CP v2

Tag: Pelno mokestis

  • Nuo 2027 metų keičiamas estiškas CIT: mažiau lankstumo, daugiau kontrolės ir rizika dėl klaidų

    Lenkijoje nuo 2027 metų sausio 1 dienos planuojami reikšmingi vadinamojo estiško CIT pakeitimai. Šis modelis buvo kurtas kaip paskata įmonėms pelną palikti versle ir jį reinvestuoti, tačiau po spartaus populiarumo augimo valdžia siekia sugriežtinti taisykles ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką.

    Estiško CIT esmė išlieka ta pati: pelno mokestis įprastai atsiranda tada, kai pelnas faktiškai išmokamas akcininkams ar „ištraukiamas“ iš įmonės kitais būdais. Dėl to įmonėms, kurios pelną skiria plėtrai, atsiranda daugiau apyvartinių lėšų, tačiau mainais reikia itin tiksliai laikytis režimo sąlygų.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Vienas labiausiai apčiuopiamų pokyčių: įmonės nebegalės pereiti prie estiško CIT metų eigoje. Iki šiol tokia galimybė leido prisitaikyti prie pasikeitusių verslo aplinkybių, o ateityje pasirinkimą reikės planuoti iš anksto, paprastai siejant su mokestinių metų pradžia.

    Taip pat planuojama patikslinti taisykles dėl paslėptų pelno išmokėjimo formų, paskirstyto pelno ir su veikla nesusijusių išlaidų. Praktikoje tai reiškia daugiau situacijų, kai mokėtojas turės įrodyti, kad tam tikros išlaidos ar atsiskaitymai nėra netiesioginis pelno išmokėjimas akcininkui ar susijusiems asmenims.

    Kartu numatomas ir tam tikras palengvinimas dėl užimtumo reikalavimų: juos būtų galima atitikti derinant darbo sutartis su kitomis bendradarbiavimo formomis. Tai ypač aktualu verslams, kuriuose dalis funkcijų perkama kaip paslaugos.

    Kodėl formalumai taps kritiniai?

    Naujose nuostatose labiau akcentuojama drausmė ir kontrolė, o tai didina ir formalių klaidų kainą. Estiško CIT režime net ir techniškai atrodantys pažeidimai gali lemti teisės taikyti lengvatinį apmokestinimą praradimą, todėl mokesčių rizikos valdymas tampa tokia pat svarbia užduotimi kaip ir finansų planavimas.

    „Problema yra įstatyme įtvirtintas formalizmas ir pernelyg griežta sankcija, tai yra teisės taikyti režimą praradimas, dažnai su atgaliniu poveikiu“, – sakė mokesčių ekspertas Łukaszas Samojłowiczius.

    Ekspertų vertinimu, dažniausi rizikos taškai susiję su įmonės pertvarkomis, susijungimais, padalijimais, investicijomis į finansines priemones, taip pat su užimtumo ar kitų tinkamumo kriterijų įrodymu. Dėl to prieš pasirenkant režimą įmonėms rekomenduojama atlikti išsamų pasirengimo vertinimą ir peržiūrėti vidines procedūras.

    „Paslėptų išmokų“ ratas plečiamas

    Pokyčiai taip pat palies vadinamųjų paslėptų pelno išmokų apibrėžimą. Siekiama praplėsti atvejų ratą, kai atsiskaitymai tarp įmonės ir akcininko ar susijusių šalių gali būti prilyginti pelno paskirstymui, net jei formaliai tai atrodo kaip nuoma, licencijos ar paslaugų pirkimas.

    „Įmonėms teks daug atidžiau įsivertinti atsiskaitymus tarp bendrovės ir jos savininko“, – sakė Łukaszas Łukasikas.

    Tai reiškia, kad daugiau dėmesio teks skirti kainodarai, sutarčių sąlygoms ir realiam paslaugų turiniui, ypač kai sandoriai vyksta su susijusiais asmenimis. Įmonėms, kurios naudojasi akcininkų turtu ar paslaugomis, gali prireikti tvirtesnio dokumentavimo ir aiškesnio ekonominio pagrindimo.

    Abolicija už senas klaidas, bet mažiau laisvės ateičiai

    Projekte numatyta abolicija daliai įmonių, kurios anksčiau prarado teisę į estišką CIT dėl formalių pažeidimų, susijusių su įėjimu į režimą. Toks sprendimas gali sumažinti praeities rizikų naštą ir užkirsti kelią ypač skaudžioms pasekmėms tais atvejais, kai ginčas kilo dėl procedūrinių netikslumų.

