradarbiavimas tokio masto sprendimuose Lenkijoje nėra įprastas. Vis dėlto šiuo atveju abi pusės akcentuoja, kad gynybos planavimas reikalauja įtraukti skirtingus sektorius ir aiškiai paskirstyti užduotis.

    „Rengdami valstybę galimai gynybos operacijai, norime, kad kiekvienas sektorius žinotų savo užduotis grėsmės atveju“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    „Todėl mums taip svarbu, kad vietovė ir gamta taptų sąjungininku kariuomenei, o institucijos veiktų išvien“, – pridūrė jis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai gali turėti ir papildomų šalutinių efektų: didesnė retencija mažina sausrų riziką, o pelkių ir upelių atkūrimas padeda biologinei įvairovei. Tačiau praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių miškotvarkos taisyklių, vietos bendruomenių įtraukimo ir to, kaip bus subalansuoti gynybos, gamtosaugos ir ūkinių interesų prioritetai.

  • Lietuva kuria gynybą pelkėmis: 6 000 hektarų planas keičia sienos apsaugos logiką

    Lietuva kuria gynybą pelkėmis: 6 000 hektarų planas keičia sienos apsaugos logiką

    Pelkės kaip natūrali kliūtis

    Lietuvoje jau vyksta darbai, kuriais siekiama atkurti sovietmečiu nusausintas pelkes ir durpynus. Netoli Vilniaus technika atnaujina griovius, stabdo vandens nutekėjimą ir šalina medžius iš teritorijų, kurios buvo paverstos sausesnėmis pievomis ar miškais.

    Pagrindinis tikslas yra dvigubas: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir kartu sustiprinti gynybą. Šlapynės tampa sudėtingai įveikiamu reljefu, kuriame sunkioji technika, įskaitant tankus ir šarvuočius, gali klimpti, strigti ar būti priversta rinktis siauresnius maršrutus.

    Kodėl durpynai svarbūs klimatui

    Durpynai laikomi vienais efektyviausių natūralių anglies sankaupų, nes vandeniu prisotintoje aplinkoje organinės liekanos skyla lėčiau. Per tūkstančius metų susikaupusios durpės gali išlaikyti anglį ilgiau nei dauguma miškų ekosistemų.

    Kai šlapynės nusausinamos, durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą išsiskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to atkūrimas dažnai siejamas su klimato kaitos švelninimu ir vandens sulaikymu, ypač dažnėjant sausrų ir staigių liūčių epizodams.

    Gynybos logika po karo Ukrainoje

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą rytiniame NATO flange išaugo dėmesys teritorijos pritaikymui gynybai. Pelkės nėra stebuklinga priemonė, tačiau jos gali sulėtinti judėjimą, sumažinti galimų maršrutų skaičių ir priversti techniką važiuoti keliais, kurie lengviau stebimi ir ginami.

    „Atkurti durpynai turi tapti integralios gynybos linijos dalimi kartu su kitomis priemonėmis“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Karinėje praktikoje tai reiškia, kad priešininkui sudėtingiau išskaidyti šarvuotą koloną ir netikėtai manevruoti. Kai judėjimas nukreipiamas į kelius ar siaurus praėjimus, didėja žvalgybos, ugnies poveikio ir blokavimo priemonių efektyvumas.

    Kiek planuojama atkurti ir kodėl tai trunka

    Lietuva yra paskelbusi siekį atkurti apie 6 000 hektarų durpynų. Tokie projektai paprastai reikalauja hidrologinio planavimo, melioracijos griovių užtvenkimo, vandens režimo stabilizavimo ir ilgesnio laiko, kol grįžta šlapynėms būdinga augalija.

    Pirmieji pokyčiai kai kur matomi gana greitai, tačiau pilnas ekosistemos atsikūrimas gali užtrukti ne vienus metus. Dėl to dalis visuomenės palaiko aplinkosauginę naudą, bet skeptiškai vertina gynybinį efektą, ypač jei tikimasi greitų rezultatų.

    Ekspertai pabrėžia, kad šlapynės nepakeičia kariuomenės, žvalgybos, artilerijos ar oro gynybos. Vis dėlto jos gali pakeisti kovos sąlygas taip, kad priešininko veiksmai taptų lėtesni ir labiau nuspėjami, o tai gynyboje dažnai yra lemiamas pranašumas.

    Regioninė tendencija: nuo betono prie reljefo

    Panašus požiūris vis garsiau aptariamas ir Lenkijoje, kur į rytinės sienos stiprinimą įtraukiamos ne tik inžinerinės kliūtys, bet ir natūralūs barjerai. Šis modelis remiasi mintimi, kad saugumas stiprinamas ne vien statiniais, bet ir reljefo, vandens bei miškų valdymu.