    Vis dėlto kartu verslas neteks svarbaus lankstumo instrumento, tai yra galimybės pasirinkti estišką CIT metų eigoje. Dalis ekspertų teigia, kad problemą buvo galima spręsti paprasčiau, pavyzdžiui, aiškiau apibrėžiant procedūrą ir mažinant automatinio teisės praradimo riziką dėl apskaitos ar ataskaitų klaidų.

    Apibendrinant, estiškas CIT Lenkijoje neliks panaikintas, tačiau nuo 2027 metų numatomas aiškus posūkis į griežtesnę kontrolę. Įmonėms tai reiškia daugiau planavimo, kruopštesnį dokumentavimą ir didesnę kainą už, atrodytų, nedideles formalias klaidas.

  • PiS ekonomikos planas: mažesnė sveikatos įmoka verslui, vietoje CIT – 1,5 proc. apyvartos mokestis

    Partija PiS Varšuvoje pristatė dalį ekonominės programos gairių, kurias rengia artėjant parlamento rinkimams 2027 metais. Pasak partijos atstovų, siūlymai skirti viešųjų finansų būklei gerinti ir smulkiojo bei vidutinio verslo sąlygoms lengvinti.

    PiS kandidatas į premjerus Przemysławas Czarnekas teigė, kad dabartinė politika esą silpnina investicijas regionuose ir didina ekonominį neapibrėžtumą. „Esame čia tam, kad pristatytume planą, kaip sutvarkyti viešuosius finansus“, – sakė P. Czarnekas.

    Sveikatos įmokos: siūlomas grįžimas atgal

    Vienas pagrindinių PiS akcentų – sveikatos draudimo įmokos pakeitimai, grįžtant prie ankstesnių taisyklių daliai verslo. Partija kritikuoja po „Lenkijos susitarimo“ įvestą modelį, kai daliai savarankiškai dirbančiųjų įmoka tapo sunkiau prognozuojama ir mažiau palanki mokesčių prasme.

    PiS konsultuojantis Krokuvos ekonomikos universiteto profesorius Mariuszas Andrzejewskis aiškino, kad didžiausią naštą pokyčiai užkrovė mažoms ir vidutinėms įmonėms, ypač individualiai dirbantiems pagal verslo liudijimui artimas schemas. „Tai skaudina Lenkijos verslininkus. Ir tai yra problema“, – sakė M. Andrzejewskis.

    Pagal pristatytą kryptį, pakeitimai pirmiausia būtų taikomi smulkiajam ir vidutiniam verslui, įskaitant dalį fiksuotais tarifais besinaudojančių mokėtojų. M. Andrzejewskio teigimu, kai kuriems pagal vienodo tarifo pajamų mokestį dirbantiems asmenims įmoka galėtų sumažėti net iki maždaug perpus.

    Vietoje CIT – apyvartos mokestis

    Kitas ryškus siūlymas – pelno mokestį CIT keisti 1,5 proc. apyvartos mokesčiu. Tokia idėja reiškia, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo įmonės pajamų, o ne nuo uždirbto pelno, todėl didesnę reikšmę turėtų veiklos apimtys ir maržos.

    PiS taip pat siūlo kasmet indeksuoti gyventojų pajamų mokesčio tarifų ribas, kad jos „neatsiliktų“ nuo kainų ir atlyginimų pokyčių. Be to, programoje minimas ir Krajowy System e-Faktur sustabdymas, kuris verslui turėjo įtvirtinti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą.

    Pasak M. Andrzejewskio, vien sveikatos įmokos grąžinimas daliai mokėtojų į ankstesnį modelį valstybės biudžetui kainuotų apie 810 000 000 eurų per metus. PiS nurodo, kad kitomis priemonėmis ketintų kompensuoti šį poveikį, tačiau detalių dėl finansavimo šaltinių pristatytoje dalyje buvo nedaug.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad apyvartos mokesčiai gali supaprastinti administravimą, bet kartu kelia riziką sektoriams, kurių pelningumas mažas, o apyvarta didelė. Todėl realus poveikis priklausytų nuo galimų išimčių, tarifų diferencijavimo ir to, kaip būtų sprendžiami nuostolingų ar investuojančių įmonių atvejai.

  • Mokesčių reforma Lenkijoje: didesnė neapmokestinama riba ir naujas 24 proc. tarifas vidurinėms pajamoms

    Lenkijos Vyriausybė pritarė gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, kurie turėtų palengvinti mokestinę naštą daliai dirbančiųjų, ypač augančiai vidurinei klasei. Plane numatyta kelti pirmąjį pajamų slenkstį ir įvesti papildomą tarpinį tarifą, o kartu didinti kai kuriuos mokesčius, kad reforma būtų finansuojama.

    Pagal projektą pirmasis GPM slenkstis būtų pakeltas nuo 120 000 iki 130 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug nuo 27 000 iki 29 000 eurų per metus. Šiame slenkstyje tarifas liktų 12 proc., tačiau atsirastų naujas tarpinis 24 proc. tarifas pajamoms, viršijančioms apie 29 000 eurų ir siekiančioms maždaug 33 000 eurų per metus.

    Pajamoms, viršijančioms apie 33 000 eurų per metus, toliau būtų taikomas 32 proc. tarifas. Skaičiuojama, kad pakeitimai kitais metais paliestų apie 3,5 milijono mokesčių mokėtojų, o jų skaičius galėtų augti dėl didėjančių atlyginimų ir ekonomikos plėtros.

    „Metinė nauda iš šios reformos gali siekti iki 810 eurų. Tai yra pinigai, kurie liks lenkų piniginėse“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

    Kaip planuojama finansuoti reformą

    Kad būtų padengtos lengvatų sąnaudos, kartu numatyti ir kai kurių mokesčių didinimai. Pavyzdžiui, pelno mokesčio tarifas įmonėms, kurių praėjusių metų pajamos viršijo 50 milijonų eurų, būtų didinamas nuo 19 proc. iki 22 proc.

    Taip pat siūloma didinti solidarumo įmoką nuo 4 proc. iki 5 proc. Be to, projekte numatomi pakeitimai, susiję su fiksuoto tarifo apmokestinimu pagal supaprastintas taisykles, kuriomis naudojasi dalis savarankiškai dirbančiųjų ir mažųjų verslų.

    Koks poveikis biudžetui

    Lenkijos Finansų ministerijos vertinimu, per 10 metų po pokyčių įsigaliojimo valstybės biudžetas dėl GPM sumažinimo netektų beveik 13,3 milijardo eurų pajamų. Tuo pačiu teigiama, kad bendros valstybės pajamos išaugtų apie 6,1 milijardo eurų, daugiausia dėl didesnių įplaukų į sveikatos sistemą ir kitus viešuosius fondus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo reformos paprastai turi du tikslus: sumažinti mokestinį spaudimą vidutinėms pajamoms ir kartu perskirstyti naštą didesnes pajamas gaunantiems asmenims bei didelėms įmonėms. Tolimesnės diskusijos Seime parodys, ar siūlymai bus priimti be reikšmingų korekcijų.

  • Lenkijoje CIT oficialiai 19 proc., bet didžiosios biržos įmonės realiai sumoka apie 33 proc.

    Nors Lenkijoje standartinis pelno mokesčio (CIT) tarifas siekia 19 proc., didžiausios biržoje kotiruojamos bendrovės realiai patiria gerokai didesnę mokesčių naštą. 2024 metais jų vidutinė efektyvioji mokesčio norma, skaičiuojant nuo deklaruoto pelno, siekė apie 33 proc.

    Toks skirtumas tarp nominalaus tarifo ir faktinių įmokų rodo, kad įmonių mokama suma priklauso ne vien nuo įstatyme įrašyto skaičiaus. Praktinę naštą didina papildomi mokestiniai mechanizmai, atskaitymų ribojimai, įvairūs sektoriaus mokesčiai ir administraciniai įsipareigojimai.

    Pagal viešai cituojamus „Grant Thornton“ skaičiavimus, 33 proc. dydžio efektyvioji norma nėra vienkartinis nukrypimas. Ji yra maždaug 7 procentiniais punktais didesnė nei pastarojo dešimtmečio vidurkis, o ankstesniais metais taip pat augo: 2022 metais buvo apie 28 proc., 2023 metais – apie 30 proc.

    „33 proc. efektyvioji norma nėra atsitiktinis šuolis – tai ilgalaikės tendencijos dalis, siunčianti nepalankų signalą ir įmonėms, ir investuotojams“, – sakė Grzegorzas Szyszas.

    Kas kelia naštą verslui?

    Ekonomistai pabrėžia, kad mokesčių sistemos vertinimas vien pagal nominalų tarifą dažnai klaidina: bendrą kainą sudaro ir su mokesčiais susijęs reguliacinis bei administracinis krūvis. Tai ypač aktualu didelėms įmonėms, kurioms tenka daugiau prievolių, kontrolės ir atitikties reikalavimų.