    Latvija ir Suomija taip pat analizuoja arba įgyvendina šlapynių atkūrimą, suderindamos aplinkosaugos tikslus su saugumo argumentais. Baltijos regione lygiagrečiai vystoma ir platesnė gynybos infrastruktūra, tačiau vis dažniau akcentuojama, kad vien grioviai ar užtvaros neatskleidžia viso teritorinės gynybos potencialo.

    Šlapynės grįžta į istorinį vaidmenį: tai nepatogus, bet strategiškai svarbus kraštovaizdis. Jos gali vienu metu sulaikyti vandenį, padėti mažinti emisijas, skatinti biologinę įvairovę ir apsunkinti sunkiosios technikos judėjimą, o tai valstybėms prie Rusijos ir Baltarusijos sienų tampa ypač aktualu.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Kas parengta ir kada bus tvirtinama

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Pakeitimus planuojama tvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi ūkinės veiklos ribojimai ar reikalavimai, skirti saugoti vertingas buveines. Pirminiai žemėlapiai patvirtinti 2023 metų pabaigoje ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kaip keičiasi duomenys ir kada jie įsigalios

    Šiuo metu viešinami tik planuojami žemėlapių pakeitimai, o ne visas žemėlapio turinys, todėl svarbu vertinti būtent naujai pažymėtas ar koreguojamas ribas. Pakeitimai rengiami VSTT iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktą informaciją.

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o įrašai registre bus tikslinami įstatymų nustatyta tvarka. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakeistose teritorijose pradedamos taikyti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Jeigu teritorija iš žemėlapio išbraukiama, atitinkamos specialiosios sąlygos nebegalioja nuo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. VSTT pabrėžia, kad žemėlapių tikslinimas yra tęstinis procesas, nes gamtinė situacija keičiasi, o ribos gali kisti dėl natūralių buveinių susiformavimo ar išnykimo.

    Ką tai reiškia ūkininkavimui ir kokie ribojimai galioja

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, kaip numato specialiosios sąlygos, negalima tokių plotų suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Taip pat draudžiama kitais būdais keisti žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus atvejus, kai atliekami darbai, palaikantys pievų būklę.

    Leistina ir rekomenduojama veikla, padedanti išlaikyti natūralias pievas, yra reguliarus šienavimas arba ganymas, taip pat sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. VSTT atkreipia dėmesį, kad tvarkant sumedėjusią augaliją būtina įvertinti saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą ar ardyti pelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio aplinkai vertinimas leidžia planuojamą veiklą. Taip pat draudžiama pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Tuo pačiu tokiose teritorijose gali būti leidžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžius bei krūmus, jei darbai nesuardo pelkių augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams. Kai kuriose šlapynių ir žemapelkių vietose, kurios įtrauktos į šias teritorijas, gali būti galimas ekstensyvus ganymas.

    VSTT pabrėžia, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms sąlygoms. Tokiais atvejais taip pat išlieka galimybės pretenduoti į atitinkamas išmokas, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus dėl žemėlapių tikslinimo, nurodydami sklypo unikalų numerį ir motyvus, kodėl ribos turėtų būti keičiamas. Prašymus priima VSTT, kuri konsultacijas teikia telefonu ir elektroniniu paštu.

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapis: ką tai reiškia sklypų savininkams iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Pirmieji šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje, o vėliau detalizuoti VSTT direktoriaus 2023 metų rugsėjo 21 dieną įsakymu. Tuomet žemėlapiuose buvo sužymėta apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kas ir kodėl keičiama

    Šiuo metu viešinami ne visi žemėlapiai, o būtent pakeitimų projektai, kuriuose pažymima, kur teritorijos būtų įtraukiamos, tikslinamos arba išbraukiamos. VSTT nurodo, kad pakeitimai rengiami jos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus.

    Pats tikslinimas neturi vienkartinio galutinio termino, nes gamtinė situacija kinta: pievos gali užželti krūmais, šlapynės išdžiūti ar, priešingai, atsikurti, o ribos gali pasislinkti dėl natūralių procesų ar tikslinant duomenis. Praktikoje tai reiškia, kad žemėlapių korekcijos gali būti vykdomos ir ateityje, kai atsiranda naujos informacijos.

    Kada įsigalios naujos sąlygos

    Patvirtinus naujausius pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakoreguotose teritorijose pradeda galioti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Tuo metu teritorijose, kurios išbraukiamos iš žemėlapio, specialiosios sąlygos nustoja galioti nuo išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Dėl to sklypų savininkams svarbiausia sekti ne tik projekto viešinimą, bet ir registravimo faktą registre.

    Ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Natūraliose pievose ir ganyklose taikomi ribojimai yra susiję su jų būklės išsaugojimu: paprastai draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, apželdinti ar įveisti mišką, jeigu tai pakeistų pievos žolynų sudėtį ir būklę. Kartu leidžiama ir dažnai rekomenduojama pievas prižiūrėti šienaujant ar ganant, taip pat šalinti sumedėjusią augmeniją, kai tai daroma nepažeidžiant kitų aplinkosauginių reikalavimų.

    Pelkėse ir šaltinynuose ribojimai paprastai griežtesni, nes siekiama išsaugoti hidrologinį režimą ir jautrias buveines: draudžiami sausinimo darbai ar veiksmai, keičiantys vandens režimą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Vis dėlto tam tikrais atvejais leidžiama šienauti ar retinti krūmus ir medžius, jeigu tai neardo augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima vykdyti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Tai aktualu ūkininkams, nes, laikantis reikalavimų, galima deklaruoti plotus ir pretenduoti į paramą, susijusią su aplinką tausojančiais ūkininkavimo būdais.

    Sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti jau patvirtintus žemėlapius. Prašyme paprastai reikia nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškius argumentus, kodėl teritorija turėtų būti įtraukta, patikslinta arba išbraukta.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų?

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai yra svarbūs žemės savininkams ir ūkininkams, nes nuo jų priklauso, kokie veiklos apribojimai taikomi konkrečioms teritorijoms. Patvirtinti pakeitimai vėliau perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos pradeda galioti nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl keičiama

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT nurodo, kad žemėlapiai tikslinami institucijos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pranešimus. Pokyčius lemia ir natūrali gamtinė dinamika, kai buveinės susiformuoja, kinta arba išnyksta, o jų ribos pasislenka.

    Teisinis pagrindas yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarka. Praktikoje tai reiškia, kad ribų tikslinimas nėra vienkartinis sprendimas, o nuolat atnaujinamas procesas.

    Kada apribojimai pradeda galioti

    Naujai nustatytose arba pakeistose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Tuo tarpu panaikinamose teritorijose apribojimai nebegalioja nuo išregistravimo iš NTR dienos.

    Toks mechanizmas svarbus planuojantiems darbus sklype: vien projekto viešinimas savaime dar nereiškia, kad ribos jau įsigaliojo. Vis dėlto, jei sklypas patenka į viešinamus pakeitimus, verta įsivertinti galimą poveikį planams ir konsultuotis iš anksto.

    Kokie pagrindiniai draudimai taikomi

    Natūraliose pievose ir ganyklose iš esmės draudžiama jas suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką arba kitaip keisti žolynų būklę ir sudėtį. Kartu pabrėžiama, kad pievų ir ganyklų palaikymui reikalinga veikla, tokia kaip reguliarus šienavimas ar ganymas, dažnai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama.

    VSTT atkreipia dėmesį ir į Europos Bendrijos svarbos buveines, kuriose sumedėjusi augmenija turi būti tvarkoma taip, kad būtų užtikrintas buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. Natūralias pievas ir ganyklas taip pat leidžiama aptverti, jei veikla neprieštarauja taikomiems reikalavimams.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudimai susiję pirmiausia su hidrologiniu režimu ir augaline danga. Draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių augalinę dangą, taip pat pelkes paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Kartu numatytos ir išimtys, kai tam tikra veikla galima, jei teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, gali būti leidžiamas ekstensyvus ganymas.

    „Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino, nes jis priklauso nuo kintančios gamtinės situacijos ir teisinio reguliavimo pokyčių“, – nurodo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

    Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti žemėlapius. Prašymuose paprastai prašoma nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl ribos turėtų būti koreguojamos.

    VSTT taip pat pabrėžia, kad natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Konkrečios galimybės priklauso nuo taikomo režimo ir pasirinktų ūkininkavimo priemonių.

    Gyventojams, planuojantiems ūkinius darbus ar investicijas, svarbiausia yra laiku pasitikrinti, ar sklypas nepatenka į viešinamus pakeitimus, ir įvertinti, ar planuojama veikla atitinka nustatytus apribojimus. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl vėliau paaiškėjusio specialiojo režimo.

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Numatyta, kad pakeitimų paketas galėtų būti patvirtintas iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi apribojimai žemės naudojimui, todėl pokyčiai aktualūs sklypų savininkams, ūkininkams ir planuojantiems statybas ar kitą veiklą. Patvirtinus pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos įsigalios nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl tikslinama?