    Verslo apklausose Lenkijoje dažniausiai minimos problemos yra dažni taisyklių pasikeitimai, nepakankamas reguliavimo aiškumas bei didelė administracinė našta. Kartu dalis įmonių akcentuoja ir mažą sistemos nuspėjamumą, kuris apsunkina investicijų planavimą bei didina teisinių klaidų riziką.

    Tarptautinis kontekstas

    Tarptautiniai reitingai taip pat signalizuoja, kad mokesčių konkurencingumas priklauso ne tik nuo tarifo dydžio. OECD International Tax Competitiveness Index vertinimuose Lenkija patenka į žemesnę lentelės dalį, o tai paprastai siejama su sistemos sudėtingumu, išimčių gausa ir reguliavimo stabilumo stoka.

    Investuotojams tokie rodikliai svarbūs vertinant riziką ir prognozuojamą grąžą: jei faktinė mokesčių našta nuosekliai viršija nominalų tarifą, tai gali mažinti pelningumą ir didinti kapitalo kaštus. Verslui tai reiškia ir didesnes išlaidas, ir didesnį poreikį investuoti į mokesčių atitiktį.

  • Lenkijos biudžeto deficitas artėja prie rekordo: po rugpjūčio jau viršyta pusė metų plano

    Lenkijos finansų ministerija paskelbė naujausius centrinio valstybės biudžeto vykdymo duomenis: po rugpjūčio pajamos siekė apie 90,6 mlrd. eurų, o išlaidos – maždaug 125,9 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto deficitas sudarė apie 35,4 mlrd. eurų.

    Ministerijos vertinimu, toks deficitas jau atitinka 55,6 proc. 2025 metų plane numatyto metinio deficito. Pajamų planas įvykdytas 59,8 proc., o išlaidų – 58,6 proc., todėl bendra dinamika rodo reikšmingą atotrūkį tarp surenkamų lėšų ir finansuojamų programų.

    Kas labiausiai maitino pajamas?

    Didžiąją dalį pajamų sudarė mokesčiai: mokestinės įplaukos siekė apie 80,2 mlrd. eurų. Tarp svarbiausių šaltinių išsiskyrė akcizo pajamos – apie 14,2 mlrd. eurų, pelno mokestis (CIT) – maždaug 13,4 mlrd. eurų.

    Be to, bankų mokestis sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. Tokia struktūra rodo, kad biudžeto pajamos ir toliau stipriai priklauso nuo vartojimo bei įmonių pelningumo, o tai ypač jautru ekonominio augimo tempų, infliacijos ir palūkanų normų pokyčiams.

    Kur išleidžiama daugiausia?

    Didžiausios išlaidų eilutės po rugpjūčio buvo susijusios su valstybės skolos aptarnavimu ir socialinės sistemos finansavimu. Skolos aptarnavimui skirta apie 11,6 mlrd. eurų, o dotacijos Socialinio draudimo fondui – apie 9,9 mlrd. eurų.

    Toks išlaidų profilis svarbus vertinant ir ateities biudžeto rizikas: kai didelę dalį išlaidų sudaro privalomi mokėjimai, biudžeto lankstumas mažėja. Tai reiškia, kad net ir pagerėjus pajamų surinkimui, deficitą sumažinti greitai tampa sudėtinga be struktūrinių sprendimų.

    Ką tai signalizuoja metų pabaigai?

    Faktas, kad per aštuonis mėnesius jau pasiekta daugiau nei pusė metinio deficito plano, didina tikimybę, jog metų pabaigoje deficito tema taps viena iš svarbiausių fiskalinės politikos darbotvarkėje. Finansų rinkoms tai dažnai reiškia didesnį dėmesį skolinimosi poreikiui ir skolos aptarnavimo kaštams.

    Lenkijai, kaip ir daugeliui Europos Sąjungos valstybių, biudžeto balansą veikia keli lygiagrečiai veiksniai: didesnės palūkanų išlaidos dėl anksčiau kilusių bazinių normų, socialinių įsipareigojimų apimtis ir politiniai sprendimai dėl paramos programų. Galutinė metų rezultato trajektorija priklausys nuo pajamų surinkimo antroje metų pusėje ir nuo to, ar pavyks suvaldyti išlaidų augimą.

  • Šeimos fondams ruošiamas mokesčių „užveržimas“: 36 mėnesių taisyklė ir didesnis pelno mokestis

    Lenkijos Finansų ministerija rengia šeimos fondų apmokestinimo pakeitimus, kuriais siekiama užkirsti kelią trumpalaikei mokesčių optimizacijai. Projekte numatomas 36 mėnesių laikotarpis, griežtesnės nekilnojamojo turto nuomos taisyklės ir pelno mokesčio tarifo didinimas.

    Diskusijų ašis – šeimos fondų paskirtis: jie buvo kuriami kaip paveldėjimo planavimo ir šeimos turto valdymo instrumentas, o ne kaip tarpinė grandis greitam aktyvų pardavimui su mokesčių lengvatomis. Teisininkė Julita Zawadzka iš KKG Legal pabrėžia, kad „užlopymai“ neturėtų atbaidyti verslų, kurie fondus naudoja tikrajai sukcesijai.

    Kas keistųsi dėl 36 mėnesių taisyklės

    Viena svarbiausių naujovių – vadinamasis 36 mėnesių „užrakinimo“ laikotarpis, susijęs su į šeimos fondą įnešto ar jam neatlygintinai perduoto turto pardavimu. Jei turtas būtų parduotas anksčiau nei po 36 mėnesių, fondas nebegalėtų taikyti pelno mokesčio lengvatos tokioms pajamoms.

    Šis terminas būtų skaičiuojamas nuo kalendorinių metų, kuriais turtas buvo įneštas, perduotas arba įsigytas, pabaigos. Priemonė taikoma modeliams, kai aktyvas trumpam „perkeliamas“ į fondą prieš planuojamą sandorį vien tam, kad būtų sumažinta mokestinė našta.

    Nuoma, paskolos ir užsienio struktūros

    Projektas taip pat griežtina nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimo logiką, ypač gyvenamosios paskirties objektų atveju. Numatyta, kad lengvata būtų išlaikoma tik tada, kai fondas pats tiesiogiai nuomoja būstą ir tik gyvenamosioms reikmėms, o įrodinėjimo našta tektų fondui.

    Kartu siūloma labiau kontroliuoti situacijas, kai šeimos fondai per įvairias struktūras faktiškai vykdo aktyvią operacinę veiklą. Projekte minimi ir papildomi „saugikliai“ dėl paskolų bei vadinamųjų paslėptų išmokų, taip pat platesnis reguliavimo laukas tarptautinėms struktūroms, įskaitant kontroliuojamas užsienio bendroves ir išvykimo mokestį.

    Pelno mokestis didėtų iki 19 proc.

    Finansiškai jautriausias pokytis – pelno mokesčio tarifo didinimas nuo 15 proc. iki 19 proc. Jis būtų taikomas išmokoms naudos gavėjams, turto perdavimui likviduojant fondą ir tam tikroms operacijoms, kurios prilyginamos paslėptam pelno paskirstymui.

    Ministerijos logika – priartinti tokių išmokų apmokestinimą prie kapitalo pajamų apmokestinimo, tačiau išlaikyti bazinę sistemos idėją: turto įnešimas į fondą išlieka iš esmės neutralus, o mokestis dažniau atsiranda išmokėjimo momentu.

    „Šeimos fondas turėtų būti šeimos turto sutvarkymo, verslo apsaugos nuo išskaidymo ir kartų planavimo priemonė“, – sakė Julita Zawadzka.

    Projekte numatytos ir pereinamojo laikotarpio nuostatos: 36 mėnesių taisyklė būtų taikoma turtui, įneštam ar įsigytam iš susijusių asmenų po 2026 metų gruodžio 31 dienos. Taip pat būtų siūlomas riboto laikotarpio mechanizmas, leidžiantis kai kuriuos iki 2027 metų pradžios į fondą įneštus objektus grąžinti steigėjui mokestiniu požiūriu neutraliau.

    Ekspertai akcentuoja, kad svarbiausia bus reguliavimo stabilumas ir aiškumas: pernelyg dažni pakeitimai mažina pasitikėjimą instrumentu ir apsunkina ilgalaikį paveldėjimo planavimą. Galutinis vertinimas priklausys nuo to, kaip projektas keisis tolesniame teisėkūros procese.

  • Lenkijoje svarstomas didesnis CIT ir 10 kartų didesnės rinkliavos degalų įmonėms: kodėl „Orlen“ nepritarė?

    Lenkijos vyriausybė rengia teisės aktų pakeitimus, kurie, pasak naftos ir degalų sektoriaus atstovų, reikštų didesnę mokestinę ir reguliacinę naštą įmonėms. Apie rizikas viešai perspėjo Lenkijos naftos pramonės ir prekybos organizacija POPiHN, pateikusi bendrą poziciją savo narių vardu.