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT pabrėžia, kad tikslinimas vyksta nuolat, nes kinta gamtinė situacija ir teritorijų ribos: vienur buveinės susiformuoja, kitur sunyksta, o kai kur pasikeičia jų būklė. Pakeitimai rengiami ir gavus suinteresuotų asmenų pranešimų bei įvertinus pagrįstas aplinkybes, o darbai vykdomi pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarką.

    Kur tikrinti, ar pokyčiai palies jūsų sklypą?

    VSTT viešina būtent žemėlapių pakeitimus, o ne visą jau patvirtintą sluoksnį. Sklypą galima rasti įvedus unikalų sklypo numerį paieškoje, o planuojami pakeitimai paprastai pažymimi atskirais sutartiniais ženklais.

    Svarbu įvertinti, kad viešinami pakeitimai gali būti tvirtinami ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo. Tai reiškia, jog iki patvirtinimo jie dar nėra galutiniai, tačiau leidžia iš anksto įsivertinti galimas pasekmes planuojamai veiklai.

    Kokie ribojimai taikomi natūralioms pievoms ir pelkėms?

    Natūraliose pievose ir ganyklose draudžiama keisti žolynų būklę taip, kad buveinė būtų pažeista, pavyzdžiui, suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas ar užsodinti želdiniais. Kita vertus, įprasta priežiūra, reikalinga pievoms išlaikyti, paprastai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama, ypač kai ji padeda stabdyti užžėlimą krūmais.

    Pelkėse ir šaltinynuose taikomi griežtesni hidrologinio režimo apsaugos reikalavimai: draudžiami sausinimo darbai ir veiksmai, galintys pakeisti vandens režimą ar suardyti augalinę dangą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar šalinti krūmus, jei darbai nesuardo pelkės augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad šiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliu atvejų prioritetas teikiamas ekstensyviam tvarkymui, o konkrečios galimybės priklauso nuo teritorijos tipo ir nustatytų apribojimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti patvirtintus žemėlapius. Prašyme svarbu nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškiai išdėstyti argumentus, kodėl ribos ar priskyrimas turėtų būti koreguojami.

  • Keičiami natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos, o daliai sklypų tai gali reikšti naujus ribojimus arba, priešingai, jų panaikinimą.

    Pirminiai šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba pabrėžia, kad žemėlapiai tikslinami atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus, todėl ribos gali keistis ir vėliau.

    Kas pasikeis po patvirtinimo?

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradės galioti nuo jų įregistravimo registre dienos. Jei teritorija iš žemėlapio bus išbraukta, atitinkami ribojimai nebegalios nuo išregistravimo dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad sklypo savininkams svarbu sekti ne tik viešinamus projektinius pakeitimus, bet ir registravimo momentą. Būtent registras tampa atskaitos tašku, nuo kada ribojimai taikomi teisiškai ir gali turėti įtakos planuojamiems darbams ar sandoriams.

    Kokie pagrindiniai ribojimai taikomi?

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką ar kitaip keisti žolynų būklę. Išimtys numatytos tikslinėms tvarkymo priemonėms, pavyzdžiui, krūmų šalinimui, invazinių rūšių naikinimui, ganymui ar šienavimui.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą ar ardyti augalinę dangą, taip pat paversti pelkę ar šaltinyną ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar retinti medžius ir krūmus, jei darbai nesuardo pelkės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Tai ypač aktualu ūkininkams, planuojantiems šienavimo ar ekstensyvaus ganymo veiklas, kurios dažnu atveju laikomos palankiomis buveinių būklei palaikyti.

    Kaip savininkams pasitikrinti ir teikti prašymus?

    Viešinami būtent žemėlapių pakeitimų projektai, o sklypo paieškai paprastai naudojamas unikalus sklypo numeris. Projektiniai pakeitimai gali būti patvirtinti ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo, todėl tai yra laikotarpis, kai verta įvertinti, ar pakeitimas paliečia jūsų sklypą.

    Žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme turėtų būti nurodytas sklypo unikalus numeris, atstovavimo pagrindas ir aiškūs argumentai, kodėl ribos turėtų būti keičiamos.

    Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino ir gali vykti nuolat, nes gamtinė situacija kinta: buveinės susiformuoja, nyksta arba pasislenka jų ribos. Dėl to savininkams, planuojantiems melioracijos, želdinimo ar žemės dirbimo darbus, svarbu reguliariai pasitikrinti sklypo statusą ir įsitikinti, kad planuojama veikla neprieštarauja galiojančioms sąlygoms.