    Organizacija nurodo, kad siūlymai apima dviejų teisės aktų pakeitimus: energijai imlaus pramonės vartotojų elektros kainų mažinimo rėmimo priemones ir Energetikos įstatymo nuostatas. Pakeitimų paketą parengė finansų ministro Andrzejaus Domańskio vadovaujama ministerija.

    Kas siūloma keisti?

    Pagal vieną iš siūlymų degalų sektoriui 2027–2029 metais būtų taikomas didesnis pelno mokesčio tarifas nei kitiems ūkio subjektams. POPiHN teigimu, vien didelių pajamų faktas neturėtų automatiškai tapti pagrindu neribotai didinti viešuosius mokesčius ir rinkliavas.

    „Kelti abejonių turėtų prielaida, kad vien didelės pajamos pateisina neribotą viešųjų įmokų augimą, o tai taip pat kertasi su konstituciniu lygybės principu“, – sakoma POPiHN pozicijoje.

    Kita siūlomų pakeitimų dalis susijusi su Energetikos įstatymu: numatomas dešimteriopas koeficiento didinimas, pagal kurį skaičiuojamos prieškoncesinės ir koncesinės rinkliavos. Praktikoje tai reikštų žymiai didesnes licencijavimo sąnaudas didiesiems rinkos dalyviams.

    Sektorius prašo skaidrumo ir vertinimo

    POPiHN ragina surengti išsamias konsultacijas su rinka ir pateikti pilną planuojamų pakeitimų poveikio ekonomikai bei biudžetui vertinimą. Organizacijos teigimu, staigūs ir sunkiai prognozuojami reguliavimo pokyčiai didina rizikas tiekimo saugumui ir infrastruktūros plėtrai.

    Asociacija akcentuoja, kad degalų rinkai svarbus stabilus reguliacinis režimas, nes sektorius vienu metu privalo užtikrinti tiekimo patikimumą ir vykdyti investicijas, susijusias su energetikos transformacija. Didesnės fiksuotos rinkliavos ir išskirtiniai mokesčių tarifai gali paveikti investicijų planavimą, ypač ilgesnio atsipirkimo projektuose.

    Kodėl išsiskyrė „Orlen“ pozicija?

    Bendras POPiHN dokumentas buvo parengtas narių vardu, tačiau jo nepasirašė „Orlen“. Organizacija informavo, kad poziciją palaikė Amic Polska, Anwim, Aramco Fuels Polska, BP Europe SE, Circle K Polska, Fuchs Oil Corp. (PL), MOL Polska, Shell Polska, Sunoco Polska, TotalEnergies Marketing Polska, Unimot ir Euroway.

    Viešai nenurodoma, kokie konkretūs argumentai lėmė „Orlen“ sprendimą nepasirašyti. Tokie atvejai paprastai rodo skirtingą didžiausių rinkos dalyvių vertinimą: vieni labiau akcentuoja konkurencingumo ir investicijų aplinkos rizikas, kiti gali matyti galimybę prisitaikyti dėl masto, veiklos diversifikacijos ar kitokios verslo struktūros.

  • Lenkija nuo 2027 metų planuoja kelti pelno mokestį didžiausioms įmonėms: kiek tai kainuos biudžetui?

    Lenkijos valdžia svarsto nuo 2027 metų padidinti pelno mokesčio (CIT) tarifą didžiausioms bendrovėms. Siūloma, kad įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, standartinis 19 proc. tarifas būtų pakeistas 22 proc. tarifu.

    Esminė detalė ta, kad aukštesnis tarifas būtų taikomas visam apmokestinamajam pelnui, o ne tik pajamų ar pelno daliai, viršijančiai nustatytą ribą. Dėl to įmonėms, esančioms arti slenksčio, vienas didesnis sandoris ar metų pabaigos pardavimai gali pastebimai pakeisti mokestinę naštą.

    Riba pagal pajamas kelia rizikų

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 50 mln. eurų riba siejama su pajamomis, o ne pelningumu. Tai reiškia, kad į aukštesnį tarifą gali patekti ir santykinai mažas maržas turinčios įmonės, kurios dirba didelės apyvartos sektoriuose ar vykdo brangius, bet nedidelį pelną generuojančius projektus.

    Tokio tipo riba sukuria paskatas peržiūrėti veiklos struktūrą, sandorių laiką ar vidinius atsiskaitymus, kad pajamų slenkstis nebūtų peržengtas konkrečiais metais. Nors pajamų pripažinimo momentą apibrėžia teisės aktai, praktikoje verslas dažnai ieško teisėtų būdų, kaip sumažinti „mokestinio skardžio“ efektą.

    Valdžia tikisi milijardų, bet skaičiai gali neatitikti

    Pagal pristatomus planus Lenkijos biudžetas tikisi papildomų įplaukų: 2027 metais apie 560 mln. eurų, o vėlesniais metais apie 1,1–1,3 mlrd. eurų per metus. Šios sumos remiasi prielaida, kad mokesčių bazė išliks panaši, o įmonių elgsena reikšmingai nesikeis.

    Vis dėlto praktikoje mokestiniai pakeitimai dažnai sukelia dinaminį efektą: bendrovės koreguoja struktūras, didina optimizavimą, o dalis veiklų gali būti pertvarkomos grupės viduje. Todėl realus įplaukų augimas gali būti mažesnis, nei rodo paprastas tarifo padidinimo skaičiavimas.

    Kodėl keli tūkstančiai įmonių svarbios visai sistemai

    Didžiausi Lenkijos CIT mokėtojai sudaro labai mažą visų mokesčio mokėtojų dalį, tačiau generuoja didžiąją dalį įplaukų. Dėl to net ir santykinai nedideli šios grupės elgsenos pokyčiai gali turėti neproporcingą poveikį biudžetui.

    Diskusijose taip pat keliama mintis, kad didesnį efektą nei tarifo kėlimas gali duoti geresnė administravimo kokybė ir duomenų panaudojimas, ypač stiprinant rizikų analizę ir tikslinį patikrinimų planavimą. Kitaip tariant, didesnis tarifas nebūtinai automatiškai reiškia didesnes faktines įplaukas.

    Jei reforma bus priimta, svarbiausias jos testas bus tai, kaip greitai ir kokiu mastu įmonės prisitaikys. Būtent šis prisitaikymas gali lemti, ar planuojami papildomi biudžeto milijardai taps realybe, ar liks optimistinėmis prognozėmis.

  • Lenkija ruošia ryczałt reformą: nuo 2027 metų mažesnis limitas ir 17 proc. mokestis nuo apyvartos

    Lenkijos Vyriausybė svarsto mokesčių pakeitimų paketą, kuris nuo 2027 metų gali reikšmingai pakeisti gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir ryczałt nuo pajamų (apyvartos) principus. Didžiausio dėmesio sulaukia būtent ryczałt, nes planuojami ribojimai gali paliesti tūkstančius smulkių ir vidutinių verslų.

    Pagal svarstomas nuostatas, teisę taikyti ryczałt planuojama sieti su gerokai mažesne metinių pajamų riba. Ji turėtų kristi nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, o tai reikštų, kad dalis įmonių ir individualių veiklų turėtų ieškoti kitos apmokestinimo schemos.

    Kas keistųsi ryczałt taisyklėse?

    Be mažinamo limito, siūlomas ir papildomas mechanizmas, kuris keistų apmokestinimą metų eigoje. Numatyta, kad viršijus 300 000 eurų pajamų ribą, pajamų perviršis tais pačiais metais būtų apmokestinamas 17 proc. tarifu.

    Esminė detalė ta, kad ryczałt yra mokestis nuo pajamų, o ne nuo pelno. Tai reiškia, jog verslas gali sumokėti daugiau ne todėl, kad realiai daugiau uždirbo, o todėl, kad pardavė daugiau, net jei marža liko maža.

    Kodėl didelė apyvarta gali tapti spąstais?

    Pokyčiai jautriausi toms veikloms, kur apyvarta didelė, bet pelningumas nedidelis, pavyzdžiui, prekyboje, distribucijoje ar kai kuriuose statybos segmentuose. Tokiose srityse didelę dalį pajamų „suvalgo“ prekių savikaina, logistika, darbo užmokestis ir kitos būtinos išlaidos.

    Tuo pat metu paslaugų sektoriuje, kur kaštai dažnai mažesni, toks pats pajamų lygis gali reikšti gerokai didesnį pelną. Vien tik pajamų riba neatskiria šių dviejų skirtingų verslo modelių, todėl vienodi kriterijai gali lemti nevienodas pasekmes.

    „Riba taikoma pajamoms, o ne pelnui, todėl didelę apyvartą turintis verslas nebūtinai yra labai pelningas“, – sakė mokesčių konsultantas Piotr Juszczyk.

    Ką tai reikštų verslui praktikoje?

    Didžiausias neapibrėžtumas kyla dėl naujojo 300 000 eurų slenksčio, kuris įvestų „perjungimą“ metų viduryje. Jei ši nuostata būtų priimta, verslui reikėtų iš anksto planuoti, kada artėjama prie ribos, ir vertinti, kaip staigus tarifo šuolis paveiktų kainodarą, pinigų srautus ir sutartinius įsipareigojimus.

    Dalį ryczałt taikančių verslų tai galėtų paskatinti pereiti prie kitų apmokestinimo formų, kuriose skaičiuojamas pelnas ir leidžiama atskaityti sąnaudas. Tačiau tai paprastai reiškia sudėtingesnę apskaitą, daugiau administravimo ir didesnę klaidų riziką.

    „Automatinis sprendimas pagal apyvartą gali paliesti ir sąžiningus verslus, ypač dirbančius su maža marža“, – sakė mokesčių ekspertas dr. Bartosz Kubista.

    Lenkijos Finansų ministerijos duomenys rodo, kad ryczałt pakeitimai gali paliesti reikšmingą mokesčių mokėtojų grupę. Tarp ryczałt taikančiųjų nemažai yra statybos, prekybos, gamybos ir sveikatos priežiūros sektorių atstovų, todėl sprendimas greičiausiai turės plačias pasekmes rinkai.

    Kol kas tai yra siūlymai, kuriems dar reikės pereiti visą teisėkūros procesą. Jei reformos būtų priimtos, jos įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, todėl verslui svarbu iš anksto sekti sprendimus ir vertinti skirtingus mokesčių scenarijus.

  • Lenkija kelia pelno mokestį didžiausioms energetikos ir naftos įmonėms: biudžetas skaičiuoja milijardus

    Lenkijos Finansų ministerija rengia įstatymo projektą, kuriuo siūloma laikinai padidinti pelno mokestį (CIT) didžiausioms energetikos ir degalų sektoriaus įmonėms. Valdžia šį žingsnį sieja su platesniu planu, kaip finansuoti pagalbą energijai imlioms pramonės šakoms ir mažinti elektros kainų spaudimą verslui.

    Pagal skelbiamus planus, įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, CIT tarifas nuo 2027 metų turėtų šoktelėti iki 30 proc. Vėliau tarifas būtų palaipsniui mažinamas iki 26 proc. 2028 metais ir 23 proc. 2029 metais, o 2030 metais grįžtų į bazinį 19 proc. lygį.

    Kas patenka į naują ribą?

    Padidintas tarifas būtų taikomas didžiausiems rinkos dalyviams, veikiantiems naftos ir dujų gavybos, prekybos gamtinėmis dujomis, naftos produktų gamybos ir prekybos, taip pat elektros energijos perdavimo ir didžiausio masto skirstymo srityse. Kitaip tariant, mokesčio pakeitimai taikomi ne visam sektoriui, o stambiausiems dalyviams, kuriems nustatyta pajamų riba.

    Toks taikymo modelis atspindi pastarųjų metų Europos tendenciją, kai valstybės ieško papildomų pajamų šaltinių energetikos kainų svyravimų laikotarpiu. Didesnė mokesčių našta dažniau nukreipiama į įmones, kurios dėl rinkos sąlygų gali generuoti išskirtinai didelius pelnus, tačiau konkretus Lenkijos sprendimas įtvirtinamas per CIT tarifą ir pajamų slenkstį.

    Kiek papildomai tikimasi surinkti?

    Finansų ministerijos vertinimu, biudžeto pajamos 2027 metais turėtų padidėti maždaug 2,83 mlrd. eurų. 2028 metais papildomos įplaukos siektų apie 2,55 mlrd. eurų, o 2029 metais – dar apie 1,57 mlrd. eurų.

    Iš viso per trejus metus Lenkija tikisi surinkti apie 6,95 mlrd. eurų papildomų pajamų. Šie pinigai, valdžios argumentu, turėtų padėti finansuoti priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, ir amortizuoti dalį energetikos sąnaudų, kurios ypač jautriai veikia pramonės konkurencingumą.

    „Projektuojamas CIT tarifo padidinimas didžiausioms energetikos ir degalų įmonėms turėtų reikšmingai padidinti valstybės biudžeto pajamas 2027–2029 metais“, – sakė Finansų ministerijos atstovas.

    Kol kas tai yra rengiamas projektas, todėl galutinės detalės gali keistis teisėkūros procese. Vis dėlto kryptis aiški: Lenkija siekia papildomų biudžeto pajamų iš stambiausių energetikos grandies dalyvių, tuo pat metu deklaruodama tikslą palengvinti elektros kainų naštą pramonei.